Šiandien Vilniuje buvo paminėtas darbo ginčų komisijos veiklos dešimties metų jubiliejus, į kurį buvo pakviesti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai, kitų profesinių sąjungų nariai, Konstitucinio ir kt. teismų teisėjai, seimo nariai ir kiti aukšti Vyriausybės atstovai. Šventės metu kalbėję  svečiai: Ana Selčinskienė-Socialinio apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė; Irina Janukevičienė- Darbo ginčų komisijos Organizavimo skyriaus vedėja; Daiva Petrylaitė-Konstitucinio teismo teisėja, ir kiti garbūs svečiai, daug šiltų padėkos žodžių išsakė tiek Valstybinės darbo inspekcijos vadovui Jonui Griciui, tiek pačiai Darbo ginčų institucijai. Norime pasidžiaugti, jog taip pat buvo padėkota ir Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ dėl ilgamečio bendradarbiavimo, sprendžiant dirbančiųjų darbo, ekonominius ir socialinius klausimus.

Rūta Gelžinė

Brangūs žmonės, profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariai, dirbantieji,

Vasario 16-oji – mūsų Tautos laisvės šventė, svarbi kiekvienam lietuviui. Švęsdami šią iškilmingą datą branginkime Tėvynę, laisvę, kalbą, tradicijas.

Tausokime ir gerbkime vienas kitą ir su pasitikėjimu švęskime atkurtą ir nuolat kuriamą Lietuvą.

Taikos ir ramybės Jums ir Jūsų artimiesiems.

Nuoširdžiai Jūsų,

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis

Streikas – paskutinė žmonių viltis išsikovoti savo tikslų, būti išgirstiems ir pamatytiems. Bet ar tikrai visada streikas padeda? Ar valdžia išgirsta žmonių prašymus? Ar stengiasi keisti ir keistis.

Nors metai dar tik įsibėgėja, streikai neatsilieka iš paskos. Dešimtys tūkstančių universitetų darbuotojų Jungtinėje Karalystėje vėl išėjo į gatves streikuoti prieš blogas darbo sąlygas, mokestį ir pensijų mažinimą. Protestuotojai pasiryžę streikuoti iki kovo mėnesio pabaigos, kad iškovotų geresnes darbo sąlygas, atlyginimų didinimą ir užkirsti kelią pensijų mažinimui.

Prie protesto prisijungė visų sričių universiteto darbuotojai, nuo dėstytojų, administratorių, bibliotekos darbuotojų iki valytojų. Dėl vykstančio streiko, studentams nevyksta paskaitos. Todėl dėl šių problemų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir studentai. Bet ar darbuotojai gaus ko nusipelnė? Ar juos išgirs? Ar studentai turės kentėti ir prarasti svarbias mokslo ,,šaknis“ dėl valdžios? Kada nebereikės prašyt geresnio gyvenimo ir kada jį suteiks mums mūsų valdžia?

Praktika rodo, kad aukšto ekonominio išsivystymo šalyse darbuotojai vienu ar kitu keliu pasiekia savo tikslą. Tegul tai būna ne pilnas tikslo pasiekimas, bet pirmas žingsnis. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje profsąjungoms paskelbti streiką, reikia nunešioti geležines klumpes ir suverpti niekad nesibaigiantį pluošto kuodelį…

Rūta Gelžinė

LPS „Sandrauga“ yra įsitikinusi jog sklandžiam darbo santykių reguliavimui, didelis dėmesys turi būti skiriamas kolektyvinėms sutartims.

Kolektyvinė sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir profesinės sąjungos dėl geresnių darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų ir garantijų. Kolektyvinės sutartį gali sudaryti tik profesinės sąjunga, kitiems subjektams ši teisė nėra suteikta.

Kolektyvinėms sutartims Lietuvoje ypač privačiame sektoriuje skiriama labai mažai dėmesio, ir tai yra didelė problema. Viena iš jų darbo jėgos emigracija.

Nors darbo kodekso normos iš vienos pusės teoriškai skatina kolektyvines sutartis, tačiau iš kitos pusės darbdavys nėra suinteresuotas sudaryti jas.

Lietuva yra ratifikavusi Tarptautinės Darbo organizacijos Konvenciją Nr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“. Šis Europos sąjungos teisės aktas yra akivaizdžiai ignoruojamas ir dėl blogo Europos Komisijos bendradarbiavimo su šalimis – narėmis darbo santykių srityje.

Darbdaviai vengia socialinio dialogo, derybų,  teikdami kad jų įmonėse sudarytos itin palankios sąlygos darbuotojams dirbti arba remiasi kitais išvedžiojimais, taip atsiribodami nuo socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nesuprantama ir neįvertinama kolektyvinių sutarčių svarba. Trūksta gerosios praktikos perėmimo iš užsienio šalių, ypač Skandinavijos. Žinoma, kad didelė atsakomybė dėl esamų socialinių, darbo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio padėties tenka ne tik darbdaviams, bet ir Seimo nariams, Vyriausybei.

Mūsų politikai žiūri siaurai, be jokios prognozės ir strateginio darbo santykių planavimo Lietuvoje – pabrėžė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis. Įvairūs institutai ar kitos struktūros užsiima įvairiomis diskusijomis, tačiau realių rezultatų kol kas nėra. Tik bendros visų profsąjungų pastangos galėtų išjudinti šią esamą padėtį.

Rūta Gelžinė