Maždaug 3 mln. ES darbuotojų negalės sau leisti šildymo paslaugų

Energijos kainų šuolis paveikė ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius žmones. Naujausiais Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) duomenimis, maždaug 15 proc. Europos Sąjungos dirbančiųjų negali įpirkti šildymo. Toks energijos pabrangimas padarė įtaką net 2,7 mln. žmonėms.

Per pastarąjį dešimtmetį situacija prastėjo net 10 ES šalių, o dabar didėjanti elektros kaina gali turėti dar daugiau rizikos nustumti Europos dirbančiuosius į skurdą. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiausiai žmonių negali įpirkti šildymo Kipre – net 45,6 proc. Lietuva šiame sąraše patenka į trečią vietą su maždaug 35 tūkst. (34,5 proc.) skurdžiai dirbančių žmonių, kurie negali sau leisti šildymo paslaugų. Mūsų kaimyninės šalies Latvijos padėtis kiek geresnė – žmonių, kurie neturi pakankamai finansų šildymui, yra 11,3 proc., o Estijoje – 2,8 proc. arba vos 2 tūkst. vargingai uždirbančių gyventojų.


„Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“


Įvairios profesinės sąjungos ragina Europos Parlamentą atskirti darbuotojus nuo energijos nepritekliaus. Siūloma į ES direktyvas dėl minimalaus darbo užmokesčio įvesti „padorumo slenkstį“ (angl. „threshold of decensy“). Toks projektas užtikrintų, kad šildymasįstatyme nustatytas MMA garantuotų deramą gyvenimo lygį ir niekada nebūtų mokamas mažesnis atlyginimas nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir 50 proc. bet kurios valstybės narės vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat siūlomos pataisos, kad visoje Europoje būtų padidintas darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičius. Europos profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, „Tai geriausias būdas pasiekti tikrai teisingą atlyginimą“.

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos E. Lynch, „Europoje yra milijonai mažai uždirbančių darbuotojų, kurie, nepaisant to, kad dirba visą darbo dieną, turi pasirinkti ar šildyti namus, ar tinkamai maitinti šeimą, ar mokėti nuomą. Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“.

Europos Sąjungai atėjo laikas nubrėžti ribą ir pasirūpinti, kad minimalus atlyginimas niekada nepaliktų darbuotojų susirūpinusių dėl šildymo įjungimo. Reikia, kad būtų pakeltos kolektyvinių sutarčių normos, kad tai taptų geriausiu būdu į teisingo atlyginimo kelią. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia valstybines įstaigas, neprivačias įmones jų vadovus nedvejoti gėriu, kurią sukuria kolektyvinė sutartis ir pasirūpintų savo darbuotojų sąlygomis.

Giedrius Katkauskas

Kitų metų biudžetas – jau parengtas

Vakar Vyriausybėje buvo aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Jame svarbiausiai akcentuojamas valstybės saugumas, planuojamos investicijos į švietimą, ekologiškesnę, aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvią ekonomiką. Taip pat planuojama investuoti į skurdo rizikos mažinimą, gyventojų pajamų augimą.

Biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo mėnesį paviešintu ekonominės raidos scenarijumi. Jame prognozuojama, kad sekančių metų „BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.“.


„…visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti“


Kaip ir minėta pradžioje, biudžeto projekte planuojama, kad krašto apsaugai bus iš viso skiriami 2,05 proc. BVP (1 mlrd. 176 mln. eurų). Tuo tarpu visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti. Pavyzdžiui, testavimui, medikų priedams už darbą su virusu sergančiais pacientais, vakcinoms įsigyti ir garantuoti vakcinavimo procesą.

biudžetasĮ tvarų augimą, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir pažangą bus investuojama maždaug 2 mlrd. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms planuojama duoti 470,4 mln. eurų, kurie bus skirti startuolių finansavimui, verslo ir mokslo projektams. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų – jais bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir skaitmeninė švietimo transformaciją. Tuo tarpu mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas augs nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.

Parengtame biudžeto projekte planuojama didinti pareigūnų, medikų, švietimo, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčius. Vadovams, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams numatoma skirti 128,5 mln. eurų, tuo tarpu dėstytojams, mokslininkams, neakademiniams darbuotojams – 28,8 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojai sulauks 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojai 6,8 mln., o socialinės globos įstaigų darbuotojai – 4,4 mln. eurų.


LR Finansų ministerija: „Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“


Nuo 2022 metų pradžios norima didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį iki 460 eurų. MMA didės 13,6 proc., o NPD – 15 proc. Todėl, Finansų ministerijos nuomone, „tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais“. Verta paminėti, kad didelį indelį didinant neapmokestinamą pajamų dydį įnešė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal 2022 metų biudžeto projektą, „vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų)“. Pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys turės gauti 32 eurų išmoką, skirtą vienišiems asmenims. Šiai išmokai skirta 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, o paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame 2022 metų biudžeto projekte pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugą. Toliau seka planai investuoti į ekonomikos pažangą, tvarų augimą, mokslą, švietimą ir kultūrą. Nepamirštami ir medikai, pareigūnai, švietimo ir kultūros darbuotojai, papildomai atsižvelgiama į medikų papildomą darbą pandeminės situacijos metu. Bus bandoma kelti MMA ir mažinti skurdo riziką. Kaip manote ar paskirtas biudžetas atitiks lūkesčius? Ar žmonėms bus naudingas darbo užmokesčio pakėlimas? Ar užteks lėšų, skirtų vienišiems ir neįgaliems žmonėms? Parašykite komentaruose, ką manote. Jūsų nuomonė – svarbi ir įdomi.

Giedrius Katkauskas