Minime Europos dieną!

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą.

eurpos diena Lietuvai įstojus į Europos sąjungą susidūrėme su nemenkais socialiniais iššūkiais, masinis mūsų piliečių antplūdis iškraipė darbo rinką senosiose ES narėse ir ne vienam tautiečiui teko patirti diskriminaciją ir išnaudojimą pradėjus dirbti kitoje šalyje. Daug laiko užtruko, kol buvo pradėta keistis informacija ir pradėtos atstovauti Lietuvos piliečių dirbančių užsienyje teisės.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ veikla remiasi Europos šalių praktika. Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ yra tarptautinės organizacijos CESI (angl. European Confederation of Independent Trade Unions) narė.

Europoje mus vienija laisvės, demokratijos, žmogaus orumo ir pagarbos vienas kitam puoselėjimo principai. Europos Sąjunga yra stipri, vieninga ir solidari tiek, kiek stiprūs, vieningi ir solidarūs esame mes.

Ieva Dambrauskaitė

Gerbiami žurnalistai, redakcijų darbuotojai, spaudos atstovai,

Sveikiname su profesine švente – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

Linkime Jums būti principingais, objektyviais ir teisingais siekiant tiesos ir skleidžiant naujienas.

Sėkmės ir kūrybiškumo Jūsų kelyje. Stiprios sveikatos Jums ir Jūsų šeimų nariams.

Nuoširdžiai LPS “Sandrauga” pirmininkas

Kęstutis Juknis

ausra

ĮSPĖTI IR PRANEŠTI. AR ŠIUOS ŽODŽIUS GALIMA LAIKYTI TAPAČIAIS?

2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ir vėl rinkosi toliau diskutuoti apie LR darbo kodekso pakeitimus.

Aštriausias diskusijas sukėlė LR darbo kodekso 69 str. 3 d. Dabartiniame LR darbo kodekse apibrėžta, kad“ jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas“. Tuo tarpu dabar žodį įspėti siūloma pakeisti žodžiu pranešti. LPS „Sandrauga“ kategoriškai nesutinka su tokiu pakeitimu, tačiau kitų profsąjungų dalyvių teigimu galima naudoti žodį pranešti ir jokio skirtumo tarp minėtų žodžių neįžvelgiama.

Tačiau ar tikrai žodžius įspėti ir pranešti galima laikyti tapačiais.

Lietuvių kalbos žodynas 500_F_129408954_69szvRou0yGsVFjCBc8ul5DuA83QvnNr žodį įspėti apibūdina kaip pasakymą nurodant pasekmes, o tuo tarpu pranešimas apibūdinamas kaip žinios davimas, paskelbimas. Taigi esminį skirtumą tarp žodžių šiuo atveju ir nurodo pasekmės. Darbdavys įspėja darbuotoją, kad su juo bus nutraukta darbo sutartis, bet jeigu mes tik pranešame tai vadinasi darbo sutartis gali būti nutraukta, tačiau gali būti ir nenutraukta. Kitaip sakant įspėjimas nurodo konkrečias pasekmes t.y šiuo atveju darbo sutarties nutraukimą, o pranešimas nesukelia jokių pasekmių. Pranešdami darbuotojui, kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis mes pastatytume jį į dviprasmišką situaciją, kadangi darbuotojas nežinotų ar su juo tikrai bus nutraukta darbo sutartis. Dar kartą norisi pabrėžti esminį žodžių žaismo įspėti ir pranešti skirtumą tai yra kylančias pasekmes.

Taigi LPS „Sandrauga“ gindama darbuotojų teises ir interesus bei remiantis išdėstyta informacija nesutinka su tuo, kad dabartiniame LR darbo kodekse vartojamas terminas įspėti būti pakeistas pranešti.

Norime informuoti, kad posėdžio metu dalyviams nepriėjus vieningos nuomonės, šis klausimas buvo nukeltas į 2021 m. gegužės 12 d. vyksiantį posėdį ir LPS „Sandrauga“ tikrai nepritaria ir nepritars minėtam pakeitimui bei palaikys savo nuomonę gindama darbuotojų interesus.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Šešėlinė vyriausybė turėtų atsigręžti į tiesą

Dar 2021 m. kovo 10 dieną vykusiame kolektyvinių derybų dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties pirmajame pasitarime, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas L. Labanauskas išreiškė nuomonę paprieštaravęs dėl vienos derybinės grupės sudarymo viešajame sektoriuje, versdamas naujai prisijungusias profesines sąjungas įrodyti, ir taip visuotinai žinomus faktus.

Turėti monopolinę teisę derėtis dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties – toks buvo akivaizdžiai demonstruojamas tikslas. LGS privilegijų siekis ir bandymai neleisti kitoms profsąjungoms bendrai dalyvauti derybose, kompromituoja visą profsąjunginį judėjimą.

LPS “Sandrauga” nuomone Gydytojų sąjungos prezidentas bando skaldyti kolektyvinės sutarties rengime dalyvaujančias profesines sąjungas, pasitelkdama politinę įtaką ir įtakodamas skubaus Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio šaukimą. Galimai siekdamas išsaugoti šiltnamio sąlygas LGS pirmininkas iškreipdamas ir sumenkindamas kitų profsąjungų veiklą, šoko ieškoti pagalbos pas buvusius valdžioje politikus. Naivus tikėjimas, kad politikai ims spręsti profsąjungų problemas, tik dar labiau supriešina. Buvusioji valdžia kaip tik susilpnino profsąjungų veiklą ir padidino dirbančiųjų išnaudojimą. LVŽS pirmininkas žinotų tikrąją situaciją, jei būtų pasidomėjęs kitų susitarime dalyvaujančių profsąjungų atstovų nuomone.

Kolektyvinės sutarties rengimas ir pasirašymas nėra, sprinto varžybos, kuriose reikia numatytą distanciją nubėgti kuo greičiau. Praeitos vyriausybės pasirašytą sveikatos šakos kolektyvinę sutartį, galima vertinti kaip bazinį, bet ne baigtinį dokumentą, kuris reikalauja papildymų ir esminių korekcijų, iki visos šakos darbuotojų geresnių darbo sąlygų įforminimo.

Gydytojų sąjungos ir kitų labiau į asociacijas panašių organizacijų teikiamos kolektyvinės sutarties nuostatos yra vienareikšmiškos, perdėm sustiprinančios gydytojų ir slaugytojų vaidmenį. Sveikatos apsaugos sistemoje didžiulį procentą dirbančiųjų sudaro slaugytojų padėjėjai ir pagalbiniai darbuotojai, kuriems tenka juodžiausi darbai, daugiausia kontaktinio laiko ligonio priežiūroje, atsakomybė už patalpų švarą ir tvarką ir tokius darbus vainikuojantis minimalus atlyginimas. Juk visai neseniai ir žiniasklaidoje nuvilnijo istorijos apie ligoninėse susidariusią mobingo kultūrą, darbuotojų rūšiavimą į baltus ir juodus chalatus. Viena tokia istorija jau baigėsi jauno mediko savižudybe, kiek dar tokių istorijų turi įvykti, kad būtų padarytos išvados.

Sveikatos apsaugos šakos kolektyvinė sutartis gali būti pirmas žingsnis į teigiamus pokyčius ir esminį persilaužimą sektoriuje. Tai ypač svarbu dabar, globalios pandemijos sąlygomis. Visuomenė turi žinoti, kad grupė žmonių, įpratusių veikti sovietiniais metodais ir atstovaujanti tik medicinos elito interesus, kolektyvinę sutartį mato, ne kaip socialinio dialogo ir darbuotojų teisių gynimo įrankį, bet kaip politinio spaudimo ir siaurų interesų gynimo priemonę. Todėl ir siekiama eliminuoti tokias pat lygias teisias ir statusą turinčias profesines sąjungas.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 154 išskirtinai pabrėžia, kad procedūros ir taisyklės turi būti nustatytos taip, kad skatintų kolektyvines derybas ir nekliudytų joms vykti.

Ar tikrai padės rasti susitarimą neeilinio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio sušaukimas, vien dėl to, kad viena profsąjunga negali susikalbėti su kitomis.

LPS „Sandrauga“ administracija

Brangūs ugniagesiai gelbėtojai,

Nuoširdžiai sveikiname Jus profesinės šventės, Šventojo Florijono dienos proga.

Kiekvieną dieną Jūs skubate ten, kur labiausiai reikalinga pagalba ir kaskart gelbėjate žmones nuo sunkių nelaimių padarinių. Sąžininga savo tarnyba pelnėte visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą.

Drąsių ir kilnių žmonių šventės dieną, dėkoju už jūsų triūsą, kuris kasdien reikalauja pasiaukojimo, ištvermės ir ryžto.

Linkiu, kad vykdant garbingą pareigą Jus ir ateityje lydėtų stiprybė ir sėkmė!

Sveikatos Jums ir jūsų šeimoms!

Nuoširdžiai Lietuvos profesinės sąjungos “Sandrauga”

pirmininkas Kęstutis Juknis

ugniagesiai-gelbėtojai-750x430