Praeitame straipsnyje rašėme apie perdegimą darbe, į kurį reikia labai rimtai atsižvelgti dirbant ilgesnį laikotarpį. Dabar sužinosite apie dar vieną opią, panašius požymius turinčią problemą, su kuria susiduria dažnas dirbantysis.

Šiais laikais gyvenimo tempas vis didėja, greitėja, todėl visur suspėti ir leisti sau sustoti, pailsėti – gali būti sudėtinga. Darbo aplinkoje tai dar aktualiau: vis kintančios darbo sąlygos, didėjantys kompetencijos poreikiai gali nulemti įtampą darbe, o vėliau – stresą.

„Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę“

Stresas susideda iš dviejų dalių – trumpas (pozityvus) ir nuolatinis. Pozityvus stresas yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Jis yra trumpas, susitelkti padedantis momentas, skatinantis nepasiduoti su iškilusiomis kliūtimis. Tuo tarpu nuolatinis stresas yra varginantis, kiekvieną dieną besitęsiantis baimės, nerimo jausmas dėl tam tikrų aplinkybių. Šis gali kilti dėl atsiradusių problemų, dėl kurių darbuotojas nėra įsitikinęs ar jas įveiks. Nuolatinį stresą gali sukelti per didelis darbo krūvis, per trumpas užduoties atlikimo laikas, neigiami santykiai su kolegomis, griežtas, reiklus ir nesupratingas vadovas. Tokio tipo nuolatinis stresas yra pats pavojingiausias dirbančiam žmogui, nes šiam gali kilti įvairių sveikatos problemų, psichologinių padarinių, problemų šeimoje ar net įvykiai, kurie pastaruoju metu sukrėtė visuomenę. Kyla klausimas: kaip pastebėti kolegą, kuris patiria stresą ir kaip jam padėti?

Stresą patiriančio darbuotojo požymiai yra labai panašūs su prieš tai straipsnyje aprašomame „perdegimo sindromu“. Jeigu pastebima, kad kolega dažniausiai būna atsitraukęs, vengiantis bendravimo su kitais darbuotojais, užsisklendžia ar „pabėga“ iš draugų būrio – tikėtina, kad jis susiduria su streso problemomis. Taip pat stresą galima atpažinti, kai žmogus nesugeba sutelkti dėmesio į užduotį ar pokalbį, pastebimas išsiblaškymas kalbant ar dėliojant mintis.

Kartais darbuotojas, kuris susidūrė su nuolatiniu stresu, pats pasako savo požymius. Jeigu jis pastaruoju metu dažnai pradėjo kalbėti apie tai, kad jaučiasi nelaimingas ar kad nesinori dirbti – didelė tikimybė, kad kolega patiria stresą ir ieško paramos ar net pagalbos. Stresą galima atpažinti ir pagal padidėjusią agresiją (žodinė ar net smurtinė), ypatingai, kai anksčiau tokių bruožų nebuvo pastebima. Didžiulei įtampai numalšinti imamasi tokių priemonių, kaip alkoholis ar net narkotinės, psichotropinės medžiagos, kurios padeda atsipalaiduoti. Aiškiai atpažinti stresą galima iš pasikeitusio kūno svorio: per trumpą laiko tarpą žmogus gali labai sustambėti arba atvirkščiai – stipriai sulieknėti.

„Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas“

Minėta, kad stresas yra mūsų gyvenimo dalis, todėl visiškai jo atsikratyti – neišeis. Galima tik patirti jo mažiau, o tam padaryti reikia laiko, nes būtina atrasti savo vadinamus „stresorius“. Pirmiausia, reikia išmokti laiko planavimo – susidėlioti planus, prioritetus, neužmiršti skirti laiko sau ir poilsiui – nes tai yra jūsų gyvenimas.

Patariama dalintis savo užduotimis su kitais, jeigu matoma, kad vienam yra per daug sunku. Toks sprendimas parodys, kad pasitikima kolegomis ir jų nebijoma. Šį metodą galima taikyti ir šeimoje – pasidalinti buitiniais darbais ir užduotimis su kitais šeimos nariais, o ne viską daryti vienam žmogui.

Tikimės, kad šie patarimai, kaip atpažinti ir sumažinti stresą Jums padės ir galėsite tai pritaikyti darbovietėje, o gal net ir savo artimoje aplinkoje. Taip pat pasidalinkite ar Jūs anksčiau susidūrėte su įtampa darbe? O gal net stresu? Kaip susitvarkėte ir sumažinote šias problemas? Pasidalinkite savo patirtimi el. paštu [email protected] – mums įdomu!

Giedrius Katkauskas

Pastarosiomis dienomis Seime užregistruoti nauji pakeitimai, kurie galėtų įsigalioti Darbo kodekse. Kalbama apie pokyčius, skirtus darbą keičiantiems, nuotoliniu būdu dirbantiems ir prastovose esantiems darbuotojams. Taip pat be kitų, įregistruoti siūlymai „tėvadienių“ ir „mamadienių“ klausimai.

Linas Kukuraitis: „…darbuotojas gali būti išvejamas iš darbo be apsaugos“

Buvusio karantino metu pasitaikydavo atvejų, kai darbuotojai, buvę prastovose, susirasdavo naują darbą ir reikalaudavo pastarojo darbdavio išeitinės. Pasak liberalo E. Gentvilo, „tai irgi neteisinga situacija, nes darbdavys nėra kaltas dėl karantino“. Seimo narys užmiršta paminėti, kad jei darbdavys (kartais tai gali būti valstybė) yra neatsakinga už konfliktą ar situaciją, tai ar atsakomybė už jį permetama darbuotojui? Visoje darbo teisėje darbuotojai – silpniausia šalis. Konservatorius K. Starkevičius irgi vėjais nori išmesti darbuotoją, nes jam atrodo, kad tai yra piktnaudžiavimas. Tuo tarpu, šiam siūlymui atsirado ir kritikos. Anot Seimo nario Lino Kukuraičio, „tai sukurtų neigiamą precendentą, kad karantino metu, <…> kai darbo rinka yra susitraukusi, darbuotojas gali būti išvejamas iš darbo be apsaugos“. Jeigu įsigaliotų šis pakeitimas, darbuotojas, norintis gelbėti savo finansinę padėtį dėl karantino, galėtų būti atleidžiamas. Lietuva yra socialiai atsakinga valstybė, todėl ji turi daryti viską, kad dirbantysis žmogus kuo mažiau nukentėtų esant įvairioms situacijoms.

„…darbuotojui turi būti kompensuojama namuose įsirengta darbovietė, nes ne visi žmonės gyvena patogiomis sąlygomis, ypač turintys vaikus“

Kitas siūlymas apima nuotoliniu būdu dirbančių žmonių išlaidų kompensavimą. Siūloma, kad darbdavys turėtų kompensuoti darbuotojo išlaidas, kurias patyrė dirbant nuotoliniu būdu. Seimo narys Algirdas Sysas šį siūlymą argumentavo prilygindamas važinėjimo į darbą kompensacijai: „…reikia pradėti kalbėti ir nuotolinio darbo apmokėjimą už energetikos kaštus ir su kuo žmogus susiduria“. Pagal siūlymą, darbuotojui turi būti kompensuojama namuose įsirengta darbovietė, nes ne visi žmonės gyvena patogiomis sąlygomis, ypač turintys vaikus.

Kalbant apie vaikus, atskiri Seimo nariai siūlo pakelti vaikų amžiaus ribą, iki kurios priklausytų tėvams skiriamos papildomos mėnesinės poilsio dienos. Iki šiol „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ buvo skiriami tėvams, kurie augina bent du vaikus iki 12 metų. Profesinių sąjungų atstovai palaiko šį pasiūlymą, bet mano, kad šios papildomos dienos turi būti skiriamos ir tėvams, turintiems ir vieną vaiką. Šią poziciją Trišalėje taryboje ne kartą išsakė Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

O ką manote Jūs? Laukiame Jūsų nuomonės, kurią galite siųsti laiškus mums el. paštu. Jūsų nuomonė mums įdomi.

Giedrius Katkauskas

Sulig kiekvienu rugsėju, studentams prasideda naujas mokslo etapas. Kai kuriems tai pirmosios ar naujos studijos, o kiti tęsia tolimesnius kursus. Vienaip ar kitaip, dažnas studentas, gyvenantis svetimame mieste, susiduria su finansinėmis problemomis ir pradeda galvoti, kaip užsidirbti ir ramiai gyventi, leisti save palepinti. Iškyla klausimas: kaip studentams rasti tinkamą darbą ir kaip jį suderinti su studijomis?

„…būtina rasti darbą, kuris suteiktų lankstų grafiką ir būtų paprasta suderinti su studijomis“

Uždirbti papildomas pajamas laisvu laiku yra puikus būdas, tačiau gali kilti dvejonių dėl darbo suderinimo su studijomis. Juk studentas, pasirinkęs studijų kelią, nenori praleisti paskaitų ir atsilikti nuo kurso, susidurti su papildomomis problemomis. Taip pat reikia pasilikti laiko ir poilsiui. Dėl šių priežasčių gali prastėti studijų rezultatai, studentas gali patirti stresą ar net susirgti depresija. Todėl būtina rasti darbą, kuris suteiktų lankstų grafiką ir būtų paprasta suderinti su studijomis. Kai kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę dirbantiems studentams sudaryti lankstesnes studijų sąlygas, taip sumažinant prastų rezultatų riziką.

Šiuo metu vis labiau populiarėja kurjerio-partnerio darbas elektroninėse platformose. Norint dirbti šioje sferoje, reikia turėti nuosavą (arba išsinuomotą) automobilį, motociklą ar dviratį ir užpildyti anketą kurjerio darbą suteikiančiose įmonėse (dažniausiai jų interneto svetainėse). Gavus žinią, kad anketa priimta, reikia įregistruoti kurjerio individualią veiklą Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (dar vadinama VMI) sistemoje. Informaciją, kaip tai padaryti ir apie tolimesnius sekančius žingsnius dažniausiai suteikia pati elektroninė kurjerių platforma. Atsiėmus įrangą, bus galima pradėti darbą laisvu laiku ir uždirbti papildomas pajamas. Svarbu paminėti, kad dirbant individualioje veikloje, reikia mokėti valstybei mokesčius. Tai galima daryti kiekvieną mėnesį arba kas metus vykstančiame pajamų deklaravime. Pirmus metus dirbantiems pagal IV yra taikomos lengvatos, todėl mokesčiai bus mažesni.

Jeigu studentas neturi transporto priemonės ar neišgali nuomotis, galima ieškoti nekvalifikuoto darbo su mažesniu etatu. Tai gali būti tokios darbo sritys kaip parduotuvių pardavėjai-konsultantai, kasininkai, sandėlio darbuotojai, gamybos darbuotojai ir panašiai. Žinoma, visada patariama atsižvelgti į įmonę, kuri siūlo darbą, į buvusių darbuotojų ar klientų atsiliepimus. Norint atrasti tinkamą darbą suderinant su studijomis, reikia pasidomėti apie darbo krūvį, pareigybes, siūlomas darbo valandas, kolektyvą, darbo aplinką.

Prisiminkite: venkite darbo su prastomis sąlygomis, nepagrįstu spaudimu iš darbdavio, atlyginimo kuris neatitinka išdirbtų valandų. Nepamirškite skirti laiko sau ir savo artimiesiems, draugams, socialiniam gyvenimui. O jeigu susidursite su problemomis darbovietėje (mobingas, algos nemokėjimas, pažeidžiamos teisės…) – kreipkitės į Lietuvos profsąjungą „Sandrauga“ ir Jums padėsime.

Giedrius Katkauskas

Šiais moderniais laikais bedarbystė kartais gali būti nesuprantama. Atrodo, kad yra daug laisvų darbo vietų įvairiose srityse, tačiau kai kuriuose rajonuose bedarbystės procentas yra pakankamai aukštas. Kokios yra pagrindinės to priežastys?

Vitalijus Gailius: „…mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?“

Pavyzdžiui, Joniškio rajonas šiuo metu susiduria su ilgalaikių bedarbių problemomis, kai gyventojai nenoriai ieško darbo. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės negalvoja apie galimybes dirbti yra iš kartos į kartą einantis vienas egzistencinis klausimas, kurį pasakė Joniškio rajono meras: „Mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?..“.

Joniškio rajono savivaldybėje, Užimtumo tarnybos rugsėjo 1 d. duomenimis, registruotas nedarbo rodiklis siekia 13 procentų. Šią procento didžiąją dalį sudaro asmenys, kurie patys nenori ieškoti darbo ir gyvena minimaliomis sąlygomis iš pašalpos, skiriamos už darbo paieškas. Pasak Joniškio rajono vadovo, „Jau nuo mažumės vaikai praranda poreikį save realizuoti profesinėje, darbinėje srityje“. Todėl reikėtų priimti kategoriškus sprendimus ir kompleksiškai spręsti problemas, kad toks „patogus“ gyvenimo būdas nedirbantiems žmonėms taptų kitoks. Ar teisingi mero postringavimai, paliekame spręsti Jums.

Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nenori dirbti (ne)kvalifikuoto darbo. Galbūt jie susidūrė su nemalonumais savo ankstesniame darbe ir bijo nusivilti dar kartą ieškant geresnio varianto. Galimai yra atvejų, kai neapsikentė prastų darbo sąlygų, nesąžiningo krūvio, patyrė išnaudojimą ir mobingą, todėl nutarė išeiti. Galbūt dėl minimalaus darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų žmogus tiesiog priverčiamas nedirbti. Tokios patirtys neabejotinai sukelia nenorą ieškoti kito darbo ir galimybių. Norime priminti, kad Lietuvos profsąjunga „Sandrauga“ yra visada pasiruošusi ginti darbuotojų teises ir interesus, todėl skatiname konsultuotis ir kalbėti. Jūsų ateitis profesijoje – mums svarbiausia.

Giedrius Katkauskas