Pirmadienį visa Lietuva sužinojo Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų duomenis. Daugiausia mandatų gavo opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie susišlavė net 23 mandatus, valstiečių partija liko su 16 mandatų,  trečiąją vietą dalinasi skandalingoji Darbo partija ir prasčiau nei tikėtasi pasirodę socialdemokratai. Šios dvi partijos iškovojo po 8 mandatus.

Vienmandatėse apygardose kova buvo taip pat itin arši ir pateikė kiek netikėtus rezultatus. Palankių prognozių liaupsinamas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovas Linas Linkevičius, liko trečias. Antrajame rinkimų ture kovos konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Didelė staigmena, centro partijos lyderio Naglio Puteikio, Artūro Zuoko, Mindaugo Puidoko, Gedimino Kirkilo ir kitų garsių politikų išeliminavimas iš pirmojo turo. Apie kitus asmenis, kurie turėjo iliuzijų patekti į aukščiausiąją instituciją, net neanalizuosime. Tačiau, nesigilinat į antrojo turo prognozes, galima džiaugtis vienu aspektu: turime branginti ir saugoti vertybę – laisvus rinkimus.

Penktadienį LPS „Sandrauga“ pasirašė šakos kolektyvinę sutartį tarp švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir profesinių sąjungų. Šia sutartimi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ skatina pokyčius, dėl švietimo bendruomenės interesų gynimo ir teigiamų perspektyvų. Mažai kas iš politikų domėjosi šia kolektyvine sutartimi.

LPS “Sandrauga“ atskiria politikų kalbas, pažadus, viešųjų ryšių akcijas nuo tikrų jų darbų.  Ir šių rinkimų rezultatuose visuomenė parodė, kad taip pat labai akivaizdžiai skiria, politikus kurie tik kalbėjo ir darė viešąjį ryšį, o kurie iš tikrųjų dirbo. LPS „Sandrauga“ kviečia nenusiminti žmonių, kurie turėjo avantiūristiškų iliuzijų patekti į Seimą. Darbo Lietuvoje užtenka visiems ir be Seimo. Tik mylint savo darbą, atstovaujant žmonių interesams galima realiai tikėtis būti įvertintam ir pastebėtam žmonių bei įgyti jų pasitikėjimą. Tik tada išbandę save savivaldos rinkimuose, galime svarstyti realią būtinybę kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą.

2020-10-09 pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Atstovavo, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, taip pat Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė, ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius bei profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis

Šios sutarties pagrindinis tikslas suteikti kiekvienam asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti visaverčiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Šia sutartimi siekiama gerinti švietimo ir mokslo kokybę, švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas.

Naujai sudarytame švietimo mokslo plane siekiama mažinti moksleivių gamtos mokslų ir matematikos neraštingumą, sudaryti darbo grupę iš kompetentingų institucijų atstovų, kuri pateiktų pasiūlymus dėl profesinių pensijų kaupimo, užtikrinančio papildomas pensines garantijas mokytojams ir dėstytojams, galimybių ir įgyvendinimo.  Siekiama būtinai koreguoti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų darbo laiką bei inicijuoti darbo apmokėjimo modelio koncepcijos svarstymą, parengti lėšų, skirtų švietimo įstaigų vadovų profesiniam tobulėjimui ir / ar mokymuisi, jų apskaičiavimo ir skyrimo tvarką. Didinant pedagoginių studijų patrauklumą, padidinti tikslinę paramą (iki 300 Eur) pedagoginių studijų studentams. Profesinių sąjungų nariams sudaryti galimybę dalyvauti profesinių sąjungų rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose suteikiant 3 darbo dienas per metus.

Ši sutartis aktuali visai švietimo sistemai. Ypatingai po visų šalyje nuskambėjusių ir vis dar skambančių streikų, ir žiniasklaidoje viešinamų nepasitenkinimu sistema. Pasak LPS ,,Sandrauga pirmininko  Kęstučio Juknio „Sutartis gal ir neideali, bet gruodžio mėnesį su nauja Vyriausybe atsižvelgiant į ekonomines-finansines prognozes sutartis bus tikslinama. Be abejo, profsąjungų nariams ( pasirašiusiųjų organizacijų) bus suteikiamo trys papildomos atostogų dienos paliekant vidutinį darbo užmokestį, numatytos ir kitos garantijos.“

Šio progreso švietimo sistema jau laukė ilgą laiką. Nors ši sutartis ir nepadarys sistemos visapusiškai patenkinančios visuomenės interesus, tačiau tai yra didelis ‚žingsnis‘ į priekį, siekiant išvengti ginčų ir švietimo sistemos darbuotojų interesų gynimo.

Daug girdime pasisakymų apie minimalaus atlyginimo kilimą Lietuvoje. Ekonomistai teigia jog atsižvelgiant į statistiką, Lietuvoje minimalus atlyginimas kyla apie 5 procentus kasmet. Šiai nuomonei visuomenė nepritaria, nes dauguma teigia, jog atlyginimai pakilo šiek tiek, o kainos – ko ne dvigubai. Tuo tarpu politikai artėjant rinkimams iškelia šią problemą į savo rinkiminių pažadų sąrašą ir teigia, jog jų tikslas yra pasiekti Europos šalių lygį, atlyginimų klausimu. Taigi, kokios yra perspektyvos, kad Lietuvoje MMA atlyginimas kils?

Minimalus darbo užmokestis, kuris pagal atnaujintą Darbo kodeksą gali būti mokamas, tik už nekvalifikuotą darbą, yra nustatomas Lietuvos Vyriausybės Trišalės tarybos teikimu. Toks tarybos posėdis vyks artimiausiu metu. Jame dalyvaus ir profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai.

Šio posėdžio dienotvarkėje, yra įtrauktas šis, didelį aktualumą turintis minimalaus darbo užmokesčio kėlimo klausimas.

Remiantis statistika šiuo metu MMA siekia 609 eurus „ant popieriaus“, kuris yra tryliktas iš 22 Europos valstybių statistikos vidurkio. Šiuo posėdžiu, Lietuvos darbdaviai neteikia pasiūlymų, dėl minimalaus atlyginimo kėlimo. Profesinės sąjungos siūlo MMA pakelti iki 663 eurų „ant popieriaus“, o Lietuvos Respublikos vyriausybė – 643 eurus „ant popieriaus“.

Ši problema opi ne tik rinkimų metu, tačiau aktualiausiai kalbama būtent tada. Tačiau ne visada aiškios strategijos yra politinių partijų atstovų, kaip pasiekti, kad šis klausimas nebūtų politizuojamas. Ar įmanoma tai padaryti? Spręs naujai išrinkti tautos atstovai.

Ar kada nors pagalvojote, kad straipsnį, kurį skaitote, gali būti parašęs ne žurnalistas, o dirbtinis intelektas (toliau – DI)? Po tokių naujienų pradeda atrodyti, kad ilgai netrukus gali nutikti taip, kad vieną dieną DI užkariaus pasaulį. Plačiau