Ugniagesių svajonė – normalios ir orios darbo sąlygos

Per pastaruosius kelis metus socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose galima vis pamatyti, kai įvairios gelbėjimo tarnybos ar krašto apsauga perka vis geresnę ir modernesnę techniką. Policijai skirti nauji ir greiti automobiliai, moderni ekipuotė, Lietuvos kariuomenės įsigyja karinę techniką, šarvuotos transporto priemones ir panašiai. Atrodo, kad viskas tik į gera – juk Lietuva modernėja. Tačiau šių naujienų komentaruose vis dažniau minimi ugniagesiai, jų darbo sąlygos. Lietuvos visuomenė nevengia pasipiktinimų, kad ugniagesių gelbėjimo tarnyba yra skriaudžiama, jų technika – „antikvarinė“, dažnai gendanti. Pastebima, kad dėl technikos gedimų gali kilti rizika žmonių gyvybėms. Taigi, kokia yra situacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente?

„Didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos“

Šių metų kovo mėnesį ELTA naujienų agentūros portale pasirodė straipsnis apie Valstybės kontrolės atliktą auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“. Teigiama, kad žmonių, budinčių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų pamainose, yra mažiau, nei būtina, o ugniagesių aprūpinimas net neatitinka minimalių reikalavimų. Pagal atliktą auditą, „38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus“. Tuo tarpu, didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos. Net 69 proc. savivaldybėse esančių gelbėjimo pajėgų technikai yra daugiau nei 20 metų, o valstybinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technika yra senesnė nei 15 metų.

Dėl technikos senumo, dažnai atsitinka situacijų, kai ugniagesiai, turėdami vykti į iškvietimą, neužveda transporto priemonių, kartais net sugenda prie pat gaisravietės. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame galima pamatyti traktorių, tempiantį sugedusį ugniagesių automobilį. Socialinių tinklų vartotojai komentaruose išreiškė pasipiktinimą, kad dėl neskiriamų pinigų gelbėjimo tarnyboms, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir sunaikintu turtu.

Kęstutis Juknis: „Ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą“

Lietuvos ugniagesiai susiduria ne tik su technikos problemomis, bet ir skundžiamasi dėl menko atlyginimo. Pasitaikydavo atvejų, kai ugniagesiai, po kelių parų darbo, dėl susidariusių viršvalandžių būdavo varomi namo, kad tik nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Tokią karčią realybę patvirtino iš savo patirties, kai reikėjo ginti vieno rajono ugniagesius.

Taigi, socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose matant kitų tarnybų atnaujintą automobilių parką, įrangą ir aprūpinimą, kyla dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad Lietuva modernėja. Tačiau kitu atveju, užmirštami kiti sektoriai, kurie yra ne ką mažiau svarbesni. Tik bendromis pastangomis veikdami biudžeto formuotojus galime tikėtis permainų ir kitokio požiūrio.

Giedrius Katkauskas

Ar galimybių pasas yra kliūtis ieškant darbo?

Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvos gyventojai yra nenustoję ieškoti sau tinkamo darbo, ypatingai tada, kai per buvusį karantiną juos prarado. Nors šiuo metu specialistų trūksta įvairiose darbo srityse, žmones neretai aplanko baimės mintys, kad galimybių pasas gali apsunkinti darbo paieškas. Tačiau ar šios mintys yra realybė?

„Tai nėra kvalifikacinis reikalavimas“

Pasak Užimtumo tarnybos, sulaukiama klausimų ir internete randama informacijos dėl galimybių paso ir jo reikalavimų. Baiminamasi, kad „galimybių pasas darbo ieškantiems klientams apriboja įsidarbinimo galimybes“. Šį ir kitus panašius spėliojimus Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė neigia, kadangi galimybių pasas nedaro įtakos darbo paieškoms. Teigiama, kad tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų iškelti ieškant darbuotojų į tuo metu laisvą darbo vietą ir tai negali daryti įtakos sprendimui priimti.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, Užimtumo įstatyme nėra užsimenama apie tokią darbo pasiūlymo atsisakymo priežastį kaip galimybių paso neturėjimas. Vis dėlto, jeigu asmuo atsisako priimti darbo pasiūlymą remiantis šia priežastimi, jam gali būti taikoma „sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis“

gpasas Jeigu vis dar kyla minčių, kad galimybių pasas yra pagalys į darbo ieškojimo ratus, Užimtumo įstatymas apibrėžia tinkamo darbo pasiūlymų įsidarbinti proceso požymius. Pirmiausiai atsižvelgiama ar yra atitinkama darbo ieškančio asmens kvalifikacija ir kompetencija, kokia yra turima darbo patirtis. Toliau nustatoma ar nėra gautos „oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą“. Paskutinis požymis – pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbovietės apskaičiuojamos kelionės išlaidos. Šios apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį. Ši sąlyga nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad galimybių paso daroma įtaka įdarbinant žmones yra tik vienas iš kriterijų tarpininkaujant įdarbinimo procese. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis. Tačiau šiuo atveju verta prisiminti patarlę: „Geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje“. Taip pat ieškantys darbo asmenys dažnai atsižvelgia į susisiekimą su darboviete, patiriamas transporto išlaidas, nors tai vėl gi yra susitarimo reikalas su darbdaviu.

Taigi, pagal nurodytą Užimtumo tarnybos informaciją galima daryti išvadą, kad galimybių pasas neturėtų trukdyti darbo paieškoms. Pirmiausia yra atsižvelgiama į asmens kvalifikaciją, jo charakterio savybes, bendrą tinkamumą pareigoms, sveikatą ir gyvenamąją vietą, susisiekimą. Nors tarnyba ir neigia galimybių paso daromą neigiamą įtaką darbo paieškoms, tačiau visada gali pasitaikyti darbdavių, kurie neatsižvelgę į įstatymus padaro priešingai. Todėl jeigu esate susidūrę su panašia patirtimi, kai dėl galimybių paso nepriimama į darbo vietą, visada galite pranešti atsakingoms institucijoms. Tiesa, darbuotojai visada turi suprasti, kad galimybių paso neturėjimas gali būti ne vienintelė priežastis, jeigu atsisakoma priimti į darbo poziciją.

Giedrius Katkauskas

Kitų metų biudžetas – jau parengtas

Vakar Vyriausybėje buvo aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Jame svarbiausiai akcentuojamas valstybės saugumas, planuojamos investicijos į švietimą, ekologiškesnę, aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvią ekonomiką. Taip pat planuojama investuoti į skurdo rizikos mažinimą, gyventojų pajamų augimą.

Biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo mėnesį paviešintu ekonominės raidos scenarijumi. Jame prognozuojama, kad sekančių metų „BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.“.

„…visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti“

Kaip ir minėta pradžioje, biudžeto projekte planuojama, kad krašto apsaugai bus iš viso skiriami 2,05 proc. BVP (1 mlrd. 176 mln. eurų). Tuo tarpu visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti. Pavyzdžiui, testavimui, medikų priedams už darbą su virusu sergančiais pacientais, vakcinoms įsigyti ir garantuoti vakcinavimo procesą.

biudžetas Į tvarų augimą, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir pažangą bus investuojama maždaug 2 mlrd. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms planuojama duoti 470,4 mln. eurų, kurie bus skirti startuolių finansavimui, verslo ir mokslo projektams. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų – jais bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir skaitmeninė švietimo transformaciją. Tuo tarpu mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas augs nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.

Parengtame biudžeto projekte planuojama didinti pareigūnų, medikų, švietimo, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčius. Vadovams, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams numatoma skirti 128,5 mln. eurų, tuo tarpu dėstytojams, mokslininkams, neakademiniams darbuotojams – 28,8 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojai sulauks 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojai 6,8 mln., o socialinės globos įstaigų darbuotojai – 4,4 mln. eurų.

LR Finansų ministerija: „Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“

Nuo 2022 metų pradžios norima didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį iki 460 eurų. MMA didės 13,6 proc., o NPD – 15 proc. Todėl, Finansų ministerijos nuomone, „tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais“. Verta paminėti, kad didelį indelį didinant neapmokestinamą pajamų dydį įnešė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal 2022 metų biudžeto projektą, „vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų)“. Pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys turės gauti 32 eurų išmoką, skirtą vienišiems asmenims. Šiai išmokai skirta 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, o paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame 2022 metų biudžeto projekte pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugą. Toliau seka planai investuoti į ekonomikos pažangą, tvarų augimą, mokslą, švietimą ir kultūrą. Nepamirštami ir medikai, pareigūnai, švietimo ir kultūros darbuotojai, papildomai atsižvelgiama į medikų papildomą darbą pandeminės situacijos metu. Bus bandoma kelti MMA ir mažinti skurdo riziką. Kaip manote ar paskirtas biudžetas atitiks lūkesčius? Ar žmonėms bus naudingas darbo užmokesčio pakėlimas? Ar užteks lėšų, skirtų vienišiems ir neįgaliems žmonėms? Parašykite komentaruose, ką manote. Jūsų nuomonė – svarbi ir įdomi.

Giedrius Katkauskas

Santaros klinikų rezidentams – kantrybės išbandymai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) rezidentai jau ne pirmą kartą yra kreipęsi dėl lėtai vykdomų problemų sprendimų. Gydytojams rezidentams vis dažniau kyla klausimų ar jie tikrai yra lygiaverčiai medicinos įstaigos darbuotojai, nors yra pasirašę terminuotas darbo sutartis. Taip pat besimokančius dirbančius gydytojus neramina gaunamos sąlygos patirčiai įgyti.

„Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos“

Nors ir patys rezidentai patvirtino, kad komunikacija su įstaigos administracija vyksta nuolatos, tačiau sprendimai dėl darbo sąlygų gerinimo vykdomi lėtai. Pasak Rezidentų tarybos, „Gydytojai rezidentai kasdien prisideda prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aktyviai dalyvauja įstaigoje vykdomoje mokslinėje veikloje ir su kolegomis dalinasi naujausiomis medicinos žiniomis“. Taip pat, kaip teigiama, gydytojai rezidentai dirbo specializuotuose COVID-19 skyriuose, kad užtikrintų kuo sklandesnį specializuotų paslaugų teikimą ligoninėje. Todėl rezidentai yra nusipelnę gauti tokias darbo sąlygas, kaip ir kiti medicinos įstaigos darbuotojai.

Rezidentų rašte Santaros klinikų administracijai nurodoma, kad apie visiems darbuotojams suteikiamas naudas pranešimai yra gaunami, bet tos naudos nepaliečia pačių rezidentų. Jiems taip pat yra keliami reikalavimai ir suteikiamos atsakomybės, kurios viršija praktines žinias ir kvalifikacijas. Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos. Gydytojai rezidentai dažnai negauna priemokų dėl darbo pavojingose sąlygose, nes reali darbo vieta neretu atveju neatitinka jų darbo vietų nustatytuose grafikuose.

Dėl sklandesnio bendravimo tarp rezidentų ir ligoninės, imamasi konkrečių veiksmų: įdarbinama atsakinga specialistė į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kuri jau iš seniau padeda atsakyti į rezidentam rūpimus klausimus, vykdyti būtinus pokyčius. Tiesa, specialistė pati pripažįsta, kad ne visas problemas, susijusias su rezidentais, galima išspręsti su klinikų administracija. Planuose – pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu apie rezidentūros bazių tinklo plėtimą, nes šiuo metu rezidentų yra per daug.

„…dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja“

Gydytojai rezidentai yra pateikę problemų sprendimus, kurie pagerintų jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, siūloma rezidentams naudotis darbo privalumais kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, reglamentuoti atostogų planavimą, budėjimo grafikų sudarymą, darbo krūvį ir budėjimo tvarką. Siūloma atnaujinti medicinos įstaigos inventorių. Taip pat pabrėžiama, kad „rezidentų naktinio darbo įkainis yra bent 2 kartus mažesnis nei medicinos gydytojo, o įtemptas darbas savaitgaliais yra papildomai neapmokamas“. Gydytojai rezidentai teigia, kad dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu esate pasirašę darbo sutartį, jūs turite tokias pačias teises kaip ir kiti darbuotojai. Todėl, jeigu susiduriate su problemomis darbe, prastomis darbo sąlygomis, mobingu, spaudimu dirbti papildomas neapmokamas valandas ir esate priversti nekompensuojamai pirkti darbui skirtas priemones, rekomenduojame kreiptis į savo profesinę sąjungą. Linkime priklausyti tai profesinei sąjungai, kurioje galėsite įveikti šiuos sunkumus, aktyviai siekti geresnių darbo sąlygų ir norimų rezultatų.

Giedrius Katkauskas