Šiandien Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir LPS „Sandrauga“ atstovai. Posėdyje vyravo ne tik diskusijos, bet ir buvo svarstoma dėl LR darbo kodekso 138 str. pakeitimo – siūloma asmenims, auginantiems mažamečių vaikų, suteikti papildomą atostogų dieną per mėnesį, taip pat aptariama psichologinio smurto darbe prevencijos ir sprendimo būdai, nagrinėjamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimas.

Kaip ir visuomet, posėdis prasidėjo darbotvarkės tvirtinimu. Pirmasis pareiškimas buvo pateiktas LR Prezidento patarėjų – dėl LR darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo – numatyti, kad  darbuotojams, auginantiems vieną arba du vaikus iki dvylikos metų arba auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų būtų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Plačiau

Šiandieninė Lietuvos situacija darbo rinkoje vis labiau neramina. Pastebima, kad darbo pasiūla ženkliai skiriasi nuo turimos paklausos. Net apie penktadalį įmonių veiklų riboja darbuotojų trūkumas, taigi darbo rinkoje šiuo metu darbdaviams vyrauja nepalanki situacija. Dėl to darbdaviai šią problemą spręsti neretai nusprendžia pasitelkdami technologijas, automatizavimą, veiklos optimizavimą.

Potencialius darbuotojus labiausiai domina tokios sritys kaip: teisė, finansai/apskaita, IT, rinkodara/reklama, žmogiškieji ištekliai, organizavimas/valdymas, administravimas, bankai/draudimas, žiniasklaida/viešieji ryšiai bei turizmas/viešbučiai/maitinimas. Šiuo metu yra matoma tendencija, kad dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Darbo rinkai šiuo metu nereikia teisininko išsilavinimą turinčių žmonių – dabar jų perteklius. Tuo tarpu buhalterinio išsilavinimo gerų specialistų darbdaviams sunku rasti tiek viešajame sektoriuje, tiek ir privačiame – viso to priežastis – maži atlyginimai. Plačiau

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Plačiau

Vis dažniau darbuotojai patiria stresą savo darbo aplinkoje. Bene daugiausiai su tuo susiduria sekretorės, padavėjos, vadybininkai, redaktoriai, policininkai bei medikai. To priežastys – būtinumas prisitaikyti prie kitų žmonių poreikių, sunkus kontroliavimas galimų įvykių. Šaltiniai, kurie kelia stresą, gali būti įvairūs ir subjektyvūs.

Išvengti visų stresą, keliančių veiksnių, yra neįmanoma – kiekvienas vykstantis pokytis jį sukelia. Ne veltui, stresas dažniausiai yra laikytinas kaip neigiamas veiksnys. Dažnais atvejais stresą ir net diskriminaciją sukelia darbdavio turimos asmenybės savybės. Visa tai nepaisoma darbo kodekso, kuris nurodo, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Visgi, patiriamas stresas gali būti ir pozityvus. Jis organizmui yra teigiamas ir naudingas, skatina siekti geresnių rezultatų bei stiprina imunitetą, vadinasi tai – skatina siekti savo tikslų. Svarbu suprasti, kas kelia stresą – laiko trūkumas įpareigoja įvertinti darbų prioritetus, peržvelgti darbo krūvį, socialinis spaudimas – skatina pertvarkyti tarpusavio santykius. Plačiau

Šiandieninė opi Lietuvos įkalinimo sistemos problema – nepakankamai užtikrintos dirbančiųjų pareigūnų darbo sąlygos. Šią susidariusią situaciją ne kartą bandė spręsti LPS „Sandrauga“, kuri oficialiu raštu kreipėsi į Kalėjimo departamento vadovus dėl prašymo gerinti savo narių darbo sąlygas įkalinimo įstaigose.

Vis dažniau įkalinimo įstaigose dirbantieji skundžiasi esamomis darbo sąlygomis. Darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti, ypač esant padidintam darbo krūviui ir negaunant priedo prie atlyginimo. Tuo tarpu kiekvienoje įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems ir atliekantiems įkalinimo bausmę, už jų įskaitymą iš valstybės lėšų yra skiriama apie 70 eurų. Darbas pavojingomis sąlygomis bei dažnais atvejais su sergančiais užkrečiamomis ligomis asmenimis, pareigūnus taip pat skatina manyti, kad tai verta didesnio atlygio. Plačiau