Nelygybė, nesaugus darbas, dirbančiųjų skurdas ir ekonominis nestabilumas. Tokių požymių dažnas darbuotojas baiminasi ir kiekvieną dieną suka galvas, ką dėl to gali padaryti. Pats darbuotojas retu atveju galėtų išsireikalauti sau geresnių ir sąžiningesnių darbo sąlygų, tačiau tuo Europoje ir Lietuvoje turi rūpintis profesinės sąjungos. Deja, susidomėjimas profesinėmis sąjungomis yra vis dar mažas, nes darbuotojai nežino, todėl neįžvelgia jam galimos naudos, garantijų ir teisių gynimo. Tuo tarpu profesinės sąjungos gali padėti sudaryti įmonės lygmens kolektyvinę sutartį, aptarti naudą darbuotojams ir darbdaviams.

„Jos nariai, dėl šios sutarties, gauna 15 proc. didesnį atlyginimą“

Organizacijose ar įstaigose, kuriose yra sudarytos kolektyvinės sutartys, darbuotojai visada  yra saugesni, nes sustiprinamos socialinės garantijos, užtikrinamas darbo teisių gynimas, subalansuojamas darbo ir poilsio laikas, yra galimybė gauti didesnį atlyginimą. Nors kolektyvinės sutarties nuostatos dažniausiai taikomos ir kitiems darbuotojams, profesinių sąjungų nariai, dirbantys toje įmonėje ar įstaigoje, gali gauti papildomų socialinių garantijų. Pavyzdžiui, papildomų kasmetinių atostogų dienų ir dienų, skirtų sveikatai gerinti, ženkliai didesnį darbo užmokestį ir pašalpas, kurios skiriamos sunkesniais gyvenimo atvejais ir etapais.

Vieną iš gerųjų kolektyvinių sutarčių pavyzdžių galima rasti Čekijoje įsikūrusioje Metalo pramonės darbuotojų profesinėje sąjungoje (OS KOVO). Jos nariai, dėl šios sutarties, gauna 15 proc. didesnį atlyginimą, nei įprasti šiame sektoriuje dirbantys žmonės. Dėka kolektyvinių sutarčių, gali būti mažinamas nelygybės klausimus dėl darbo užmokesčio. Remiantis 2018 m. duomenimis, įmonėse, kuriose yra sudaryta kolektyvinė sutartis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 3 proc. mažesnis, o darbo laikas per metus – net 55 valandomis trumpesnis.

Kęstutis Juknis: „Jie gali dirbti geresnėmis ir daug socialiai saugesnėmis sąlygomis“

Tiesa, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis neslepia susirūpinimo dėl kolektyvinių sutarčių neefektyvaus išnaudojimo. „Labai gaila tų žmonių, kurie nežino, abejoja ar tiesiog pamiršta, kad jie gali dirbti geresnėmis ir daug socialiai saugesnėmis sąlygomis. Jie, įstoję į profesines sąjungas, gauna galimybę ginti savo teises su profesionalių teisininkų pagalba ir turėti saugesnes, geriau apmokamas darbo sąlygas“. Profesinės sąjungos pirmininkas priduria, kad darbuotojai, esantys įmonėse, kuriose yra sudarytos kolektyvinės sutartys, gauna papildomas socialines garantijas, pavyzdžiui, papildomas atostogas, daugiau laiko poilsiui ir net didesnį atlyginimą.

Nors profesinių sąjungų narių gretos Lietuvoje auga, vis dėlto, žmonių, nežinančių, kad jie gali pagerinti savo darbo sąlygas yra daug daugiau. Tam daro įtaką abejingumas, nepasitikėjimas, užsilikęs sovietinis stereotipas, baimė dėl darbdavių ar tiesiog tingėjimas keisti ir gerinti savo darbo gyvenimą. Nors profesinės sąjungos nuolat matomos viešoje erdvėje bei socialiniuose tinkluose, reikia pagalbos ir iš pačių profsąjungų narių, kad suprastų, kad darbo sąlygos, užmokestis ir socialinės garantijos labai priklauso ir nuo jų pozicijos.

Giedrius Katkauskas

Briuselis pradėjo pirmus veiksmus, kuriais būtų užtikrintos Europoje savarankiškai dirbančiųjų teisės. Žadama, kad tokie darbuotojai, kaip „Bolt“ pavežėjai ar „Wolt“ kurjeriai,  galės mėgautis tokiomis pačiomis darbo teisėmis kaip ir įprasti darbuotojai.

„Kai kurios skaitmeninės darbo platformos nesuteikia net sveikatos draudimo“

Europos komisija vakar (ketvirtadienį) pristatė taisyklių projektą, pagal kurį skaitmeninės platformos būtų automatiškai paverčiamos į darbdavius. Tai priverstų juos užtikrinti, kad darbuotojai gautų minimalų atlyginimą, mokamas atostogas ar net nedarbo draudimą. Skaičiuojama, kad tokie pakeitimai paveiktų net 4,1 mln. savarankiškai dirbančius darbuotojus. Šiais naujais teisės aktais siekiama pažaboti vadinamuosius „netikrus savarankiškai dirbančius asmenis“, kurie sparčiai paplito skaitmeninio platforminio darbo klestėjimo metu. Pasak Europos komisijos, 2020 m. pajamos iš šio sektoriaus siekė net 14 mlrd. eurų. Tuo tarpu 2016 m. pajamos iš šios sferos siekė vos 3 mlrd. eurų – beveik penkis kartus mažiau. Nustatyta, kad šiuo metu veikia apie 500 platformų, kuriose dirbama savarankiškai.

Nors sektorius auga, didėja ir susirūpinimas dėl darbo sąlygų. Gauti darbuotojų skundai parodė ilgas darbo valandas, fizinį išsekimą, socialinių garantijų trūkumą, nesąžiningą atlyginimą. Kai kurios skaitmeninės darbo platformos nesuteikia net sveikatos draudimo, o tokiu atveju darbuotojas privalo apsidrausti pats. Tačiau yra ir argumentų, kad skaitmeninės darbo platformos suteikia žymiai daugiau teigiamų darbo sąlygų. Pavyzdžiui, tam tikra darbo laisvė, autonomija ir darbo valandų lankstumas, ką retai suteikia įprastos darbo sutartys. Teigiama, kad toks darbas yra puiki galimybė įsilieti į darbo rinką tiems, kuriems įprastai tai padaryti yra sunku. Pavyzdžiui, studentams, imigrantams ar etninėms mažumoms.

„Naujieji darbuotojai iš karto gaus galybę teisių“

Pasirodžius naujienoms dėl planuojamų pakeitimų, „Uber“ skaitmeninė darbo platforma pareiškė abejonę dėl pasiūlymų ir perspėjo, kad dėl jų gali kilti pavojus tūkstančiams darbo vietų. Taip pat, kaip kalbėjo „Uber“ atstovas spaudai, tai gali sužlugdyti mažas įmones, kurioms ir taip sunku dėl pandemijos, pakenkti gyvybiškai svarbioms paslaugoms, kuriomis pasitiki vartotojai visoje Europoje. Kitos skaitmeninių darbo platformų organizacijos tiki, kad įsigaliojus šiems pakeitimams, dauguma darbuotojų nuspręs nebetęsti tokio darbo, nes nebus garantuojamas darbo valandų lankstumas. Pavyzdžiui, „Kopenhagos ekonomika“ (Copenhagen Economics) tyrimas parodė, kad darbo valandų lankstumas yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės rinkosi dirbti platforminį darbą.

Pagal Europos komisijos pasiūlytus pakeitimus, tarp 1,7 ir 4,1 mln. savarankiškai dirbančių žmonių taps paprastais darbuotojais ir bus padaryta įtaka atlyginimams, priežiūrai, darbo valandoms ir išvaizdos reikalavimams. Naujieji darbuotojai iš karto gaus galybę teisių, pavyzdžiui, garantuotos atostogos, tėvystės/motinystės atostogos, minimali alga, pensija, saugumo priemonės ar net kolektyvinių derybų galimybė (skaitmeninių darbų platformų darbuotojai retai būna profesinės sąjungos nariais). Taip pat žadama, kad platforminiai darbuotojai galės pasinaudoti bedarbio, nedarbingumo pašalpomis, sveikatos apsaugos galimybėmis. Bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe – ypatingai aktualu tiems darbuotojams, kurie užsiima kurjerio veikla ir turi važinėti dviračiu miesto gatvėmis.

„Žmonės nuspręs toliau nebedirbti ir ieškoti kitų alternatyvų“

Kas bus toliau? Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės turės derėtis dėl teisės aktų ir juos iš dalies keisti. Kai kurie europarlamentarai jau išreiškė norą pagerinti darbo sąlygas šiame sektoriuje. Kai direktyva bus priimta, valstybės narės turės per du metus perkelti direktyvą į nacionalinę teisę. Skirtingai nuo reglamentų, kurie yra vykdomi vienodai, ES direktyvos suteikia valstybėms narėms daugiau lankstumo pritaikyti savo nacionalinius įstatymus, kad jie atitiktų pagrindinius tikslus ir sąlygas. Priėmus šiuos pakeitimus tikėtina, kad dauguma skaitmeninį platforminį darbą dirbantys žmonės nuspręs toliau nebedirbti ir ieškoti kitų alternatyvų dėl darbo valandų lankstumo ir laisvių darbo metu.

Giedrius Katkauskas

Atrodo, kad neramumų šiandienos pasaulyje jau užtenka, tačiau viskas nėra taip paprasta. Kylančios kainos ir mokesčiai už paslaugas, prekes, maistą yra aktualus ir probleminis klausimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Žmonės sunerimę, pikti ir bijo neaiškios ateities dėl pasaulyje kylančios infliacijos.

„Mes esame tikrai pavargę nuo atakų“

Pirmadienį tūkstančiai Belgijos darbuotojų protestavo Briuselio gatvėse, reikalaudami geresnio darbo užmokesčio dėl kylančios infliacijos. Šį protestą inicijavo Belgijoje esančios profesinės sąjungos. Abigailė Urban (Abygaelle Urban), viena iš protesto dalyvių, papasakojo apie ištikusius sunkumus, kuriuos patiria ji ir kiti darbuotojai. „Kiekvieną dieną aš turiu pasirinkti ar man sumokėti už kurą, kad galėčiau nusigauti į darbą, ar man išmaitinti savo šeimą, ar sumokėti už šilumos paslaugas – ypatingai žiemos laikotarpiu“, – pasakojo A. Urban. Protestuotoja taip pat pridūrė, kad ji dalyvauja šiame proteste, nes profesinėms sąjungoms būtina turėti daugiau laisvių ir daugiau derybų. „Mums reikia judinti reikalus į priekį. Žmonės yra ties mirties riba dėl jų nesaugių situacijų. Viskas kyla apart mūsų algų“.

Protestuotojai taip pat kritikavo neseniai įvykusius kai kurių profesinių sąjungų narių sulaikymus. Jie Belgijos teismų nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais po jų dalyvavimo nelegaliuose protestuose. „Mes esame tikrai pavargę nuo atakų, kurias patiria Belgijos profesinės sąjungos. Septyniolika mūsų bendražygių buvo nuteisti dėl teisėtos sąjungos veiklos. Esame tikrai mobilizuoti ir vieningi prieš profesinę sąjungą nukreiptus išpuolius“, – pasakojo kitas protesto dalyvis Hilalas Soro (Hillal Soro).

„Žmonės yra teisiami ir baudžiami laisvės atėmimu vien už tai, kad jie nėra patenkinti esamomis sąlygomis“

Tarp nuteistų profsąjungiečių – Teris Bodsonas (Thierry Bodson), Belgijos socialistinės bendrosios darbo federacijos prezidentas. Jis vadovavo Krikščionių profesinių sąjungų konfederacijos demonstracijai. T. Bodsonas buvo nuteistas už tai, kad prieš šešerius metus Lježe užblokavo viaduką. „Šiais laikais, remiantis paprastu faktu, kad dalyvavai streike ar užblokavai eismą, kaip teigiama įstatyme, užtenka būti nuteistam lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis“, – komentavo Teris Bodsonas.

Situacija pasaulyje vis dar išlieka įtempta, o kylanti infliacija teigiamų rezultatų tikrai neduoda. Keista, kad Belgijoje – senos demokratijos šalyje – žmonės yra teisiami ir baudžiami laisvės atėmimu vien už tai, kad jie nėra patenkinti esamomis sąlygomis. Pasaulyje užtektinai rūpesčių: nesibaigianti pandemija, atnešanti papildomų ribojimų ir draudimų, migrantų krizės, baimę keliantys kariniai grasinimai. Negana to, brangsta maistas, kuras, šilumos ir elektros paslaugos. Žmonės pyksta, nes kainos kyla ir net neužtikrinamas minimalaus maisto davinys, o tuo tarpu darbo užmokestis ir toliau išlieka mažas. Ir dėl to negalima bausti žmonių, kurie tik nori gyventi taip, kaip nusipelnė. Jeigu valstybė pradeda naudoti prievartą ir teisti žmones, kurie kelia tik socialinius reikalavimus, tai labai greitai šiuos reikalavimus pakeičia politiniai reikalavimai, kurių nepatenkinus – įvyksta revoliucijos.

Giedrius Katkauskas

(Parengta pagal Euronews.com informaciją)

Jau seniai žinoma, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, norinčių dirbti mokyklose. Situacija yra tokia prasta, kad net pradėti taikyti sovietų laikais būdingi jaunų specialistų pritraukimo būdai pritaikant lengvatas. Žadama palengvinti sąlygas žmonėms, kurie nori dirbti mokytoju, tačiau neturi pedagoginio išsilavinimo. Daug kalbama ir diskutuojama, kaip pritraukti žmones dirbti mokytojais, tačiau praleidžiamas esminis probleminis klausimas: kodėl mokytojai nebenori dirbti mokyklose?

„Nėra sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir nesuteikiamas orus atlyginimas“

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet mokytojų trūksta ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl nenorima dirbti – per mažas atlyginimas. Kol jis yra vis dar mažas, palyginant su gaunamu krūviu, Lietuvoje skambėjo frazė: „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Tiesa kalbama, kad mokytojams atlyginimą nuo kitų metų galima kelti dešimtadaliu. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, kodėl mokytojai nepasižymi noru dirbti savo srityje.

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl trūksta mokytojų – nėra sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir nesuteikiamas orus atlyginimas. Tai ypatingai aktualu mokykloms, esančiose regionuose. Ką mokytojams lieka daryti šiuo atveju? Ieškotis papildomo darbo ir dirbti per kelias mokyklas, kad susidarytų norimas etatas ir gautų tinkamas pajamas. Dėl to mokytojai patiria sunkiai suvokiamą stresą, nes jiems tenka dirbti per kelias įstaigas, iškeliami idealumo reikalavimai. Pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos statistiką, Lietuvoje kas dešimtas mokytojas dirba keliose vietose. Dirbant tokiomis sąlygomis, mokytojui yra didelė tikimybė perdegti, dėl streso susirgti ligomis ar net pablogėti psichinė sveikata.

Kęstutis Juknis: „Atsiranda valdininkų, kurie visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti bet kokias naujoves“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžia, kad „Sandrauga“ yra pasirašiusi švietimo šakos kolektyvinę sutartį, jų papildymus ir pastebi akivaizdžias šios srities ministerijos problemas. „Didžiausia bėda, kad pasikeitus švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kuris turi vis naujų programų ir ambicingesnių siekių, visas ešalonas valdininkų lieka su senais stereotipais ir interesais“ – teigia K. Juknis, – „Kitaip tariant, ministerija bėga paskui įvykius, o ne kuria sąlygas. Tą galiu drąsiai teigti, nes dalyvaujant ir derybose, ir sprendžiant kitas problemas, pamatai, kokia švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra inertiška ir toksiška naujovėms aplinka“. Taip pat LPS „Sandrauga“ pirmininkas sako, kad profesinei sąjungai pabandžius vienoje ar kitoje vietoje įgyvendinti įmonės lygmeniu kolektyvines sutartis, atsiranda valdininkų, kurie visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti bet kokias naujoves, kitų šalių pažangios patirties ugdymo įstaigose pritaikymą (ypatingai iš Skandinavijos valstybių). „Šitas, dešimtmečiais nesikeičiantis ešalonas švietimo ministerijoje yra pagrindinė kliūtis švietimo reformose“, – teigia LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Tai akivaizdu: kol nebus atsižvelgta į mokytojų darbo sąlygas ir sąžiningą darbo užmokesčio pakėlimą, tol mokytojų, norinčių dirbti neatsiras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neturi perspektyvos pritraukti jaunus mokytojus dirbti į mokyklas, todėl mokymo kokybė Lietuvoje gali dar labiau suprastėti. Mokiniai – Lietuvos ateitis. Tačiau be mokytojų, ta ateitis gali tapti tamsi ir miglota.

Giedrius Katkauskas

Vakar, gruodžio 2 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pagal pakeitimą, nuo 2022 m. sausio 1 dienos, nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis.

LR Prezidentas Gitanas Nausėda: „negalima pamiršti tų žmonių, kurie  gauna mažesnes pajamas“

Pasak Prezidento komunikacijos grupės pranešimo spaudai, „Šiuo įstatymu mažinama mokestinė našta dirbantiesiems, kurių mėnesio pajamos sudaro iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio (1 VDU)“. Teigiama, kad didžiausią finansinę naudą pajaus tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Tuo tarpu tiems asmenims, kurių pajamos viršija 1 VDU, viskas bus tas pats, kaip ir anksčiau.

„Aukštesnės pridėtinės vertės, žalia ir skaitmeninė ekonomika, vakarietiškus standartus atitinkantis atlyginimų lygis yra Lietuvos ūkio transformacijos tikslas ir netolima ateitis“, – teigė LR Prezidentas. Valstybės vadovas pridūrė, kad bekuriant gerovės valstybę, negalima pamiršti tų žmonių, kurie  gauna mažesnes pajamas. „Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas sparčiau, jei auga minimali mėnesio alga – ypač reikalingas, nelygybės augimą stabdantis sprendimas“, – tęsė Prezidentas Gitanas Nausėda.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „Lietuva yra ne palaidai liberalistinė, o socialiai atsakinga valstybė“

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis palaiko Gerovės valstybės kūrimą. „Palaikome Jo Ekscelenciją LR Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimo“. Pirmininkas tikisi, kad Prezidento labai svarbūs žingsniai, įstatymų pakeitimai, nors iš dalies padės skurstantiems žmonės neprarasti vilties, kad Lietuva yra ne palaidai liberalistinė, o socialiai atsakinga valstybė. „Tikimės, kad Europos Vadovų Tarybos patvirtinti 2030 m. Europos Sąjungos socialinės politikos prioritetai, grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu be dialogu su socialiniais partneriais taps Lietuvos socialinės politikos teigiamų pokyčių pagrindu“.

Nors ir bandoma pagelbėti žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, skurdo problema Lietuvoje išlieka vis dar opi. Remiantis 2020 m. statistika, net 8 proc. dirbančių asmenų gyveno žemiau skurdo rizikos. Ar pasiteisins toks sprendimas pagelbėti mažiau uždirbantiems – parodys tik laikas.

Giedrius Katkauskas