Direktoriaus stilius atsibodo visiems – ką veikia ministerija?

masito pramonė

Mažiau ne prieš metus Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui stojusio vadovauti Tomo Sabaliausko vadovavimo metodai sukėlė atgarsį ne tik žiniasklaidoje – pažeistas darbuotojų teises bei interesus stojo ginti ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Konfliktinę situaciją kuriam laikui pavyko suvaldyti, įtampa trumpam atlėgo. Profesinė sąjunga netgi pasiūlė vadovui racionalią išeitį – pradėti kolektyvines derybas. Darbo kodeksas primygtinai nurodo, kad gavus iš profesinės sąjungos kreipimąsi dėl kolektyvinių derybų, jas reikia pradėti per 14 d., o ne pradėti filosofuoti išvedinėti teorijas, rašinėti raštus ir prašyti profsąjungos narių pavardžių.

Plačiau

„Mūsų padėtis tik blogėja“

kelio_darbai_590

Tokiais žodžiais Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovus pasitiko AB „Kelių priežiūra“ darbuotojai. Įsibėgėjus deryboms dėl kolektyvinės sutarties sudarymo akcinėje bendrovėje „Kelių priežiūra“, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ administracija intensyviai lanko  įvairiuose įmonės padaliniuose bei meistrijose dirbančius savo narius, diskutuoja  su darbininkais ir techniniu personalu. Susitikimų metu ne tik aptariamos kolektyvinės sutarties galimos nuostatos, aktualios problemos, bet ir išklausoma aštri kritika AB „Kelių priežiūra“ vadovų atžvilgiu.

Plačiau

Neįtikėtina, tačiau Kaune dar būna ir gerų žinių

baršys

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nuoširdžiai sveikina kiek netikėtai atranką į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laimėjusį Mindaugą Baršį, linkėdama naujajam vadovui sveikatos, ištvermės, išmintingų sprendimų ir sėkmės dirbant sunkų bei atsakingą darbą.

„Tikimės, kad naujasis Kauno apskrities policijos vadovas sugebės motyvuoti, sutelkti bei suvienyti pareigūnus darniam darbui, nes nuo to priklauso visos visuomenės saugumas“, – vylėsi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Plačiau

Dėl menko kolektyvinių sutarčių populiarumo Lietuva tapo Europos mažų pajamų lydere

kolektyvines

Statistiniai tyrimai atskleidė glaudų ryšį tarp kolektyvinių derybų ir darbuotojų atlyginimų dydžio: ES šalyse, kuriose kolektyvinės sutartys nėra plačiai taikomos, užmokestis už darbą yra menkiausias.

Devyniose iš dešimties ES valstybių narių, kuriose yra mažiausi vidutiniai ir minimalūs atlyginimai, atitinkamai mažai darbuotojų –  nuo 7 iki 30 proc. – naudojasi kolektyvinių sutarčių privalumais – papildomomis profesinių sąjungų iškovotomis socialinėmis garantijomis.

Plačiau

Profesinės sąjungos reikalauja, kad ES institucijos įstatymais užtikrintų galimybę gauti teisingą atlygį už darbą

sandrauga

Po išsamių ir atvirų diskusijų Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) nariai nutarė pritarti naujai ES iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti teisingą minimalų atlyginimą ir skatinti kolektyvines derybas. Už tai pasisakė didžioji dauguma iš balsavime dalyvavusių 87 ES šalių nacionalinių profesinių sąjungų. Atsižvelgusi į profesinių sąjungų nuomonę, ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo per 100 dienų pateikti svarstymui direktyvos projektą, kuris užtikrintų, kad kiekvienas Europos Sąjungos dirbantysis galėtų gauti teisingą minimalų atlyginimą.

ETUC ilgą laiką spaudė ES Komisiją, kad ši įstatymais įtvirtintų valstybių narių pareigą nustatyti minimalų darbo užmokestį, kuris garantuotų orų pragyvenimą darbuotojui. Būsimoji direktyva taip pat skatins kolektyvinių sutarčių sudarymą ir užbaigs dar vis nesąžiningų darbdavių naudojamą praktiką – finansinius atskaitymus iš įstatyme nustatyto minimalaus darbo užmokesčio.

Plačiau