Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, nors populiariausiu politiku šalyje yra laikomas prezidentas G. Nausėda, tačiau jo  reitingas lapkričio mėnesį lyginant su spalio krito.  Spalį prezidentą palankiai įvertino 82,5% gyventojų, tuo tarpu lapkritį – 72,8%. G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepą.

Tokį pokytį galėjo lemti kadencijos metu privalomi daryti sprendimai, kurie ne visada patinka rinkėjams. Kiti galimai prisidėję veiksniai – nesutarimai su Vyriausybe dėl mokesčių, raginimai didinti gynybos finansavimą bei vetuojami Seimo priimti įstatymai.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio reitingas krenta jau septintą mėnesį iš eilės – spalį jo palankumo reitingas nuo 43,3%, lapkritį nukrito iki 38,1 %. Pažymėtina, kad metų pradžioje jis siekė virš 60%. Plačiau

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei gerą autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Politinės lyderystės pagrindiniai uždaviniai – apibrėžti kolektyvinę situaciją, projektuoti tikslus, kuriais reikia toje situacijoje vadovautis, susitelkti ieškant sprendimų ir pasiūlyti tinkamo reagavimo būdus. Lyderio iškilimo prielaidas galima vertinti įvairiai – jo vizija ir veiksmai kyla bei išryškėja, kuomet susidaro tam palankios aplinkybės, priklausomai nuo kultūros, visuomenės lygio ir padėties. Ne veltui charizmatinės asmenybės – politiniai lyderiai – yra ne tik itin reikalingi, tačiau ir turėdami tam reikalingų asmeninių savybių nesunkiai iškyla.

Iš tiesų, vyrauja nuomonė, kad žmogus gali būti efektingas vadovas – geras planuotojas, puikus administratorius, bet jam gali pritrūkti lyderiui būtinų motyvavimo sugebėjimų arba jis gali būti efektingas ir puikus lyderis,  bet jam gali stigti vadovo įgūdžių. Lietuvoje yra daug perspektyvių asmenybių kurias reikia suvienyti Seime, Vyriausybės institucijose – taip jie teiktų didesnę naudą valstybei, bet trūksta lyderių, nebijančių ir sugebančių mobilizuoti pozityviai mąstančius Lietuvos piliečius ir kurių turimos nuostatos atitiktų daugumos lūkesčius. Tokių reikia visur: versle, valstybės valdyme, miestų valdžiose. Taigi, geru lyderiu būti yra išties sunku, ne kiekvienas turi tvirtas asmenybės savybes, pasižymi teisingumu bei gali suteikti saugumą, štai todėl jų yra vos mažuma.\

O, ar Jūs turite daug lentelėje nurodytų požymių?

Vilniuje vyksta 1863-1864 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaidojimo valstybinė ceremonija. Skelbiama, kad Lenkijos lyderis Andrzejus Duda pareiškė, jog sukilimo vadus laiko tikrais didvyriais ir kartu laisvės siekio simboliais. Ceremonijoje dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, Baltarusijos vicepremjeras Igoris Petrišenka, Ukrainos ir Latvijos vyriausybių atstovai.

Ceremonijos metu vyks iškilminga rikiuotė Vilniuje, Katedros aikštėje, šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, laidojimo procesija Vilniaus gatvėmis ir taip pat sustojimas prie Aušros Vartų.
Laidojimo ceremonijoje skambės giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Galiausiai, baigiamasis atsisveikinimas vyks Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur palaikai bus ir laidojami – Vilniaus Rasų kapinėse. Plačiau

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kurio 46 straipsnis numato galimybę statutinėms įstaigoms taikyti suminę darbo laiko apskaitą, taip pat atsižvelgdami į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas nuomones ir išaiškinimus dėl Darbo kodekso taikymo. Tokio darbo laiko įvedimas iš esmės yra destruktyvus ir kelia nemažai diskusijų bei abejonių. Suminė darbo laiko apskaita – tai gali būti įvardijama tik tokiose įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai dėl pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų iš anksto negalima nustatyti, arba  laikytis kasdieninės, arba savaitinės darbo trukmės.

Vidaus tarnybos padaliniuose įvedus suminę darbo laiko apskaitą, keičiasi ir pareigūnų ne tik darbo, bet ir asmeninio gyvenimo režimas – darbuotojai gali būti paskirti dirbti nakties metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šia nuostata įtvirtinama pareiga darbuotojams dirbti daugiau viršvalandžių, kurie iš esmės žalingi sveikatai ir žmogaus orumui. Darbo kodeksas – anksčiau buvo galima ne daugiau kaip 4 val. viršvalandžių per 2 paeiliui einančias dienas, pagal naująjį – ne daugiau kaip 8 valandas per 7 paeiliui einančias kalendorines dienas. Vadinasi, nors deklaruojama, kad didžiausia vertybė – darbuotojas – žmogus, tačiau tikrovėje priimant sprendimus nėra atsiklausta nei pareigūnų, nei jų atstovų nuomonės. Ši situacija – nesiskaitymas su žmonėmis privalo būti pakeista. Plačiau

Vieningumas ir bendruomeniškumas – vieni svarbiausių bruožų, kurie stiprina valstybę. Dėl nepakeliamų ir sunkių darbo sąlygų, menko darbo užmokesčio bei socialinio teisingumo ignoravimo viena visuomenės dalis emigruoja, o kita priešinasi vienindamasi arba jungdamasi į profesines sąjungas. Viena kraštutinių priemonių kovojant su prieš socialiniu neteisingumu yra streikas – profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas. Prieš tikrąjį streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis, kuris negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Dėl neterminuoto arba terminuoto streiko skelbimo – vyksiančio iš anksto numatytą tam tikrą laiką, nusprendžia streiko komitetas. Šiuo metu yra labai išviešintas pedagogų ir aukštųjų mokyklų protestas bei numatomi streikai, bet, ar aukštosios mokyklos streikuos ir, ar tai palaikys studentų atstovybės ir studentai?

Lietuvoje vis labiau bręsta idėja surengti įspėjamąjį streiką švietimo įstaigų iniciatyva. „Streikas turėtų būti, kaip ir žadėjome, didelis ir masinis‘‘,- teigė E. Milešinas, vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai.  Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte atlyginimams skirti numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų, o reikalaujama, kad būtų įsipareigojama vykdyti prieš 2017 metų su Švietimo ministerija pasirašytu susitarimu dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams. Plačiau