Š. m. spalio 27 d. įvyko trišalės tarybos posėdis, kuriame aktualiausia ir daugiausia diskusijų susilaukusi tema buvo, dėl minimalios mėnesinės algos dydžio diferencijavimo pagal amžių.

Šio klausimo iškėlimas sukėlė daug prieštaringų nuomonių iš profesinių sąjungų atstovų. Iškyla klausimas kodėl darbdaviai Lietuvoje tyčiojasi iš jaunų žmonių? Negi grįžtame į vergijos laikus? Ar yra skatinamas ‚šešėlis‘?

Lietuvos darbo rinkoje siekiama įteisinti amžizmą, o tai yra viena iš diskriminavimo formų. Šio klausimo įtvirtinimas prieštarautų lygių galimybių įstatymo 11 str., kuris nurodo: „Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu…“

Taip pat Darbo kodekso 26 str., numato lyčių lygybės ir nediskriminavimo darbo aplinkoje įstatymą . „Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus….“

Andrius Ramanovskis pasisakė: „Kreipiuosi į profesines sąjungas atsižvelgti į Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos pavydžius. Kuriose darbas yra diferencijuojamas pagal amžių ir taip skatinama jaunus žmones dirbti. Šią prevenciją norima skatinti ir Lietuvoje“

Jaunimo atstovas pateikė įžvalgas: „Diferencijavimas pagal amžių prilyginamas diskriminacijai. Šiame klausime kyla potekstė, jog darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės dėl MMA mažinimo ir diferencijavimo pagal amžių klausimo iškėlimu bandoma tai apeiti.

Apie paminėtus Danijos ir Olandijos šalių pavyzdžius. Taip ten yra vykdoma diferencijavimo pagal amžių politika. Pamatykime ir kitą pusę. Apie 50% jaunų žmonių 18-25m. yra pirmosios pakopos studentai. Lietuvoje šios amžiaus grupės jaunimas dirba apie 28val/sav. ir su tėvų parama jų pajamos yra 500 Eur./ mėn. Danijoje studentai dirbantys ne daugiau kaip 20 val./sav. papildomai gauna 700 Eur. paramą iš valstybės, Olandijoje taip pat vykdomos paramos ir lengvatos studentams. Jei norima mažinti jaunimo nedarbą, reikia suteikti kažkokias garantijas, nes ir mokymosi kokybė kenčia “

LPS „Sandrauga“ trišalės tarybos narė Rūta Andriuškevičienė sakė:  „Nėra pasiūlymo projekto, nėra aiškios vizijos tad kol kas klausimas apie diferencijavimą pagal amžių yra nediskutuotinas. Minimalus atlyginimas ir taip yra už nekvalifikuota darbą, stengiamasi sumažinti atlyginimą tiems kurie tik pradeda ‚kabintis‘ į gyvenimą. Nesame prieš diferencijavimą, tačiau siūlome taip daryti pagal sektorių o ne pagal amžių“.

Darbdaviai selektyviai atsirenka tik sau naudingus užsienio valstybių pavyzdžius. Tačiau ir profesinių sąjungų ir jaunimo atstovai priešinasi šiai apokalipsei, ir siekia Vyriausybės ir darbdavių atstovų atsigręžti į jaunų žmonių skatinimą darbo rinkoje, o ne diskredituoti Europos socialinės chartijos reikalavimus.

Lietuvos profesinė sąjunga “Sandrauga” su kita nacionaline  profesine sąjunga raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama panaudoti veto teisę, dėl LR Darbo kodekso 179 str. įstatymo pakeitimo projekto.

Šiuo projektu siekiama išskirti veikiančias nacionalines profesines sąjungas, išskaidymu su žlugdančiomis nuostatomis. Įžvelgiamas akivaizdus vienos organizacijos protegavimas.

Pabrėžiame, kad šis DK 179str. įstatymo pakeitimas turi diskriminavimo požymių, kurie prieštarauja Konstitucijos įstatymo 50str.„Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises”

Pagal šį įstatymo projektą, profesinės sąjungos nepagrįstai įpareigojamos jungtis ne mažiau kaip 7 skirtingos šakos teritoriniu lygiu veikiančias sąjungas. Kokiais kriterijais ir kokiais tyrimais rėmėsi projekto autoriai – nežinoma.

Įžvelgiamas ir logikos nepaisymas. Šiame įstatymo pakeitime kyla abejonių dėl įstatymo taikymo ir reguliavimo kontrolės. Galima manyti, jog šis aspektas paliekamas pačių profesinių sąjungų kompetencijai. O kas vertins ir periodiškai nustatys būtinų 15 % visų Lietuvos profesinių sąjungų narių skaičiaus privalomą turėjimą taip pat lieka neaišku.

Apibendrinus šią DK 179str., įstatymo pataisą matome, jog iškreipiama esminė profesinių sąjungų lygiateisiškumo sąvoka. Nacionaliniu lygmeniu bus vykdomas  tiesioginis trukdymas ginti bei atstovauti darbuotojų teises ir interesus. Įstatymo projekto autoriai ir LR Seimo dabartinė dauguma siekia, kad vienas profsąjunginis susivienijimas, išsilaikantis išskirtinai tik iš komercinės veiklos, galėtų diktuoti sąlygas kitoms veikiančioms profsąjungoms ginančioms ir atstovaujančioms savo narius Lietuvoje. Patvirtinus tokią įstatymo nuostatą būtų atvertas kelias destrukcijai ir visuomenės supriešinimui.

Gavome atsakymą iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos apie šias pastebėtas LR Darbo kodekso 179 str. įstatymo pakeitimo projekto netikslumus.

Tikimės jog Prezidento kalbos apie pagarbą LR Konstitucijai turi ne tik žodinę prasmę, bet ir atitinkamus veiksmus kurie neleis nusižengti aukščiausią galią turinčiam įstatymui.

   Naujausiais duomenimis šiais metais darbo ginčų komisija gavo apie 6000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Praeitais metais tuo pačiu metu tokių prašymų buvo beveikt 4 tūkstančiais mažiau.  Šias metais Darbo ginčų komisija priėmusi net 66 procentus teigiamų sprendimų darbuotojų naudai ir priteisė 7,7milijonų eurų.

Pagrindinės šiandienos problemos, dėl kurių kreipiamasi į darbo ginčų komisiją yra darbo užmokesčio nesumokėjimas, ar vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais, neteisėto atleidimo iš darbo bei darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Su tuo sutinka ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai. Abstraktus, dviprasmiškas ir „suliberalizuotas“ darbo kodeksas, kurį skubiai, ,,versdamiesi per galvą“  priėmė LR Seimo valstiečiai duoda savo rezultatus – dirbantieji ,,užgulė“  apskričių darbo ginčų komisijas. Skundų skaičius auga, nes sankcijų už šiurkščius darbo įstatymų  pažeidimus nebuvimas klesti.   Prašymuose pradėti nagrinėti bylas  net 74 procentus  bylų sudaro dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Daugeliui žmonių nekelia abejonių, kad darbdaviai atvirai tyčiojasi iš dirbančiųjų, piktnaudžiauja esamomis Darbo Kodekso nuostatomis. Kokias išvadas dėl skandalingai didėjančių skundų formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nei profsąjungos, nei  visuomenė nežino. Verta pažymėti jog visa tai vyksta  kai pagal ekonominius rodiklius šalies ekonominis lygis kyla.

Už šią statistiką negalime atsakomybės versti vien tik ant darbdavių ir darbo kodekso netikslumo.  Čia paskutinį tašką turi padėti Seimas, naujai išrinktas Seimas. Svarbu, kad pasibaigus rinkiminiams šūkiams visi pradėtų atlikti savo funkcijas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (pirmininkas Kęstutis Juknis) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bei kiti nacionalinių profesinių sąjungų atstovai, pasirašė 2021 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį. Šis įvykis svarbus Lietuvos profesinių sąjungų nariams.

Nors ir nedidelis, bet skiriamas dėmesys profesinių sąjungų nariams. 2021 metų kolektyvine sutartimi, profesinės sąjungos nariams bus suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Šios papildomos kasmetinių atostogų dienos pridedamos nesvarbu ar profesinės sąjungos nariui priklauso prailgintos ir papildomos atostogos. Taip pat pagaliau atkreiptas dėmesys į besimokinančius pagal formaliojo švietimo programas arba neformaliojo švietimo mokymo programose. Nuo šios sutarties įsigaliojimo, dirbantys ir besimokantys profesinių sąjungų nariai, turės teisę į iki 10 darbo dienų trunkančias mokymosi atostogas,  taip pat galės gauti iki 5 dienų sveikatos gerinimo atostogas mokant už jas vidutinį darbo užmokestį.

Viena iš aktualiausių šios nacionalinės kolektyvinės nuostatų yra pareiginės algos bazinis dydis. 2021 metams numatomi 177 eurai, kurie nepasiekė  iki 2008 metų lygio (183 eurai). Profsąjungos nesutiko su tokiu mažu baziniu užmokesčiu, tačiau išsiderėjo pažadą jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2020 metų gruodžio mėnesį paskelbus naujas mikroekonomines prognozes, nepamirš persvarstyti galimybės šį dydį padidinti. Šis pažadas įteisintas 2021 nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Sutartį pasirašiusieji vieningai pritaria ir vykdo nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje pažymėtinus punktus, jų įgaliojimų ribose. Tikimąsi, jog ši sutartis paskatins profesinių sąjungų bendradarbiavimą. 2021 nacionalinės kolektyvinės sutarties sąlygos galioja tik sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams.