Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo informacijos iš Valstybinės Darbo Inspekcijos, kad nuo lapkričio 1 dienos didės baudos. Remiantis gauta informacija, didesnės baudos bus skiriamos už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus. Toks sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
„Už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda“
Pasak VDI, nuo lapkričio 1 dienos dėl „darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės pažeidimų, kurie yra padaryti pakartotinai, užtrauks juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1400 eurų“. Taip pat kyla bauda už įvykdomą pakartotiną pažeidimą, kuris susijęs su darbų sauga, darbo įstatymais, sveikatos norminiais teisės pažeidimais. Jeigu dėl to galėjo įvykti avarija, nelaimingi atsitikimai ar pnš., juridiniai asmenys ar kiti atsakingi asmenys gali sulaukti nuo 1000 iki 2000 eurų baudos.
Pranešama, kad darbuotojui, už buvimą neblaiviam, apsvaigusiam darbo vietoje arba pasibaigus darbo laikui yra skiriama dvigubai – iki 60 eurų – padidinta minimali bauda. Ji taip pat gali būti skiriama darbuotojui, kuris vengia pasitikrinti savo blaivumą ar apsvaigimą. Tuo tarpu, už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą minimali bauda yra padidinta iki 300 eurų. Toks padidėjimas įsigalioja ir už darbo laiko apskaitos pažeidimus.
„Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda“
Fiziniam asmeniui už informacijos nepateikimą VDI apie atsiųstą laikinai dirbti užsienietį į Lietuvos Respubliką yra numatyta administracinė atsakomybė. „Nustačius, kad darbdavys ar kitas atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 7 dalyje ir 103 str. 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti informaciją apie atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (taip pat ir ES pilietį) VDI per SODROS informacinę sistemą, bus skiriama nuo 360 iki 660 eurų bauda“. Jeigu toks administracinis nusižengimas pasikartoja, galima sulaukti nuo 720 iki 1320 eurų administracinės baudos.
Didėja ir bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla. Jeigu fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, skiriama dvigubai – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda. Šios baudos galima sulaukti ir tada, jeigu veikla įregistruota mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, tačiau yra nedeklaruojamos pajamos arba deklaruojamos mažesnės pajamos, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
Baudų didinimas, už darbuotojų saugos, sveikatos ir darbo įstatymų pažeidimus, iš vienos pusės yra suprantamas sprendimas, nes parodoma, kad į pažeidimus atsižvelgiama ir reaguojama. Tačiau iš kitos pusės, baudų didinimas parodo, kad darbo įstatymų laužymo atvejų skaičius auga. Vienas iš būdų, kuris efektyviai skatintų darbdavius laikytis nustatytos tvarkos ir darbo įstatymų, o darbuotojus – nenusižengti, yra didesnis švietimas, informavimas ir bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis.
O ką manote Jūs? Kokie turi būti žingsniai, kad darbo įstatymų laikytųsi tiek darbdaviai, tiek darbuotojai? O gal esate patys pamatę pažeidimą darbo aplinkoje ar net pranešę? Pasidalinkite savo įžvalgomis ir patirtimi.
Giedrius Katkauskas
Jeigu vis dar kyla minčių, kad galimybių pasas yra pagalys į darbo ieškojimo ratus, Užimtumo įstatymas apibrėžia tinkamo darbo pasiūlymų įsidarbinti proceso požymius. Pirmiausiai atsižvelgiama ar yra atitinkama darbo ieškančio asmens kvalifikacija ir kompetencija, kokia yra turima darbo patirtis. Toliau nustatoma ar nėra gautos „oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą“. Paskutinis požymis – pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbovietės apskaičiuojamos kelionės išlaidos. Šios apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį. Ši sąlyga nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.