Šiltėjant orams ir mažėjant karantino apribojimams dažnas susimąsto apie ilgesnį laisvalaikį su šeima, galimybes padaryti seniai atidėliotus darbus ir kitas galimybes išnaudoti šiltąjį metų laiką. Jei karantino patirtis mus greit įpratino prie nuotolinio darbo, tai darbo kodekse numatyta lankstaus darbo galimybė, kol kas naujovė.

Lankstus darbo grafikas gali būti taikomas iš esmės visose įmonėse, tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas, turintis tokį poreikį, gali savo iniciatyva prašyti darbdavio leisti dirbti pagal lankstų darbo grafiką. Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti galimybę dirbti pagal lankstų darbo grafiką, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją arba profesinę sąjungą.

Darbuotojui perėjus prie lankstaus darbo grafiko, tai niekaip neturi paveikti jo atlyginimo. Darbo užmokestis jokiu būdu negali nukentėti, jeigu fiksuotos ir nefiksuotos darbo valandos išdirbamos per darbo savaitę. Lanksčiu darbo grafiku galima sėkmingai dirbti tiek iš darbovietės, tiek nuotoliniu būdu. Lankstus darbo grafikas gali būti taikomas iš esmės visose įmonėse, tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo.

Atvejai, kuomet darbuotojui gali prireikti individualiai derinti darbo laiko grafiką bei režimą, gali būti įvairūs. Galimybė lengviau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, derinti darbo laiką prie individualių (šeimos) poreikių atsiliepia darbuotojų lojalumui ir pačios įmonės reputacijai.

Jei įmonėje nėra Kolektyvinės sutarties darbuotojas su darbdaviu turi susitarti, kad būtų tenkinami abiejų pusių interesai. Jeigu jie tenkinami ir nė vienos pusės interesai nenukenčia – darbuotojas tokioje darbovietėje jausis saugus, reikalingas, vertinamas. Tikėtina, kad taip jausdamasis jis bus jai lojalus, efektyviau dirbs. Socialiai atsakingą verslą netrunka pastebėti ir kiti – tai nauda ir įmonės reputacijai, klientų, vartotojų pritraukimui.

pagal SADM ir VDI informaciją parengė Vytautas Mikalauskas

Nors šiandien profsąjungų judėjimui  svarbi diena, birželio 8 dieną 1999 metais Lietuva pirmą kartą išrinkta į Tarptautinės darbo organizacijos valdymo tarybą. Šiandien pasiekti vieningo susitarimo kaip visuomet nepavyko.

Normalu, kad organizacijos turi skirtingus tikslus ir atstovauja skirtingus interesus, bet   klausimų atidėliojimo tradicija, kenkia Trišalės Tarybos (TT) autoritetui. Juk TT turėtų būti demokratijos įgyvendinimo įrankis ir parama Vyriausybei ir Parlamentui, rasti kompromisus socialinės ir ekonominės politikos klausimais. Apmaudu, kol vieni aiškina ką daryti reikia, o kiti sako, kad nereikia daryti, valdininkai padaro kaip jiems patogu.

Kadangi pagal Darbo Kodekse numatytus nuostatus MMA mokama tik už nekvalifikuotą darbą, tai minimalios algos didėjimas veikia kaip darbo rinkos konkurencingumą skatinantis veiksnys, įtakojantis ir kitų dirbančiųjų atlyginimų augimą.

Darbdaviai visuomet kalba apie darbo našumo ir atlygio už darbą priešpriešą. Kai tik prasideda diskusija apie MMA didinimą pagrindinis darbdavių argumentas būna menkas dirbančiųjų darbo našumas. Nenorėčiau dalintis vadybos teorijomis, bet manau reiktų prisiminti, kad našumas visų pirma, priklauso nuo darbo organizavimo ir motyvavimo. Elementaru, kad didesnis darbo užmokesti skatintų darbuotojus dirbti geriau.

LPS „Sandrauga“ pritarė Vyriausybės pasiūlymui MMA didinti iki 703 eurų, tai būtų 503 „į rankas“.

„Mes svarstėme įvairius variantus ir priėjome išvados, kad panašiai kaip Lietuvos Bankas, tikslinga būtų 48,1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau įvertinus neapibrėžtumo aplinką galimą Covid-19 pasikarojimą, bei ilgalaikį poveikį, pritariame nuosekliai vyriausybės pozicijai“ – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Suprantama, kad apgyvendinimo, viešojo maitinimo ir smulkios prekybos verslai, vos išgyvenę pandemijos krizę sunkiai prisitaikytų prie MMA pokyčio. Todėl jiems reikalinga parama darbo vietų išlaikymui.

Deja vieningo  susitarimo pasiekti nepavyko. Kaip didės minimali alga, palikta spręsti Vyriausybei,  nes kai kurie Trišalės Tarybos nariai, kaip probleminiai lošėjai laikosi taktikos – viskas arba nieko…

Vytautas Mikalauskas

Šiandien vykusiame  Darbo santykių komisijos posėdyje buvo svarstomos Seimo nario Gintauto Palucko teiktos Darbo Kodekso pataisos turinčios reglamentuoti mobingą.  Kai kurie komisijos nariai, ypač valdininkai skeptiškai vertino pateiktas pataisas. Net patyrusiems teisininkams buvo sunku suprasti kur baigiasi tiesos paieškos ir kur prasideda užslėptas politikavimas.

Nors Trišalėje taryboje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo pricipai ir visuomenės santarvės siekimas,  LPS Sandrauga atstovai buvo „maloniai“ nustebinti sužinoję, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė darbo grupę parengti Mobingą reglamentuojančias DK pataisas.  Nors tiek Solidarumo, tiek LPSK atstovai, buvo įtraukti į komisijos sudėtį, tačiau LPS Sandraugai apie tai net nebuvo pranešta. Ar grįžtame į slaptų darbo grupių ir telefoninės teisės laikus, gali paaiškinti tik pati ministerija.

Svarstant klausimą Valstybinės Darbo inspekcijos atstovas Šarūnas Orlavičius teigė, kad ir dabar galima nubausti mobinguotoją, jei tik yra įrodymai, bet kaip dažniausiai pasitaiko įrodymų nebūna…

Kol sulauksime komisijos parengtų pataisų, rudenį problema pasimirš ir aktualus klausimas bus nustumtas į politinės darbotvarkės pakraštį – teigė Artūras Černiauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Jelena Polijančiuk vertindama Seimo nario G. Palucko pateiktas pataisas, teigė, kad tai žingsnis atgal.  Kuria prasme žingsnis atgal LPS „Sandrauga“ liko neaišku…

Kaip išganymo lauksime mistinės komisijos išvadų, nors akivaizdžiai galima pareziumuoti, kad išvados nebus gilios ir universalios. Skubiai iš atsitiktinių narių surankiota  komisija, gali pateikti tik atsitiktines išvadas – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Lietuvos politikoje nuo seno galioja tradicija, jei nori numarinti klausimą – sudaryk komisiją.

Vytautas Mikalauskas