Vasario 27 – oji paskelbta tarptautinė optimisto diena. Šia diena siekiama skatinti žmones į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, džiaugtis tuo ką turi o ne ką praradai. Nors šiuo laikotarpiu ypač sunku pamatyti daugiau gėrio, diskusijomis „plėšantis“ į skirtingus frontus, dėl skiepų reikalingumo nuo Covid – 19. Taip pat sunku pamatyti šviesias spalvas, kai akivaizdžiai reikalingos įstatymų pataisos, aktualios visiems dirbantiesiems, šiuo metu turi pereiti per visas biurokratines instancijas, kad būtų įtvirtintos. Kas be ko atsiranda prieštaraujančių, kas sulėtina visą teisingumo atstatymo procesą.

Tačiau optimisto paklausus,  žiemos vidurys – dar žiema, ar jau beveik pavasaris? Jis atsakytų jog, žinoma, kad jau pavasarėja! Tad visiems linkime ne tik vieną kartą metuose, bet ir kasdienybėje rasti tikėjimą, kad viskas daug geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasistenkime savo rutinoje pastebėti bundančios gamtos signalus, bei nepamiršti pasimėgauti atskubančiu pavasariu.

„Gyvenimas susideda iš 10 proc. to, kas man nutinka, ir 90 proc. to, kaip aš į tai reaguoju.“ (Charlesas Swindollas)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Vykusiame LR Seimo komiteto posėdyje, LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pristatė ilgai rengtą LR darbo kodekso 146 straipsnio papildymo projektą. Apie šį projektą kalbėjome ne kartą. Jį pastūmėjo daugelis ginčų dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų komandiruojamiems darbuotojams.

Projekto pagrindinis uždavinys – skatinti skaidrumą apmokėjime už darbą komandiruojamiems darbuotojams, lengvinti nagrinėjimo procesą darbo ginčuose, mažinti šešėlį ekonomikoje.
Kaip bebūtų keista, šiame Seimo komiteto posėdyje siekis komandiruojamiems darbuotojams visą darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti tik į asmens nurodytą sąskaitą, susilaukė daug Seimo narių palaikymo. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pritarė jog ši problema turi būti analizuojama bei sprendžiama. Algirdas Sysas išsakė savo nuomonę, jog beveik 20 metų tos pačios problemos sukasi vėl iš naujo, tad jos niekur nedings. Taip pat darbdavių atstovams prieštaraujant šiam įstatymų pakeitimui, argumentuojant jog esant pandemijai sunku patekti į bankus, nespėjus atnaujinti duomenų banke, kortelė užblokuojama, o atsidaryti sąskaitą kainuoja apie 200 Eur. Seimo narys Algirdas Sysas replikavo, jog posėdžio metu pasidomėjo apie bankų įkainius ir darbdavių atstovas smarkiai pervertino realias sumas.
Neturėdami svarių argumentų, darbdavių atstovai griebėsi 95 kodo. Jų nuomone tai kvalifikacijos, o ne kompetencijos klausimas, todėl neturėdamas šio kodo vairuotojas negali būti traktuojamas kaip kvalifikaciją turintis ir jo atlyginimas turėtų būti tik minimalus, dėl ko pervedinėti atlyginimą į sąskaitą būtų per brangu.
„LPS „Sandrauga“ jau 20 metų turi transporto sektorių. Turime labai daug darbo ginčų dėl dienpinigių išmokėjimo. Problema iškilusi didelė, nes besikartojantys įvykiai rodo netobulumą, todėl prašome Seimo narių apsvarstyti darbo kodekso 146 str. papildymą 3 dalimi. Šis projektas buvo pateiktas ir LR Trišalėje Taryboje, argumentas dėl pinigų išgryninimo brangumo yra abejotinas. Mano žiniomis, daugelyje bankų, išgryninimo mokestis taikomas tik nuo 600 Eur. per dieną. Manome, jog ši įstatymo pataisa nesukelia jokių blogų pasekmių ir iš esmės nuimtų užkrautą didelę naštą argumentuojant ir įrodinėjant kasos išlaidų/pajamų orderių tikrumą“ pasakė – K. Juknis.
Juk negalima vien tik atimti, mažinant dienpinigius 50 procentų ar neapskaityti keliolikos darbo valandų suminėje darbo laiko apskaitoje. Vairuotojai dirbantys sunkų ir įtemptą darbą, bei kelis mėnesius miegodami „kabinoje“ gali būti vadinami kaimo „japais“ kuriems neišmokėti pinigai nėra visuotinai aktuali problema? Kai kurie asmenys kurie juos įdarbino mano, kad taip. Tačiau LPS „Sandrauga“ siekia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais paremtų darbo santykių .

Aut: Ieva Dambrauskaitė

   Jeigu Jūsų paklausčiau kaip dažnai ir noriai jūsų vadovai ar kolegos viešai aptarinėja darbo užmokestį, greičiausiai, tektų pripažinti, kad informacija apie įmonės mokamą darbo užmokestį, priedų sistemą bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nevisada lengvai pasiekiama. Sakysite auklėjimas lėmė, kad apie atlyginimą viešai kalbėti kažkaip „nepridera“? Deja, įstatymas įpareigoja lopyti auklėjimo spragas. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai  pastebi, kad dažnai net LR darbo kodekso 140 straipsnyje numatyto įstatymo ignoravimas „darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams“ (LR DK 140 str. 2d.) sukelia daug neigiamų emocijų, nepasitikėjimo bei priešiškumo darbo santykiuose. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pasakoja, kad darbuotojai neretai yra skatinami pasirašyti konfidencialumo sutartis, kuriose darbo užmokestis ir priedų sistema yra numatyta kaip konfidenciali informacija. Kol darbo užmokestis ir jo apskaičiavimas yra vis dar „viešam“ pokalbiui nepriderama tema, tol veši terpė įgaliojimų viršijimui ir apie tai nežinančių darbuotojų išnaudojimui. 2018 metais priimtos darbo kodekso pataisos, kurios reglamentuoja suminę darbo laiko apskaitą, suteikia dar daugiau netikslumo ir piknaudžiavimo darbuotojų darbo laiko reguliavimo, bei atlyginimo už jį.

Pastebėta ypač paini situacija, susidariusi viešąjame sektoriuje. 

„Į profesines sąjungas neretai kreipiasi policijos pareigūnai, kuriems dėl įvestos suminės darbo laiko apskaitos, išdirbtas darbo laikas viršija nustatytas normas, o darbo užmokestis neatitinka faktiškai išdirbto laiko. Pareigūnams įsipareigojama viršytas darbo valandas atlyginti laisvomis papildomomis dienomis. Tačiau jomis bus galimybė pasinaudoti tik pasibaigus didesniam nei įprastai pareigūnų poreikiui, t.y nukeliama neribotam laikui, kuris gali trukti iki metų ar net kelių. Noriu priminti, kad po kelerių metų toks „atostogų krepšelis“ dingsta“, — informuoja K. Juknis. 

Yra pastebėtas ne vienas atvejis, kada viešojo sektoriaus darbuotojams premijos ir priedai dalinami be pagrindo. 

Viešosios įstaigos nors ir turi vienodą formulę, pagal kurią skaičiuojamas darbo užmokestis, turi galios svertus pačioms nustatyti tos formulės kintamuosius, tarkim, koeficientų dydžius. Taip darbo užmokesčiu galima manipuliuoti. Su dar didesne painiava susiduria komandiruojami darbuotojai. 

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad ši situacija pasikeistų, jeigu būtų įvesta darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo į nurodytą darbuotojo sąskaitą, o ne kasos išlaidų orderiu, prievolė. 

 „Sandrauga“ kreipėsi į Trišalę Tarybą ir į Vyriausybę dėl įstatymo pakeitimo projekto. Vyriausybės rašte nurodoma, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai neturėtų būti priimami, kol nebus aptarti ir išdiskutuoti Trišalėje Taryboje.  

Lietuvos Respublikos trišalė taryba – tai socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija. 

Kaip pastebėjo Trišalės tarybos darbo užmokesčio viena iš komiteto narių Trišalė taryba, yra tik patariamojo, rekomendacinio pobūdžio ir jokios įstatyminės galios sprendimų priėmimui neturi. Todėl tik nuo mūsų užsispyrimo, ryžto, įsitikinimų ir kitų priemonių priklauso įstatymų raida.

LPS “Sandrauga”

teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šiandien, pandemijai tapus mūsų viena iš aktualiausių temų ir stebint Vyriausybės prioritetus kovojant su ja, atsiranda daugiau klausimų nei turime atsakymų. Tačiau į šiuos klausimus negali atsakyti mums, paprastiems piliečiams, net mūsų išrinkti tautos atstovai, kurie nulemia kovos su Covid- 19 būdą.

Dar visai neseniai pradedant vakcinuoti gydymo įstaigų ir švietimo įstaigų darbuotojus, kilo nemenkas pasipriešinimas dėl šios vakcinos privalomumo. Įstaigų vadovai, remdamiesi tik LR Sveikatos Ministro įsakymu, priverstinai liepė darbuotojams skiepytis nuo Covid – 19, tačiau nei pats Ministras ar kiti atsakingi asmenys negalėjo paaiškinti ir reglamentuoti šių vakcinų galima šalutinį poveikį, bei kas bus atsakingas šiam pasireiškus.

Deja, ne pirma kartą pastebėjome, kad Mūsų valdantieji vadovaujasi požiūriu „daryk kaip sakau, nes nubausiu“, tačiau pasekmėms ir blogiausiems scenarijams pasiruošta nėra.

Po pirmųjų vakcinų, dažnam pasiskiepijusiam pasireiškė stiprus šalutinis poveikis. Tačiau iki šiol neturintys nuomonės apie tai kas bus atsakingi pasireiškus šalutiniam poveikiui, Tautos atstovai kartoja, kad toks poveikis yra visiškai normalus. Tačiau iki vakcinacijų buvo teigiama, kad vakcinos bandymo metu, jokių šalutinių poveikių nebuvo pasireiškę ir ji visiškai saugi.  Tad kaip žinoti kas ir kada meluoja? Informacijos apie šiuos skiepus, reikalingos asmeniui laisvai apsispręsti ar skiepytis ar ne, nėra ir niekas negali jos pateikti. Privalomi skiepai gali būti tik tuo atveju kaip šalyje paskelbta epidemiologinė situacija, tačiau kol kas ji nėra paskelbta, bet žmonės vis tiek bauginami sankcijomis už atsisakymą vakcinuotis. Tačiau LR Konstitucijoje įtvirtinta pasirinkimo laisvė, bei žmogaus kūno neliečiamumas čia neegzistuoja. Nepaklūsai – tave nubaus. Mes suprantame, kad skiepai, mokslu ir tyrimais pagrįstas vakcinavimas svarbiausias faktorius įveikiant pandemiją, tačiau reikia turėti argumentų. Nes žmonių įsitikinimai įvairūs, kai kurie tiki maldos pagalba, kai kurie visas ligas gydosi griežtai senovės medicinos būdais.

Ši pasaulį sukrėtusi situacija, tik išryškino spragas, kurių demokratinėje respublikoje neturėtų būti. Dauguma žiniasklaidos, taip pat nemažai politikų, nesigriebia  plačiai aptarinėti apie ekonomikos situaciją šalyje, būsimą prekių ir paslaugų kainų kilimą, valstybės įsiskolinimo augimą ir kitą realią informaciją apie Lietuvos padėtį. Sudarius gero įspūdžio “burbulą”  juo lengva manipuliuoti rinkimų metu. Valstybės valdymo eiga yra tokia slapta, kad paprasti piliečiai mato tik rezultatus, kai jau nieko negalima pakeisti. 

Turime reikalauti iš atsakingų asmenų tikros, teisingos  informacijos ir neleisti naudotis politikams, ministrams senais sovietiniais metodais, kad vietoj tiesos žmonėms būtų pateikinėjamos ,,pagražintos“ žinios.

“Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje  viešpatauja tvarka.” ( Mozi)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Mieli žmonės,

Sveikinu visus žmones  Nepriklausomybės dienos proga. Tikiuosi, kad ne išpūstos valdžios veikėjų kalbos ir nuvalkioti posakiai yra būdingi tikriems Lietuvos patriotams. Minėdami šią istoriškai svarbią datą mes jau išmokome džiaugtis Laisve. Bet kada mes išmoksime kartu kovoti, priešintis blogiui, kuris įvairiausiomis formomis stumia žmones į skurdą ir neviltį ? 

 Patriotas turi visada būti pasiruošęs ginti savo šalį nuo vyriausybės ( Edvardas Abėjus)

Stiprios sveikatos Jums ir jūsų šeimų nariams, vidinės stiprybės ir solidarumo rūpinantis mūsų visuomenės gerove. Su Vasario 16-aja.

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos,, Sandrauga” pirmininkas