Dar gegužės 31 dieną vykusiame Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuotoliniame posėdyje buvo pritarta elektros ir dujų kainų didinimui.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.

Nors premjerė teigė, kad  energijos kainų augimas yra ekonomikos atsigavimo kaina – ar tai tik nebus paskutinis smūgis ir taip karantino iškankintam smukiam  ir vidutiniam verslui. Net baisu pagalvoti, koks  prekių ir paslaugų kainų šuolis lydės brangstančią elektrą ir dujas. Kiekvienas žmogus  nesunkiai supranta viso to pasekmes. Kokių paskatų vedina vyriausybė nori visuomenei smogti skurdo rykšte. Teiginys, jog kainų nustatymas depolitizuotas ir Ministrų kabinetas ar Seimas reguliavimui įtakos neturi yra išsisukinėjimas, atsakomybės vengimas. Valdžia renkama atstovauti rinkėjus, valdančiųjų sprendimų ir jų elgesio negalima vadinti tinkamu atstovimu. Politinėje darbotvarkėje, kaip niekad trūksta supratimo, kad valstybės stabilumo pagrindas yra socialiai orientuota politika.  Ignitis yra valstybinė įmonė ir visų pirma turi dirbti dėl visuomenės energetikos poreikio pateisinimo, o ne dėl pelno. Jei gautas pelnas pervedamas į biudžetą, o vėliau iš to paties dalijamos kompensacijos už šildymą, tai kur ir kam nauda?

Kokio lygio Lietuvoje socialinis dialogas parodo faktas, kad Trišalė taryba, kuri Seimui ir Vyriausybei patariamojo balso teise gali teikti pasiūlymus dėl itin svarbių visuomenei klausimų, elektros ir dujų kainų padidinimą svarstė jau po to, kai Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos buvo pritarta kainų didinimui.

Parengė Vytautas Mikalauskas

Vakar vykusiame viešame Laisvės partijos frakcijos posėdyje nagrinėtos ir aptartos darbo kodekso pataisos. Stebėtina, kad svarstant tokios svarbos klausimą vienintelis iš profesinių sąjungų dalyvavo LPS „Sandraugos“ atstovas.

Pagal svarstomas pataisas, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos nuo 2022 m. sausio privalėtų būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Išimtis būtų taikoma tik jūrininkams, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Primename, kad LPS „Sandrauga“ dar sausio mėnesį siūlė kodekso pakeitimus liečiančius tik dienpinigių mokėjimo tvarką, pervedant juos į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Sandraugos pirmininko Kęstučio Juknio teigimu daugiausia darbo ginčų kyla būtent dėl dienpinigių išmokėjimo transporto ir statybų sektoriuose.

9 Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos yra pasirašę susitarimą dėl bankomatų tinklo plėtros sutankinant juos kas 10 KM iki 2023 metų. Taigi įstatymas priimamas dabar ir įsigalios nuo 2022 sausio 1 dienos, o išgryninimo vietų plėtra įsibėgės tik 2023 metais.

Sandrauga keldama šią idėją siekė, skaidrumo ir teisingumo. Bet Seimo koridoriuose ši idėja pasikeitė neatpažįstamai ir sunku pasakyti ar tai daroma dėl dirbančiųjų gerovės, šešėlio mažinimo ir skaitmenizacijos ar dėl bankų ir finansų įstaigų  naudos.

Parengė Vytautas Mikalauskas