Lietuvoje dažnai tenka girdėti ar socialiniuose tinkluose matyti pasipiktinimus policijos pareigūnais, kurie dažnai būna su barzdomis ar atvirai matomomis tatuiruotėmis. Ties šia situacija visuomenė pasiskirsto į tris dalis: viena yra įsitikinusi, kad pareigūnai tarnyboje negali dirbti su barzda, dažyti plaukų ar darytis tatuiruotes atvirai matomose vietose. Kita dalis tiki, kad valstybė modernėja ir Lietuvos policija neturėtų būti atsilikusi, palaikyti tobulėjimą. Na, o trečioji dalis mano, kad tai yra nesvarbu, nes norima, kad pareigūnai tiesiog gerai atliktų savo darbą ir pareigą. Kol mūsų valstybės gyventojai kovoja diskutuodami, Maltos policijos pareigūnai raginami auginti ir nesiskusti barzdų, dažyti plaukus ir lakuoti nagus.

Maltos policijos profesinė sąjunga įsivėlė į ginčą su policijos vadovybe dėl barzdų auginimo ir priežiūros. Dėl kilusių nesutarimų, Maltos policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad gali auginti barzdas, dažyti plaukus ir net lakuotis nagus, kol šie dėvi uniformą ar civilių drabužius. Visas šis „šaršalas“ kilo po to, kai įsigaliojo nauja direktyva, pagal kurią visi pareigūnai turi nusiskusti. Kitu atveju, šiems grėstų drausminės nuobaudos.

Pasak Maltos policijos sąjungos (MPU), penktadienį užregistravo skundą, tačiau nesulaukė jokio atsakymo ir pradėjo protesto akciją prieš naują direktyvą, kurią inicijavo Maltos policijos komisaras. Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad įsakymas, draudžiantis visas barzdas, neatitinka įstatymo, kuriame nurodyta, kad uniformuoti pareigūnai turi būti tik švariai apsiskutę. Reiškiasi, kad pagal įstatymą, pareigūnai gali auginti barzdas ar barzdeles, tačiau tik tuo atveju, jeigu šios yra prižiūrimos.

Beveik 1,8 tūkst. iš 2 tūkst. pareigūnų narių turinti Maltos policijos sąjunga, siekdama atkreipti aukščiausio rango pareigūnų dėmesį, nuo pirmadienio leido savo nariams dažyti savo plaukus. Taip pat nurodė, kad gali lakuotis nagus, o policijos pareigūnus paskatino nenešioti policininkų kepurių.

Kaip manote, ar Maltos policijos profesinės sąjungos organizuojama protesto akcija nėra bereikšmė? Ar tikrai nėra svarbesnių problemų, kurias reikėtų profsąjungai spręsti? Ar Lietuvos pareigūnams irgi reikėtų uždrausti barzdų auginimą? O gal kaip tik vertėtų leisti policijos pareigūnams jaustis kaip paprastiems civiliams ir leisti atrodyti taip, kaip jiems atrodo gražu? Kadangi šiais laikais tapo įprasta laužyti standartus ir keisti tradicijas, būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę.

Giedrius Katkauskas

(Parengta pagal euronews.com informaciją)

Šiandien, lapkričio 8 dieną, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai, kartu su socialiniais partneriais, pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Pagal atnaujintą sutartį, 2022 metais didės mokytojų, dėstytojų, neakademinių darbuotojų ir kitų pedagogų darbo užmokestis. Numatyta skirti 12,49 proc. (158,5 mln. Eur) daugiau lėšų. Nustatyta, kad įstaigos darbo apmokėjimo sistema turi būti derinama su profesinėmis sąjungomis. Reiškiasi, kad jei įstaiga, kurioje dirba profsąjungos nariai, nori koreguoti, keisti ar įvesti naują darbo apmokėjimo sistemą, turės tai suderinti su tomis profesinėmis sąjungomis.

Taip pat, kad mokslo metais mokytojams ar kitiems pedagogams be objektyvių priežasčių nebūtų mažinama etato dalis, apibrėžta, kokiomis aplinkybėmis gali būti mažinama darbuotojo darbo laiko norma. Pasak socialinių partnerių, tai yra viena iš priežasčių, kodėl kasmet mažėja tam tikros dalies mokytojų atlyginimai. Numatyta dar viena svarbi šakos kolektyvinės sutarties nuostata. Darbuotojas gali gauti dvi papildomas apmokamas dienas, skirtas sveikatai gerinti.

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas mano, kad ši sutartis yra geras pavyzdys visoms Lietuvoje esančioms įstaigoms. „Tai yra geras orientyras ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, kaip turi būti vystoma socialinė partnerystė ir palaikomas bendradarbiavimas, dirbant kartu dėl žmonių garantijų ir gerinant darbo sąlygas“.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu dirbate įstaigoje, kurioje yra pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, ir esate profsąjungos narys (-ė), galite pasinaudoti išskirtinėmis dienomis. 2021 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, kurią pasirašė LPS „Sandrauga“, numatyta, kad pagal sutarties 6 ir 7 punktus, profesinės sąjungos nariams priklauso dvi papildomos kasmetinės atostogų dienos ir penkios sveikatinimosi dienos.

Taigi, jeigu norite sužinoti ar Jums priklauso ir ar galite pasinaudoti šiomis dienomis, rašykite mums elektroniniu paštu [email protected]. Laiške nurodykite savo vardą ir pavardę, profesinės sąjungos padalinį, kuriame dirbate ir savo užimamas pareigas. Taip pat primename, kad jei dar nesate pasinaudoję papildomomis atostogų bei sveikatinimosi dienomis, raginame suskubti ir pasinaudoti šia galimybe. Šios dienos nesisumuoja su sekančių metų papildomomis atostogų ir sveikatinimosi dienomis ir, jeigu neišnaudojamos – jos yra anuliuojamos. Tad nelaukite ir paskubėkite pasinaudoti Nacionalinės kolektyvinės sutarties sukurtu gėriu!

Giedrius Katkauskas

Atrodo, kad šiais laikais saugumas kelyje yra savaime suprantama vairuotojų kasdienybė. Tačiau, retai pagalvojame, kokiomis dirbančiųjų pastangomis pasiekiama, kad kelių  kokybė ir saugumas atitiktų šiandien keliamus reikalavimus.

Praeitą savaitę, neapsikentę esamomis darbo sąlygomis Kelių priežiūros įmonėje, žmonės kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą ,,Sandrauga“. Priminsime, kad 2016 metais ši profsąjunga dėl darbo įstatymų pažeidimų iš šios įmonės darbuotojų naudai priteisė virš 300 tūkstančių eurų. „Kelių priežiūros“ įmonėje vadovavo įvairiausi veikėjai, kurie žadėjo dirbantiesiems sunkiai įgyvendinamas perspektyvas. Tačiau, nuo to laiko dirbančiųjų padėtis galimai tik pablogėjo.

„Mūsų įmonės valdžia nusigyveno iki tiek, kad mums metams skiria tik vienas kelnes, kurias turime patys turime ir išsiskalbti, ir išsidžiovinti. Pasižiūrėkite, su kokiomis brangiomis ir prabangiomis mašinomis važinėja įmonės administracija. Juk čia ne privati įmonė…“ – reiškė savo nuomonę įpykę dirbantieji.

Įmonės darbuotojai skundėsi, kad šie kenčia ne tik  dėl darbų saugos pažeidimų, bet ir labai pasigesta normalių darbo higieninių sąlygų nebuvimo. Jie galimai yra priversti valgyti mašinų kabinose, o gamtinius reikalus atlikti ne kaip normalūs žmonės. „Apie kažkokias higienines sąlygas vadybininkai ir pats generalinis (red. pastaba: direktorius) nenori nieko net girdėti… buvo atvažiavę vasarą su chronometrais ir matavo kiek laiko važiuojame, koks mūsų darbo našumas ir t. t.“, – toliau priekaištavo darbuotojai, – „Tačiau, šie pamiršta, kad mes dirbame jau atleistų darbuotojų trigubu krūviu, kad atliekame papildomus darbus, o jie atsisako sumokėti“. Įmonėje dirbančiųjų nuomone, administracija galimai perka naujas lengvasias mašinas, o tuo tarpu jiems į darbą siūlo nusipirkti dviračius ir paspirtukus ir, tikėtina, kad niekas jų nekonroliuoja. „Mes dirbame ne vieną dešimtmetį ir niekas nedavė teisės nė generaliniui (direktoriui), nei vadybininkams su mumis elgtis kaip su gyvuliais, tyčiotis iš mūsų“, – pastebėjo „Kelių priežiūros“ darbuotojai. Taip pat jie pasakojo, kad visi jauni žmonės pabėgo iš darbo ir darbuotojų toliau mažėja. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovų buvo prašoma daryti ką nors, nes taip tęstis toliau nebegali. „Grįšit ant kelių kaukdami“, – galimą įmonės vadovų pasakymą citavo darbininkai dėl darbuotojų trūkumo ir išėjimo iš darbo.

Įmonės dirbantieji papasakojo ir apie sudėtingas situacijas su darbų saugos reikalavimais: kai reikia su trimeriais (žoliapjovėmis) pjauti krūmynus, tikėtina, kad vadovybė visiškai neatsižvelgia į šlaitų statumą, šlapią dangą ir nesaugias darbo sąlygas. Jie galimai mato, stebi, bet nieko nedaro, kad darbas būtų saugesnis. „Mes ne alpinistai – pargriūname ir net susižalojame, tačiau  šiuos atsitikimus tenka nutylėti, nes tuoj pat būsime apkaltinti tingėjimu ir neatsargumu“, – savo mintis dėstė darbininkas. Taip pat darbuotojai užsiminė, kad kai dėl problemų kreipiasi į  vietinius  vadovus, jie jų galimai paklausia „Ką siūlai?“. Iš to kyla kitas klausimas: ką tokie „viršininkėliai“ veikia, jei jie klausinėja ir, tikėtina, nežino, kaip saugiai organizuoti darbą.

Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ teisininkams išklausius  susirinkimo dalyvių problemas, buvo priimti keletas nutarimų. Vienas iš jų – neišsprendus klausimų derybų būdu, imtis kraštutinių, kolektyvinių  poveikio priemonių. Tuo pačiu, šios profesinės sąjungos pirmininkui susisiekus telefonu su  „Kelių priežiūros“ generaliniu direktoriumi, be įvairiausių priekaištų profsąjungai ir darbininkams direktorius pažadėjo susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti.

LPS ,,Sandrauga“, bet kokiu atveju, suras priemonių ir būdų, kad būtų galima išspręsti išsakytus dirbančiųjų reikalavimus. Primename visiems dirbantiesiems, kad  vienybėje – Jūsų jėga.  Jūsų ir kartu mūsų rankose yra ne tik geresnių darbo sąlygų nustatymas, socialinės garantijos, bet kiekvienos organizacijos viršininko, direktoriaus ar kito vadovo karjera ir likimas.  Kol kas retas vadovas Lietuvoje geranoriškai investuoja į priemones užtikrinančias orų ir saugų dirbančiųjų darbą. Todėl tik nuo mūsų bendrų pastangų keisis situacija ir šioje valstybės valdomoje bendrovėje.

Giedrius Katkauskas

(nuotraukoje daugumos esančių žmonių veidai paslėpti, saugant ir gerbiant jų privatumą, konfidencialumą)

Šių metų spalio 19 dieną LR Seimas priėmė įstatymo straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos nepasiskiepiję asmenys, kurie turi reguliariai tikrintis sveikatą dėl koronaviruso, nuo gruodžio 1 dienos nebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Šiuos įstatymo straipsnių pakeitimus vakar, lapkričio 3 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienareikšmiškai pritaria įžvalgiam Jo Ekscelencijos LR Prezidento svarbiam sprendimui, užkertant kelią į LR Konstitucijos garantuojamų laisvių varžymą. Lietuvos piliečiai neturi jausti baimės ar prievartos, kai šie turi kitokių įsitikinimų dėl skiepų saugumo ir nauda, kai aplinkui skleidžiama informacija yra labai sunku pasitikėti. Dabar, kai yra labai sunkus laikotarpis, kai visuomenė yra susiskaldžiusi ir joje vyrauja neapykanta, nepasitikėjimas, aukšto pavojaus lygio skurdas, sprendimas vetuoti šių įstatymo straipsnių pakeitimus yra labai savalaikis ir Lietuvos gyventojams suprantamas sprendimas.

Valstybė turi rasti būdą, kaip žmones paskatinti skiepytis, o ne skatinti prievartą ir taip sudėtingoje situacijoje. Keisčiausia yra tai, kad partija, kuri propaguoja laisvę į pasirinkimus, reiškia norą įtvirtinti prievartą kaip skiepų skatinimo priemonę. Tuo pačiu, LR Seimas negali vykdyti akivaizdaus visuomenės skaldymo. Valdantieji įsijautė į diktatūrai būdingą ideologiją, kai labiau orientuojamasi į sankcijas ir draudimus, o ne pozityvių rezultatų siekimo visuomenei. Visi puikiai supranta, kad prievarta pasiekti visuomenės sąmoningumą – labai sudėtinga. Negalime pamiršti, kad valstybė turi gerbti savo piliečių laisves, o ne juos spausti ar kitaip diskriminuoti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis 15min.lt naujienų portalui sakė, kad LR Prezidento veto „Neleido dar labiau skaldyti dirbančiųjų ir įtampa atslūgo po prezidento sprendimo“.

Daugiau skaitykite:

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/susikirto-del-nemokamu-testu-profsajungos-dziaugiasi-verslas-mato-politizavima-662-1591838

Mobingas – žmonių gyvenimus žalojantis, sveikatą alinantis, darbinius santykius gadinantis grubus žmogaus teisių pažeidimas. Dėl jų žmonės kone kasdien kenčia psichologiškai, stiprėja neproduktyvumas ir bloga atmosfera darbe. Mobingo metu, vykdomas sistemingas grupinis susitarimas daryti psichologinį terorą prieš vieną asmenį. Tokią susidorojimo priemonę dažniausiai naudoja ne tik bendrų darbuotojų grupė, bet ir aukštesnių pareigų, galių turintys asmenys. Nesiimant jokių priemonių, gali įvykti skaudūs ir sukrečiantys įvykiai, kurie kainuoja gyvybę.

„Reikia uždrausti smurtą ir priekabiavimą“

Atkreipdama dėmesį į vis aktyvėjantį mobingą darbe, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė siūlymus, kaip būtų galima pažaboti šį psichologinį smurtą darbovietėse. Pirmiausia, pasiūlyta papildyti LR Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe. Taip pat numatyti priemones, „Kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti“. Siūloma, kad norint atleisti darbuotoją dėl mobingo iniciavimo ir vykdymo, reikėtų remtis atleidimo pagrindu „Dėl smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą“.

Atsižvelgiant į Tarptautinės darbo konvencijos „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ nuostatas ir siekius, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo uždrausti ne tik mobingą. Manoma, kad reikia uždrausti „Smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbe, apimant darbo vietas viešose ir privačiose erdvėse, su darbu susijusias išvykas, mokymus, renginius ar socialinę veiklą ir su darbu susijusį bendravimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis“.

Kęstutis Juknis: „Pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“

Dėl Lietuvos tam tikrose darbovietėse vykdomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija yra įpareigota nuolatos stebėti padėtį šiuo klausimu, taip pat ir dėl psichologinio smurto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai VDI turės teikti stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą ne rečiau, nei vieną kartą per metus.

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, tvirtai laikosi pozicijos, kad šiuo metu mobingas Lietuvoje yra nekontroliuojamas ir nedelsiant reikia imtis tikrų veiksmų. „Jį (red. pastaba – mobingą) šiuo metu gali vykdyti kada tik panorėję darbdaviai ir nesulaukti jokių pasekmių. O tuo tarpu darbuotojas, prieš kurį vos ne kiekvieną dieną yra psichologiškai smurtaujama ir terorizuojama, pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis. Pasak profsąjungos pirmininko, atsakingoms Lietuvos institucijoms trūksta pavyzdžių ir aiškiai suformuluotų kriterijų, kada yra tikrai įvardijamas mobingas. Tokiu atveju, reikia nelaukti ir semtis jos iš užsienio šalių, bendradarbiaujant ir apsikeičiant praktine informacija, o vėliau – taikyti mūsų valstybės atvejams. Tačiau šiuo metu niekas nenori būti pionieriais ir taikyti užsienio praktiką Lietuvoje.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos institucijos, nors lėtai ir atsargiai, bet imasi priemonių norint suvaldyti ir numalšinti mobingo apraiškas darbe. Tačiau šiuo metu reikia realių sprendimų, o ne stebėti ir laukti, kol įvyks daugiau tragiškų įvykių. LPS „Sandrauga“ siūlo nelaukti ir aktyviai bendrauti su kitų šalių institucijomis, remtis jų patirtimi, kad darbuotojai galėtų ramiai dirbti, negalvodami, kaip iškęsti šią darbo dieną. Nepamirškite, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra pasirengusi Jums padėti dėl mobingo, (psichologinio) smurto ir priekabiavimo darbe. Taip pat  jeigu susiduriate su Darbo teisės pažeidimais, nesaugiomis ir netinkamomis sąlygomis darbovietėje, nesąžininga darbo laiko apskaita, nesąžiningu darbo užmokesčiu ir kitais panašiais klausimais – praneškite mums. Mes saugome Jūsų asmens duomenis ir stengiamės laiku reaguoti į įstatymų pažeidimus.

Giedrius Katkauskas