Atrodo tik praėjo žiemos šventės, bet jau sulaukėme pavasario džiugesio, šilumos, bei su jomis ir vienos svarbiausios pavasario šventės. Visuotinai žinoma, jog Šventų Velykų dieną žymima Kristaus prisikėlimo diena.

Velykų savaitė pradedama Verbų sekmadieniu, kuomet pažymimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir mirtis. Didžiojo ketvirtadienio vakaras skirtas paminėti Paskutinę vakarienę kurios metu Kristus vakarieniavo su savo mokiniais, buvo išduotas ir suimtas. Ši diena siejama su švara, todėl turėtų būti sutvarkomi visi namai, išplaunami langai, pakeičiama patalynė, nuvalomos dulkės, išplaunami skalbiniai ir atliekami kiti namų ruošos darbai. Tikėta, kad tuomet visi metai bus švarūs.

Didysis penktadienis – tai susikaupimo, rimties, atsigręžimo į dvasinį (vidinį) pasaulį diena. Tai Kristaus nukryžiavimo, kančios ir mirties diena, kurioms paminėti laikomos ypatingos pamaldos. Didysis penktadienis tai griežto pasniko diena kurios metu negali būti jokių linksmybių ar persidirbimo. Šią diena vertą apmąstyti egzistencines mintis, apgalvoti kaltes ar nepavykusius sprendimus.

Didysis šeštadienis tai laukimo diena, kuomet ir dažomi gyvybę simbolizuojantys margučiai. Kiaušinius žmonės pradėjo marginti, kad pažymėtų pavasario, o kartu ir lengvesnio gyvenimo atėjimą.

Iš senųjų laikų Lietuvos tradicijų išliko trys populiariausi marginimo būdai – kiaušiniai dažomi viena spalva, marginami vašku arba skutinėjami. Jie dažomi natūraliais dažais – ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais. Cheminiais dažai pradėta dažyti XIX a. pabaigoje.

Senovėje buvo tikėta, kad margutį reikia daužyti smailiu galu, kad viščiukai būtų sveiki ir nepritrūktų kiaušinių ir kitais metais. Taip pat, Velykų dieną vienas margutis paaukojamas ir ridenamas per pirmą arimo vagą, kad derlius būtų gausius.

Aukštaitijoje ir Suvalkijoje vaikai laukdavo Velykų bobutės (Velykės), kuri jiems margučius atneš ir paslėps visuose namuose. Vaikai, pasisotinę Velykų pusryčiais turėdavo smarkiai paplušėti norėdami juos rasti. Tuo tarpu Žemaitijos krašte, vaikai laukdavo Velykų kiškučio.

„Tegu prisikėlimo džiaugsmas prikelia mus iš vienatvės ir silpnumo ir nevilties, į stiprybę ir grožį ir laimę.“ Floyd W. Tomkins

LPS „Sandrauga“ linki gražių ir jaukių Šv. Velykų. Gražių bei stiprių margučių, ir atgimimo kartu su pabundančia gamta.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Artėjant šventiniam laikotarpiui Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nori priminti visiems savo nariams, kad vis dar galioja 2020 m. spalio 16 d. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis. Ši sutartis suteikia visiems biudžetinių įstaigų atstovams tokiems kaip pareigūnai, mokytojai, valstybės tarnautojai, bei kitų biudžetinių organizacijų darbuotojai papildomų garantijų.

Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų Sutarties galiojimo laikotarpiu, jis praranda teisę į tokias dienas. Todėl raginame visus dar nepasinaudojusius šią galimybė, kaip įmanoma greičiau ja pasinaudoti.

Taip pat sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Sutartyje nenurodyta, kad nariai privalo teikti paaiškinimus ir konkretinti kaip panaudoja 5 darbo dienas sveikatai gerinti. Todėl darbdaviui nereikia atsiskaitinėti, kur ir kaip darbuotojas praleis šias sveikatinimuisi gerinti skirtas dienas.

Šią savaitę Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ prisistatė, kaip derybų šalis dėl naujos nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo. Mes prašome šioje kolektyvinėje sutartyje nustatyti perspektyvesnes ilgalaikes ir trumpalaikes priemones, kurios užtikrintų tinkamas darbuotojų ekonomines, socialines, sveikatos ir poilsio, darbo ir darbų saugos garantijas:

• Išlaikyti jau susitartų nuostatų tęstinumą.
• Suteikti profesinių sąjungų nariams tris papildomas mokamų kasmetinių atostogų dienas mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
• Suteikti profesinių sąjungų nariams šešias darbo dienas sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
• Nustatyti pareiginės algos bazinį dydį, kuris siektų 180 eurų.

LPS „Sandrauga“ siekia vis geresnių darbo sąlygų savo nariams ir visiems paprastiems Lietuvos darbuotojams. Tokiu sudėtingu metu turime išlikti vieningi ir stengtis vieni dėl kitų.

Nuoširdžiausiai Jūsų

Pirmininkas Kęstutis Juknis

Šiandien LR Seimas svarstė didelio atgarsio susilaukusį klausimą. Ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) vadovas A. Jakubauskas toliau tęs savo pareigas. Šiandien LR Seimas nusprendė, kad šis žmogus negali vadovauti Centrui. Vos septynis mėnesius dirbantis Jakubauskas, atlikdamas jam priklausančias pareigas sulaukė 17 – iolikos darbuotojų nepasitenkinimo, kurie savo ruožtu kreipėsi tiesiai į LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen. Likusieji 122 darbuotojai tapo darbo santykių politizavimo įkaitais.

Centro vadovas priėmė sprendimą atleisti iš pareigų istorikę Mingailę Jurkutę. Šis poelgis sulaukė darbo grupės išvados, jog A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo. Tai kelia susipriešiną, o viešai nagrinėjama situacija Centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Tačiau į M. Jurkutės atleidimo priežastis nėra gilinamasi. Taip pat nėra aišku, kieno iniciatyva ir įgaliojimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri priėmė išvadą dėl A. Jakubausko netinkamumo tęsti Centro vadovo pareigas.

Mitingą Kaune organizavo „Centro partija“

Žmogaus teisių gynimo asociacija ir kitos visuomeninės organizacijos giną istoriją ir patriotizmą, tai išreiškė piketuodami prie LR Seimo rūmų Vilniuje, taip pat Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose. Sveikintina, kad visuomenė reaguoja ir piketuoja.

LPS „Sandrauga“ teisininkai stebisi tuo, jog šioje situacijoje yra ignoruojama įstatymų reglamentuota darbo ginčų tvarka. Juk pirmoji instancija yra Valstybinės darbo inspekcijos sudaryta darbo ginčų komisija. Nors šios institucijos vadovas ir atskaitingas LR Seimui, o mokslininkų darbo santykiai išskiriami dėl darbo funkcijų specifiškumo. Tačiau ar dirbant darbo sutarties pagrindu, ar laimėjus valstybės tarnybos viešojo konkursą, ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio sprendžia neteisminės bei teisminės institucijos, tačiau ne įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas. Nė vienas iš 17-iolikos prieštaravimus išreiškusių darbuotojų, mūsų žiniomis, nesikreipė į darbo ginčų komisija dėl pažeistų darbuotojo teisų, diskriminacijos ir lygių teisių nebuvimo, arba mobingo.

Stebėtina ir tai, kad Centre nėra įsteigta profsąjunga, o veikia tik darbo taryba kuri dar kartą įrodo, kad jokio įstatyminio balso teisės neturi. Šis faktas tik patvirtina niekinę darbo tarybos reikšmę. LPS „Sandrauga“ palaiko ir skatina demokratinį procesą įstaigose laisva valia kurtis profsąjungoms, kad būtų išsakyta daugumos darbuotojų nuomonė, o ne atskiros, supolitizuotos nuomonės kurios sukuria „pageidavimų koncerto“ efektą. Siekdama pagerinti darbuotojų sąlygas, LPS „Sandrauga“ įteisino konfidencialią narystę, kurios dėka darbuotojo narystės profsąjungoje, darbdavys nežino ir negali kontroliuoti.

Apie sprendžiamą tinkamumą A. Jakubauskui toliau vykdyti centro vadovo pareigas pasisakė ir LR Prezidentas:

„Tokią funkciją jis gali įgyvendinti turėdamas tinkamą finansavimą, tinkamą vidinę organizaciją, tam tikrą reputaciją mokslinėse sferose ir viso šito šiandien mes neturime. Ar vien tik vadovas yra kaltas dėl visų susidariusių problemų? Deja, daugelį problemų mes paveldime iš anksčiau, bet šiandien nesinorėtų, kad vyktų šios mokslinės institucijos prarijimo ir galbūt prijungimo prie kokios kitos struktūros procesas. Deja, tokių nuogąstavimų matydamas dabartines tendencijas aš turiu ir tai man kelia nerimą“, – sakė G. Nausėda

Šiai nuomonei vienareikšmiškai pritaria ir LPS „Sandrauga“. Nereikia eiti į kraštutinumus, vadovui viršijant savo kompetencijos ribas gali būti taikomos kitos poveikio priemonės, tokios kaip įspėjimas, bei kitos alternatyvos.

Akivaizdu, kad Centro vadovas nėra kaltas dėl priimto sprendimo. Tai, kad nėra įsikūrusios laisva valia profsąjungos, kurios galėtų kolektyviai atstovauti Centro dirbančiuosius, tik parodo pačių darbuotojų pilietiškumo trūkumą. Daugumoje Europos šalių profsąjungos yra kaip viena iš demokratinę darbuotojų interesus ginančią organizaciją. Ten kur veikia profsąjungos tokie netikėti akibrokštai neanalizuojami parlamentuose.

LPS „Sandrauga“ palaiko ir skatina pilietiškas iniciatyvas. Be šių drąsių žmonių dingtų ir demokratinis procesas.

Ką apie šią situaciją manote Jūs?

Lauksime atsiliepimų.

Aut: Ieva Dambrauskaitė