Visi prisimename savo pirmąsias akimirkas mokykloje. Bijojome nežinojimo, kaip mums seksis ateityje. Nepamirštame ir savo pirmosios mokytojos, kuri savo rūpesčiu ir gerumu padėdavo įveikti nesuprantamas žinių sėmimosi užduotis. Turbūt daugelis mūsų tuos dvylika metų mokyklos suole prisimename su nostalgija ir esame dėkingi mokytojams, kurie paruošė mus gyvenimui ir visada skatino siekti savo svajonių. Nesutardavom su jais kai nebuvo noro mokytis, tačiau be jų greičiausiai nebūtumėme kas esame, nei teisininkais, politikais, medikais, direktoriais, vadovais ar kitų profesijų atstovais.

Lietuvoje dauguma mokytojų šią profesiją renkasi tik iš pašaukimo, matydami, kad tinkamo atlyginimo ir socialinių garantijų, artimiausiu metu nesulauks.

2018 metais rengtas mokytojų streikas, deja, nedavė siekto rezultato, o tik dalį jo. Pabrėžiame, kad mokytojų streike dalyvavo ir mokytojų reikalavimus palaikė būsimoji premjerė Ingrida Šimonytė. Iš esmės pedagogo padėtis mažai pasikeitė.

Švietimiečiai ir toliau tiki pažadais ir naujomis į Seimą atėjusių partijų programomis. Realybė yra tokia: už santykinai mažą atlyginimą ir didelius mokymo krūvius patys mokytojai turi vienytis ir vėl kilti prieš visą sistemą.

Pagal 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, sutartį pasirašiusių profsąjungų nariai, taip pat ir mokytojai priklausantys profesinėms sąjungoms, gali gauti dvi papildomas kasmetinių atostogų dienas. Taip pat suteikiamos iki 5 darbo dienų sveikatinimo atostogos. Yra dar ir kitų nežymių pokyčių kurie iš esmės niekaip nesustiprina tikėjimo kardinaliais pokyčiais.

Prieita iki to, kad vadovai sukčiauja, o valstybinės institucijos prisidengdamos karantinu ir sudėtinga situacija toleruoja patyčias, diskriminaciją ir mobingą. Dėl šios priežasties šiuo metu LPS „Sandrauga“ teisininkai ypatingai daug dėmesio skiria mokytojų, švietimo darbuotojų, profesijos mokytojų teisėms ir interesams ginti.

Nepakankamus pokyčius švietimo sistemoje įvertino ir jo ekscelencija Prezidentas Gitanas Nausėda. Švietimiečių ir profsąjungų užduotis šiuo laikotarpiu yra sutelkti dėmesį ne į siūlomus šalutinius klausimus dėl pavadinimų rašymo, bet į vieną svarbiausių ir prioritetinių klausimų į artimiausius žingsnius švietimo sistemoje.

Terminas – dirbantis studentas, turbūt visiems aiškiai žinomas ir suprantamas. Atrodytų kas čia tokio? Jeigu nori aukštojo išsilavinimo, niekaip kitaip ir negali įsivaizduoti studentiško gyvenimo kaip tik rytais keltis į paskaitas, o popiet bėgti tekinom į darbą. Skubomis sukerti sumuštinį, darytą namuose, kad neišlaidauti. Uždirbtą saują centų kaip „skrudžas“ gniauži kumštyje, ir mintyse vis skaičiuoji biudžetėlį, ar pavyks pragyventi iki sekančios algos? Taip ir bėga dažno studento jaunystė. Tenka suktis kaip išmanai, laviruoti tarp žinių ir pajamų, kad pragyventum. Retas jaunas žmogus turi šeimos pagalbą, kad galėtų leisti sau tokią ”prabangą“ – nedirbti studijuojant.

Švietimo sistema Lietuvoje yra tokia „fantastiška“, kad studentams skiriamos 100-200 Eur. stipendijos. Jas gauna tik  pirmos, antros arba doktorantūros dieninių studijų skyriaus studentai, kurie turi aukštus įvertinimus visą semestrą. Tai reiškia, kad Lietuvoje studentai moka pragyventi už 100-200 Eur/mėn su nuomos kainomis kurios siekia vidutiniškai apie  150eur/mėn už kambarį. Jei pasisekė, kad esi ne didmiesčio gyventojas ir tavo namai yra ne mažiau 100km nuo aukštosios mokyklos, turi GALIMYBĘ gauti bendrabučio kambarį kur teks glaustis su kitais tokio pat likimo žmonėmis viename kambaryje. Tačiau ir už šį baraką, teks ‚pakloti‘ apie 60-100 Eur. žmogui per mėn.

O ką daryti tiems, kurie negauna stipendijos, bet visomis išgalėmis siekia studijuoti?

Aukštojo mokslo „žinovas“ paaiškins, kad yra galimybė kreiptis dėl paskolos. Kurias teks grąžinti per 15 metų su šiuo metu esančiomis 2,1 % palūkanomis. Pavykus gauti paskolą, teks rinktis tarp studijų kainos apmokėjimo arba pragyvenimo išlaidų padengimo. Paskolos vidutinis dydis 162Eur./mėn. Didžiulis iškovojimas per nepriklausomybės laikotarpį: Tik studijuoti pradedantis žmogus apkraunamas paskolomis, tampa  priklausomas nuo banko.

Pradeda kelti pyktį strategų išvedžiojimai, kodėl mažėja gimstamumas ar didėja socialinė atskirtis? Todėl nesuklysiu pasakius, kad didvyriais reikia vadinti tuos studentus, kurie tokiose sąlygose nepraranda tikėjimo Lietuvos ateitimi. Iš visų jėgų stengdamiesi neprarasti darbo ir pajamų, daugelis jaunų žmonių tyli bei leidžiasi  būti skriaudžiami ir išnaudojami. Jie gal būt nežino, kad profesinė sąjunga „Sandrauga„ vienintelė organizacija Lietuvoje kurios narystė konfidenciali (nematoma darbdaviui). Ypač naudinga jaunam žmogui turėti savo atstovą, kvalifikuota teisininką ir konsultantą kuris padeda nepadaryti klaidų.

Lietuvos jaunimo tarpe vis dar nėra populiaru stoti į profesines sąjungas. Manomą, kad profesinių sąjungų nariais gali tapti tik tam tikrų profesijų atstovai ir galioja tam tikras amžiaus cenzas. Norime patikinti, kad profesinės sąjungos nariais gali tapti visų profesijų, pilnamečiai atstovai, nesvarbu kokiu etatu dirbate. Profesinė sąjunga „Sandrauga“ gina savo narius ir už šią narystę yra gaunamos privilegijos, kurios aktualios ne tik studentams, bet ir visiems besimokantiems neformaliojo švietimo programose. Kviečiame aktyviai ginti savo teises ir interesus, tam pasitelkiant kvalifikuotą pagalbą.

Nemokamos Konsultacijos ketvirtadieniais darbo, civilinės bei administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“

Laisvės al. 46, Kaunas

[email protected]

www. sandrauga.lt

Dažnu atveju su darbo santykiais susijusius sprendimus Lietuvoje žmonės linkę priimti skubotai.  Ypač ,,madinga‘‘ pasidarė pasirašyti įvairias pakišamas sutartis, taip pat kitus dokumentus pasitikint vien darbdavio perpasakojus dokumento turinį. Parašus kai kurie darbuotojai mėto kaip saldainius.

Įdomu kas lemią tokį skubų dokumentų pasirašymą? Darbdavio spaudimas neįsigilinti ir neperskaityti pateiktų dokumentų, o gal esminių teisinių žinių trūkumas, skubėjimas kuo greičiau įforminti teisinius santykius? Dėja, dar daug Lietuvos žmonių nesupranta asmeninio parašo svarbos. Naivus pasitikėjimas darbdavio žodžiu, „paaiškinta informacija“ už ką pasirašo – gali neatitikti tikrovės, o iškilus ginčui kyla esminis klausimas: „pasirašėte ar ne?“

Šie ir kiti niuansai darbo ginčuose yra labai svarbūs. LPS „Sandrauga“ teisininkų kasdienybėje. Atsiranda įvairiausių pavyzdžių kuomet žmogus, kreipęsis pagalbos, neatsimena ar ką, kada ir kokius dokumentus yra pasirašęs darbe. Parašas iš esmės gali pakeisti bylos esmę, bei nulemti jos sėkmę bylinėjimosi proceso metu. Daugiausia tokios praktikos atsiranda tolimųjų reisų vairuotojų ginčuose. Šiuo metu kone kiekvienoje vairuotojų byloje iškyla pinigų gavimo klausimas. Darbdavių įrodymas  – gaunamų pinigų orderis. Tačiau darbuotojas teigia, kad pinigų negavo, nors jo parašas ant orderio yra. Tai dar vienas niuansas, kad dažnu atveju darbuotojams, ypač užsieniečiams, dokumentai pasirašyti yra pateikiami tik lietuvių kalba. Nėra įsitikinama ir kitais būdais patvirtinama, kad darbuotojas užsienietis tikrai suprato to dokumento esmę ir sąlygas. Ginčo nagrinėjimo procese darbuotojas teigia, kad nesuprato dokumentų ir nežino už ką pasirašė. O visa tai sunkina darbą teisininkams, mažina palankaus sprendimo priėmimo tikimybę ir vilkina ginčo nagrinėjimo procesą.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ bei kitos profesinės sąjungos bando įtikinti įstatymo leidėją, kad su tolimųjų reisų vairuotojais būtų atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu. Tai sutaupytų darbdavio ir darbuotojo laiką, nes nereikėtų skirti laiko papildomam važiavimui pasiimti atlyginimo ir būtų mažiau biurokratinio popierizmo, kurio tikrumą tektų aiškintis teisme. Net jei ir nekyla darbo ginčai, visada patariame turėti kuo tikslesnius ir aiškesnius dokumentus.

Skatiname visus neskubėti pasirašinėti ar kitokiu būdu patvirtinti įvairius dokumentus, bet įdėmiai perskaityti ir pasidaryti kopijas. Geriausia juos pateikti teisininkams, kurie turi atitinkamas žinias, išsilavinimą ir kompetenciją. Parašo uždėjimas turi būti atsakingas ir gerai apgalvotas, čia negali daryti spaudimo ar įtakos jokie aplinkos veiksniai, net jei dokumentus užregistruoti ar pateikti į valstybinę įstaigą reikia tą pačią ar kitą dieną. Darbdaviai privalo duoti protingą laiko tarpą prieš pasirašant susipažinti su visomis sutarties sąlygomis. Primename, kad LPS ,,Sandrauga“ teisininkai kiekvieną ketvirtadienį nemokamai visus darbuotojus konsultuoja darbo, civilinės ir administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“ kontaktai:

Tel: (8 37) 20 65 97 arba +37065585311

El. paštas: [email protected]

Adresas: Laisvės al. 46, Kaunas.

www.sandrauga.lt