Maždaug 3 mln. ES darbuotojų negalės sau leisti šildymo paslaugų

Energijos kainų šuolis paveikė ne tik Lietuvos gyventojus, bet ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius žmones. Naujausiais Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) duomenimis, maždaug 15 proc. Europos Sąjungos dirbančiųjų negali įpirkti šildymo. Toks energijos pabrangimas padarė įtaką net 2,7 mln. žmonėms.

Per pastarąjį dešimtmetį situacija prastėjo net 10 ES šalių, o dabar didėjanti elektros kaina gali turėti dar daugiau rizikos nustumti Europos dirbančiuosius į skurdą. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiausiai žmonių negali įpirkti šildymo Kipre – net 45,6 proc. Lietuva šiame sąraše patenka į trečią vietą su maždaug 35 tūkst. (34,5 proc.) skurdžiai dirbančių žmonių, kurie negali sau leisti šildymo paslaugų. Mūsų kaimyninės šalies Latvijos padėtis kiek geresnė – žmonių, kurie neturi pakankamai finansų šildymui, yra 11,3 proc., o Estijoje – 2,8 proc. arba vos 2 tūkst. vargingai uždirbančių gyventojų.

„Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“

Įvairios profesinės sąjungos ragina Europos Parlamentą atskirti darbuotojus nuo energijos nepritekliaus. Siūloma į ES direktyvas dėl minimalaus darbo užmokesčio įvesti „padorumo slenkstį“ (angl. „threshold of decensy“). Toks projektas užtikrintų, kad šildymas įstatyme nustatytas MMA garantuotų deramą gyvenimo lygį ir niekada nebūtų mokamas mažesnis atlyginimas nei 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir 50 proc. bet kurios valstybės narės vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat siūlomos pataisos, kad visoje Europoje būtų padidintas darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, skaičius. Europos profesinių sąjungų konfederacijos nuomone, „Tai geriausias būdas pasiekti tikrai teisingą atlyginimą“.

Pasak ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotojos E. Lynch, „Europoje yra milijonai mažai uždirbančių darbuotojų, kurie, nepaisant to, kad dirba visą darbo dieną, turi pasirinkti ar šildyti namus, ar tinkamai maitinti šeimą, ar mokėti nuomą. Tai nepriimtina ir nugali visą minimalios algos esmę“.

Europos Sąjungai atėjo laikas nubrėžti ribą ir pasirūpinti, kad minimalus atlyginimas niekada nepaliktų darbuotojų susirūpinusių dėl šildymo įjungimo. Reikia, kad būtų pakeltos kolektyvinių sutarčių normos, kad tai taptų geriausiu būdu į teisingo atlyginimo kelią. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia valstybines įstaigas, neprivačias įmones jų vadovus nedvejoti gėriu, kurią sukuria kolektyvinė sutartis ir pasirūpintų savo darbuotojų sąlygomis.

Giedrius Katkauskas

Ugniagesių svajonė – normalios ir orios darbo sąlygos

Per pastaruosius kelis metus socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose galima vis pamatyti, kai įvairios gelbėjimo tarnybos ar krašto apsauga perka vis geresnę ir modernesnę techniką. Policijai skirti nauji ir greiti automobiliai, moderni ekipuotė, Lietuvos kariuomenės įsigyja karinę techniką, šarvuotos transporto priemones ir panašiai. Atrodo, kad viskas tik į gera – juk Lietuva modernėja. Tačiau šių naujienų komentaruose vis dažniau minimi ugniagesiai, jų darbo sąlygos. Lietuvos visuomenė nevengia pasipiktinimų, kad ugniagesių gelbėjimo tarnyba yra skriaudžiama, jų technika – „antikvarinė“, dažnai gendanti. Pastebima, kad dėl technikos gedimų gali kilti rizika žmonių gyvybėms. Taigi, kokia yra situacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente?

„Didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos“

Šių metų kovo mėnesį ELTA naujienų agentūros portale pasirodė straipsnis apie Valstybės kontrolės atliktą auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“. Teigiama, kad žmonių, budinčių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų pamainose, yra mažiau, nei būtina, o ugniagesių aprūpinimas net neatitinka minimalių reikalavimų. Pagal atliktą auditą, „38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus“. Tuo tarpu, didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos. Net 69 proc. savivaldybėse esančių gelbėjimo pajėgų technikai yra daugiau nei 20 metų, o valstybinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technika yra senesnė nei 15 metų.

Dėl technikos senumo, dažnai atsitinka situacijų, kai ugniagesiai, turėdami vykti į iškvietimą, neužveda transporto priemonių, kartais net sugenda prie pat gaisravietės. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame galima pamatyti traktorių, tempiantį sugedusį ugniagesių automobilį. Socialinių tinklų vartotojai komentaruose išreiškė pasipiktinimą, kad dėl neskiriamų pinigų gelbėjimo tarnyboms, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir sunaikintu turtu.

Kęstutis Juknis: „Ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą“

Lietuvos ugniagesiai susiduria ne tik su technikos problemomis, bet ir skundžiamasi dėl menko atlyginimo. Pasitaikydavo atvejų, kai ugniagesiai, po kelių parų darbo, dėl susidariusių viršvalandžių būdavo varomi namo, kad tik nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Tokią karčią realybę patvirtino iš savo patirties, kai reikėjo ginti vieno rajono ugniagesius.

Taigi, socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose matant kitų tarnybų atnaujintą automobilių parką, įrangą ir aprūpinimą, kyla dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad Lietuva modernėja. Tačiau kitu atveju, užmirštami kiti sektoriai, kurie yra ne ką mažiau svarbesni. Tik bendromis pastangomis veikdami biudžeto formuotojus galime tikėtis permainų ir kitokio požiūrio.

Giedrius Katkauskas

Santaros klinikų rezidentams – kantrybės išbandymai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) rezidentai jau ne pirmą kartą yra kreipęsi dėl lėtai vykdomų problemų sprendimų. Gydytojams rezidentams vis dažniau kyla klausimų ar jie tikrai yra lygiaverčiai medicinos įstaigos darbuotojai, nors yra pasirašę terminuotas darbo sutartis. Taip pat besimokančius dirbančius gydytojus neramina gaunamos sąlygos patirčiai įgyti.

„Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos“

Nors ir patys rezidentai patvirtino, kad komunikacija su įstaigos administracija vyksta nuolatos, tačiau sprendimai dėl darbo sąlygų gerinimo vykdomi lėtai. Pasak Rezidentų tarybos, „Gydytojai rezidentai kasdien prisideda prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, aktyviai dalyvauja įstaigoje vykdomoje mokslinėje veikloje ir su kolegomis dalinasi naujausiomis medicinos žiniomis“. Taip pat, kaip teigiama, gydytojai rezidentai dirbo specializuotuose COVID-19 skyriuose, kad užtikrintų kuo sklandesnį specializuotų paslaugų teikimą ligoninėje. Todėl rezidentai yra nusipelnę gauti tokias darbo sąlygas, kaip ir kiti medicinos įstaigos darbuotojai.

Rezidentų rašte Santaros klinikų administracijai nurodoma, kad apie visiems darbuotojams suteikiamas naudas pranešimai yra gaunami, bet tos naudos nepaliečia pačių rezidentų. Jiems taip pat yra keliami reikalavimai ir suteikiamos atsakomybės, kurios viršija praktines žinias ir kvalifikacijas. Skundžiamasi dėl spaudimo papildomai dirbti, o šios darbo valandos nefiksuojamos ir neapmokamos. Gydytojai rezidentai dažnai negauna priemokų dėl darbo pavojingose sąlygose, nes reali darbo vieta neretu atveju neatitinka jų darbo vietų nustatytuose grafikuose.

Dėl sklandesnio bendravimo tarp rezidentų ir ligoninės, imamasi konkrečių veiksmų: įdarbinama atsakinga specialistė į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių, kuri jau iš seniau padeda atsakyti į rezidentam rūpimus klausimus, vykdyti būtinus pokyčius. Tiesa, specialistė pati pripažįsta, kad ne visas problemas, susijusias su rezidentais, galima išspręsti su klinikų administracija. Planuose – pokalbiai su Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo Sveikatos reikalų komitetu apie rezidentūros bazių tinklo plėtimą, nes šiuo metu rezidentų yra per daug.

„…dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja“

Gydytojai rezidentai yra pateikę problemų sprendimus, kurie pagerintų jų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, siūloma rezidentams naudotis darbo privalumais kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, reglamentuoti atostogų planavimą, budėjimo grafikų sudarymą, darbo krūvį ir budėjimo tvarką. Siūloma atnaujinti medicinos įstaigos inventorių. Taip pat pabrėžiama, kad „rezidentų naktinio darbo įkainis yra bent 2 kartus mažesnis nei medicinos gydytojo, o įtemptas darbas savaitgaliais yra papildomai neapmokamas“. Gydytojai rezidentai teigia, kad dažniausiai darbo įranga bei apranga rūpinasi patys namuose, perka priemones ir jas remontuoja.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad jeigu esate pasirašę darbo sutartį, jūs turite tokias pačias teises kaip ir kiti darbuotojai. Todėl, jeigu susiduriate su problemomis darbe, prastomis darbo sąlygomis, mobingu, spaudimu dirbti papildomas neapmokamas valandas ir esate priversti nekompensuojamai pirkti darbui skirtas priemones, rekomenduojame kreiptis į savo profesinę sąjungą. Linkime priklausyti tai profesinei sąjungai, kurioje galėsite įveikti šiuos sunkumus, aktyviai siekti geresnių darbo sąlygų ir norimų rezultatų.

Giedrius Katkauskas