Vakar Vyriausybėje buvo aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Jame svarbiausiai akcentuojamas valstybės saugumas, planuojamos investicijos į švietimą, ekologiškesnę, aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvią ekonomiką. Taip pat planuojama investuoti į skurdo rizikos mažinimą, gyventojų pajamų augimą.
Biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo mėnesį paviešintu ekonominės raidos scenarijumi. Jame prognozuojama, kad sekančių metų „BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.“.
„…visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti“
Kaip ir minėta pradžioje, biudžeto projekte planuojama, kad krašto apsaugai bus iš viso skiriami 2,05 proc. BVP (1 mlrd. 176 mln. eurų). Tuo tarpu visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti. Pavyzdžiui, testavimui, medikų priedams už darbą su virusu sergančiais pacientais, vakcinoms įsigyti ir garantuoti vakcinavimo procesą.
Į tvarų augimą, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir pažangą bus investuojama maždaug 2 mlrd. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms planuojama duoti 470,4 mln. eurų, kurie bus skirti startuolių finansavimui, verslo ir mokslo projektams. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų – jais bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir skaitmeninė švietimo transformaciją. Tuo tarpu mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas augs nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.
Parengtame biudžeto projekte planuojama didinti pareigūnų, medikų, švietimo, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčius. Vadovams, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams numatoma skirti 128,5 mln. eurų, tuo tarpu dėstytojams, mokslininkams, neakademiniams darbuotojams – 28,8 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojai sulauks 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojai 6,8 mln., o socialinės globos įstaigų darbuotojai – 4,4 mln. eurų.
LR Finansų ministerija: „Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“
Nuo 2022 metų pradžios norima didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį iki 460 eurų. MMA didės 13,6 proc., o NPD – 15 proc. Todėl, Finansų ministerijos nuomone, „tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais“. Verta paminėti, kad didelį indelį didinant neapmokestinamą pajamų dydį įnešė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagal 2022 metų biudžeto projektą, „vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų)“. Pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys turės gauti 32 eurų išmoką, skirtą vienišiems asmenims. Šiai išmokai skirta 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, o paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų.
Taigi, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame 2022 metų biudžeto projekte pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugą. Toliau seka planai investuoti į ekonomikos pažangą, tvarų augimą, mokslą, švietimą ir kultūrą. Nepamirštami ir medikai, pareigūnai, švietimo ir kultūros darbuotojai, papildomai atsižvelgiama į medikų papildomą darbą pandeminės situacijos metu. Bus bandoma kelti MMA ir mažinti skurdo riziką. Kaip manote ar paskirtas biudžetas atitiks lūkesčius? Ar žmonėms bus naudingas darbo užmokesčio pakėlimas? Ar užteks lėšų, skirtų vienišiems ir neįgaliems žmonėms? Parašykite komentaruose, ką manote. Jūsų nuomonė – svarbi ir įdomi.
Giedrius Katkauskas
Rezidentų rašte Santaros klinikų administracijai nurodoma, kad apie visiems darbuotojams suteikiamas naudas pranešimai yra gaunami, bet tos naudos nepaliečia pačių rezidentų. Jiems taip pat yra keliami reikalavimai ir suteikiamos atsakomybės, kurios viršija praktines žinias ir kvalifikacijas. Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos. Gydytojai rezidentai dažnai negauna priemokų dėl darbo pavojingose sąlygose, nes reali darbo vieta neretu atveju neatitinka jų darbo vietų nustatytuose grafikuose.
Jau esame rašę, kad stresas ir įtampa – mūsų gyvenimo dalis ir jo visiškai atsikratyti neišeis. Tokiu atveju, savo psichikos sveikata galime pasirūpinti pakankamai paprastais metodais. Vienas iš jų – sportas. Šis būdas aktualus tiems žmonėms, kurie dirba įtemptą ir sunkų protinį darbą. Tai gali būti paprastas bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu. Sporto metu protas ilsisi, nes užsiimama fizine veikla, tokiu būdu organizmas atsipalaiduoja.
Jeigu artimojo, draugo ar bendradarbio elgesys staiga pasikeitė ir pradėjo rizikuoti savo gyvybe jam nebūdingose situacijose, į tai reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Verta paminėti, kad depresija sergantis žmogus tampa išsiblaškęs, nesusitelkęs, irzlus ar net padidėja agresyvumas. Jis gali pradėti nesaikingai gerti ar vartoti narkotines medžiagas, kurias pateisina kaip vaistą ar atsipalaidavimo būdą. Jam būdingi nuotaikos svyravimai, nuovargis, emocijų nevaldymas, apetito sutrikimas, neigiamas požiūris į save, veiksmus. Įtariant žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, verta paklausti jo šeimos narių, draugų ar tarp jų viskas gerai, ar nepastebimas nutolęs ryšys, ar kas nors neatsitiko. Toks rūpestingas teiravimasis, nuoširdus pašnekesys, gali atskleisti problemas ir greičiau užkirsti kelią galimam tragiškam įvykiui.