Valstybės tarnautojas – visada po padidinamuoju stiklu.

Teisine prasme valstybės tarnyba apibrėžiama kaip teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus.

Lietuvoje valstybės tarnautojai skirstomi į statutinius (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.), įstaigų vadovus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo (viceministrai, ministro patarėjai ir kt.) ir karjeros valstybės tarnautojus, apie kuriuos čia ir kalbame.

pasienio-uzkardoje-apgyvendinti-pabegeliai-61028eeb5fdcd Valstybės tarnautojai, palyginus su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, turi ir daug didesnę atsakomybę ir jiems keliami aukšti kvalifikaciniai bei profesiniai reikalavimai. Jie privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų etikos ir veiklos principų. Jiems taip pat taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir nemažai kitų apribojimų. Pavyzdžiui, norėdamas dirbti antrą darbą, valstybės tarnautojas turi gauti vadovybės leidimą, be to, tas darbas neturi sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jis negali dalyvauti su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje. Taip pat jis negali įsidarbinti pagal darbo sutartį savo įstaigoje. Darbuotojams tokių reikalavimų nėra.

Nepaisant aukščiau išvardintų valstybės tarnautojams taikomų griežtesnių tiek kvalifikacinių, tiek ir profesinių reikalavimų, griežtesnė yra ir atsakomybė atliekant savo tarnybos funkcijas. Netinkamai atlikus savo pareigas ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojui gali būti taikomas tarnybinis nusižengimas, kai tuo tarpu darbuotojams pagal darbo sutartį taikomi įspėjimai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri gina ir atstovauja savo narių interesus, pastebi tai, kad šiuo metu ypač padaugėjo atvejų, kai valstybės tarnautojams tenka rašyti pasiaiškinimus dėl neaiškių ir netgi nenurodytų Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimų. Pvz.: Valstybės tarnautojui teko pasiaiškinti dėl to, kad su pažeidimu nesutikęs asmuo parašė skundą, kuris neturėjo pagrįstų motyvų ir tai buvo tik pačios pažeidėjos gynybinė pozicija.

LPS „Sandrauga“ nori pakartoti, kad Valstybės tarnautojai turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai bei tinkamai įvertinti situaciją gavę duomenų dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Svarbu atskirti ar asmuo kaltinamas pagrįstais, ar tai tik administracijos paviršutiniškas, abejingas požiūris dėl vykstančių procesų. Linkime visiems dėmesingumo ir atsakingumo.

Ieva Dambrauskaitė

Ar rudenį krisime kaip lapai?

Daugelis nuogąstauja, ar neprasidės atleidimų banga po 2021 m. rugsėjo 13, kai šalyje įsigalės nauji ribojimai. Kai kuriose darbovietėse tvyro įtampa dėl vakcinacijos klausimo. Dažnai darbuotojai skundžiasi, kad jau dabar darbdaviai spaudimu ir žodiniais raginimais verčia skiepytis, tvirtindami, kad kitu atveju gresia atleidimas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio įspėjimas iš darbdavio, galioja tik tuomet, jei jis yra raštiškas. Darbo kodeksas nenumato darbuotojo atleidimo nurodant priežastį, kad žmogus yra nesiskiepijes. Taigi, jei žmogus atleidžiamas nesant jo kaltės, jam turi būti išmokama nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir toks darbdavio sprendimas gali būti panaikintas įstatymų numatyta tvarka.

Pabrėžiame, kad negalime painioti nušalinimo nuo darbo, su atleidimu. Nu rugsėjo 13 dienos, įsigaliojus ribojimams, dalis darbuotojų gali būti nušalinta nuo darbo bet tai nereiškia atleidimo iš darbo fakto. Pasikeitus ekstremalios situacijos ar karantino sąlygoms, darbuotojas turi teisę grįžti į įprastą darbo vietą. Darbdaviams rekomenduojama esant galimybei darbuotoją perkelti į kitokio pobūdžio darbo vietą, kurioje bus sudaryto sąlygos dirbti nekontaktiniu būdu. Tik kraštutiniu atveju galima taikyti nušalinimą.

slavejas-68476290 Netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. Visa tai numato LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas “Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas”, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė. Pritarus Seimui ir LR Prezidentui, nauji reikalavimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Darbo ginčų praktikos susijusių su vakcinacijos, nušalinimo ir panašiais klausimais kol kas nėra suformuota ir dažnu atveju gali būti priimti nevienodi sprendimai. Jei darbe susidūrėte su spaudimu ar prievartiniais veiksmais dėl vakcinacijos ir kitų diskriminacijos formų, pagalbos galite kreipti el paštu: [email protected] arba tel. +37065585311, (8 37) 20 65 97.

Ieva Dambrauskaitė

Darbdavių apgavystes patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos veiklos ataskaita

Lietuvos profesinės sąjungos “Sandrauga” teisininkai aktyviai dalyvauja darbo ginčų komisijose bei nuolat kelia kvalifikaciją ir kompetenciją. Šiandien LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvavo Valstybės darbo inspekcijos rengiamame posėdyje, kuriame buvo apžvelgta darbo ginčų komisijos veiklos ataskaita.

Nors 2021 m. pirmajame pusmetyje darbo ginčų bylų skaičius sumažėjo beveik dvigubai nei 2020 m., tokia tendencija turėtų džiuginti, tačiau suprantama, jog šį mažėjimą galėjo įtakoti pandemija, karantinas ir šalyje dirbančiųjų asmenų skaičiaus sumažėjimas.

Pagal VDI statistinius duomenis daugiausia į darbo ginčų komisiją kreipiasi darbuotojai 18-40 metų amžiaus t.y. aktyviai dalyvaujantys darbo rinkoje asmenys. Prizinę vietą užima ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, antroji vieta atitenka dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir trečioji – dėl neturtinės žalos, mobingo ir kt.

„Dažnu atveju klientai kreipiasi dėl mobingo ir diskriminacijos taikymo darbo aplinkoje. Daugiausia dėl to kreipiasi moterys, vyrai šiek tiek uždaresni, tačiau aiškinantis visas bylos aplinkybes išaiškėja diskriminuojamas ir nepagarbus elgesys iš darbdavio pusės. Moterų tarpe daugiausia mobingo apraiškų pasitaiko švietimo ir sveikatos sektoriuose, vyrų tarpe – transporto, statybų ir kituose kilnojamojo darbo pobūdžio sektoriuose. Deja, Lietuvoje vis dar sunku įrodinėti taikomą mobingą ir diskriminaciją, nes į darbuotojo psichologinę būseną dažnai nekreipia dėmesio nei darbdavys, nei neteisminės institucijos. Įrodinėjant, darbo ginčų komisija vadovaujasi tik pateiktais dokumentais arba pažodžiui užrašytomis sąvokomis, o surinkti mobingą patvirtinančius dokumentus įbaugintam darbuotojui, ypač sunku. Kitos prevencinės priemonės kovojant su mobingu bei diskriminacija įmonėse ir įstaigose nėra taikomos. Žmogui siūloma skųstis į VDI darbo ginčų komisiją, o ten liepia įrodinėti esminius faktus. Žmogus taip stumdomas tarp biurokratizmo“ – išreiškia pastebėjimus LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė.

Taip pat, VDI pabrėžia, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmogus Įstoją į profsąjungą pavėluotai, jau nutraukęs darbo santykius, tokiu atveju profsąjunga netenka įgaliojimų atstovauti narį toje byloje prieš tą darbdavį. Profesinių sąjungų įstatymo 2 str. nurodo, kad profesinių sąjungų nariai tik teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).

Mielieji nepamirškite, kad kaip ir negalime žinoti kada teks kreiptis į gydytoją, taip pat negalime žinoti kada reikės kvalifikuotos teisinės pagalbos. Todėl nedelskite ir nelaukite kol nutiks nepalanki situacija, todėl apie teisinį užnugarį pasirūpinkite iš anksto.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra vienintelė profsąjunga galinti pasiūlyti konfidencialią (nematomą) narystę apie kurią nežinos darbdavys. Nemokamai pasikonsultuoti dėl narystės sąlygų galite [email protected] arba tel. +37065585311,

8 (37) 206597. Visuomet esame pasiruošę padėti.

Remiantis VDI ataskaitos duomenimis paruošė Laura Adomaitienė

Šiandien LPS „Sandrauga“ atstovai dalyvavo derybose dėl transporto sektoriaus. Prie derybinės grupės bandė prisijungti kitos asociacijos, tačiau jau suformuota derybinė grupė nebesvarstė proporcijų perskirstymo. Primename, kad praeitame susitikime buvo sutarta, jog kiekviena derybinė grupė turės po 6 atstovus ( Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos).
Šis susitikimas buvo skirtas aptarti kiekvienos šalies derybinių klausimų lūkesčių ir aktualumo, tačiau įsiplieskė ne viena aršesnė diskusija bei replika.
„Pats bandymas pasiekti susitarimą dėl vairuotojų darbo sąlygų, dėl dienpinigių dydžio, žalų išskaitymo, darbo inspekcijos bei profsąjungų pirmines priemones mažinant įtampą šiame svarbiame sektoriuje. Ateitis priklauso tik kolektyvinam susitarimui.“ – pastebėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Pažymime, kad šio susitarimo pagrindas yra transporto sektoriaus darbuotojų socialiniai, darbo bei finansiniai klausimai. IMG_20210824_141912

Visi ženklai rodo, kad prasideda juodasis ekonomikos ciklas

Visuomenė ir ekonomika vystosi cikliškai ir patirdama įvairių veiksnių poveikį, išgyvena tai pakylėjimą, tai nuosmukį. Pandemija buvo vienas didžiausių šokų mūsų visuomenėms ir ekonomikoms nuo Antrojo pasaulinio karo. Kaip atsakas į tuomečius įvykius, buvo Maršalo plano parama pokario Europai ir gerovės valstybių kūrimas. Tačiau dabartiniai valdžios mėginimai gaivinti ekonomiką, sukels didžiulę socialinę atskirtį.

Visoje Europoje pandemija ir dėl jos įvesti karantinai paskatino įvairias tendencijas, tokias kaip automatizacija bei ekonominė nelygybė. Ir nors per karantinus visi politiniai nesutarimai, atrodo, buvo pamiršti, prieš pandemiją jausta įtampa niekur nedingo. Pagalbos programos dabar jau eina į pabaigą, o tai reiškia, kad „atsigavimo vasara“ gali užsitęsti net iki žiemos, ir šis laikotarpis pasižymėtų didėjančiu pajamų skirtumu ir socialine nesantaika.

Per pandemiją apie ekonominę nelygybę buvo daug kalbama, bet mažai kas daroma. Europoje populiarūs protestai, tokie kaip Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas – įžiebtas prezidento Emmanuelio Macrono plano sumažinti degalų vartojimą, padidinant jiems taikomus mokesčius – ir viešojo sektoriaus streikai prieš darbo reformas Graikijoje nutilo.Tačiau tai tėra miražas. Nors užsikrėtimo baimė ir judėjimo ribojimai sustabdė protestus gatvėse, ekonomistai teigia, kad juos motyvavusios nuoskaudos niekur nedingo, ir, manoma, kad su laiku jos tik gilės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikta apklausa, parodė, kad net 40 proc. atsakiusiųjų dėl koronaviruso susidūrė su kokiais nors sunkumais darbe, įskaitant ir darbo užmokesčio sumažinimą bei prastovas.

Jau dabar esame reiškinių liudininkai, kuomet suvokiama nelygybė, kartu su pajamų mažėjimu, skatina nuoskaudas ir socialinius neramumus, o šie neramumai patys padaro ekonominės žalos.

Sunku vertinti, kad teisingi, tiek Lietuvos, tiek ES sprendimai nulėmę, kad didžioji dalis šių pinigų buvo skirta ne neatidėliotinai pagalbai, bet pastangoms kurti žaliąją ekonomiką ir ruošis skaitmeniniam amžiui. Politikai yra dažnai kritikuojami dėl jų negebėjimo ruoštis ateičiai. Tačiau kovai su pandemija skirtus pinigus skirdamas ekonomikos pertvarkymui, rizikuojame paaukoti dabartį dėl ateities.

Pagal Politico.eu. ir The Economist parengė Vytautas Mikalauskas

May be an image of 1 person, standing and outdoors