Nors karščiai alina Lietuvą, darbai nesustoja. Aišku, kad geriausia tiesiog vengti karščio ir darbus organizuoti anksti ryte ir po pietų, kuomet perkaitimo tikimybė yra mažesnė. Kiekvieno žmogaus organizmo atsparumas karščiui ne vienodas, tai priklauso tiek  nuo bendros sveikatos būklės, tiek nuo prigimtinių savybių ar gyvenimo būdo suformuotų įpročių. Kas vienam gali būti geras pasikaitinimas kitam gali baigtis saulės smūgiu.

     Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

O jei ir buvo saugotasi, bet vis tiek įvyko perkaitimas ar saulės smūgis turėtumėte žinoti, kad visų pirma turite pasitraukti į pavėsį.

    Esant lengvam perkaitimui pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens gėrimas. Nukentėjusįjį  paguldykite vėsioje vietoje ir duokite gerti ko nors vėsaus, stebėkite jo būklę. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai. Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu.

    Jei tik įtariate, kad kolegos būklė ne perkaitimas, o saulės smūgis, nedvejodami kreipkitės į medikus, nes pavėlavimas gali baigtis mirtimi. Kol atvyks medikai nuketėjusysis turi  būti vėsioje vietoje. Paguldykite arba pasodinkite, atsagstykite ir palaisvinkite drabužius. Veidą apipurkškite vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą, duokite atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite gerti ko nors rūgštaus: vandens su citrina, natūralių vaisių sulčių.

       Jei visgi nepavyko išvengti nelaimės   ir patyrėte saulės smūgį, atsiminkite, jog bent keletą dienų turite praleisti  ramybėje, nejudėti ir jokiu būdu nebūti saulėje. Darbų visuomet buvo yra ir bus, o prarasta sveikata gali ir nebesugrįžti.

Parengė Vytautas Mikalauskas

Kiekvienas kainų augimas labiausiai paliečia tą visuomenės dalį, kuri turi pragyventi tik iš samdomų darbuotojų atlyginimo ir tie atlyginimai yra minimalūs arba mažai nutolę nuo minimalaus darbo užmokesčio.

Taigi ar susimąstome kaip ir kylant elektros ir dujų kainoms toliau gyvensime. Kaip maitinasi Lietuvos pensininkas, kurio senatvės pensija nesiekia 250 eurų per mėnesį? Kaip gyvens išsilavinimo siekiantis studentas? Kaip versis du mažamečius vaikus auginanti šeima?

Visi šie klausimai verčia susimąstyti ar mes tinkamai vartojame žodį gyvensime, o gal geriau tiktų žodis egzistuosime.  Juk ar galime pavadinti gyvenimu tai, kai žmonės skaičiuodami kiekvieną išleistą eurą bijo dėl savo ir savo vaikų ateities.

Europos Sąjungos  santykinio skurdo rodikliai rengiami pagal bendrą metodiką – santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais. Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria net kas penktas šalies gyventojas.

Kainų augimas neatsiejamai susijęs ir su skurdo didėjimu šalyje. Kodėl Vyriausybė randa laiko visiems antraeiliams klausimams, bet vengia atsakomybės kada prasideda klausimai radikaliai keičiantys piliečių gyvenimą? Kodėl niekas neprisiima politinės atsakomybės, už tai, kad monopolinės energetikos įmonės skurdina šalies žmones, augindamos savo pelnus.

Lietuvis kantrus, išgyvens, kaip bebūtų sunku. Bet kokia to išgyvenimo kaina? Gal visai nenutolome nuo baudžiavos laikų, nes tuoj silpnos pilietinės visuomenės užpakalį plaks skurdo rykštė.

LPS „Sandrauga“ pradeda visuotinę apklausą, dėl nacionalinio streiko skelbimo. Savo pamąstymus ir pasiūlymus siųsti el. paštu [email protected]

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Šiltėjant orams ir mažėjant karantino apribojimams dažnas susimąsto apie ilgesnį laisvalaikį su šeima, galimybes padaryti seniai atidėliotus darbus ir kitas galimybes išnaudoti šiltąjį metų laiką. Jei karantino patirtis mus greit įpratino prie nuotolinio darbo, tai darbo kodekse numatyta lankstaus darbo galimybė, kol kas naujovė.

Lankstus darbo grafikas gali būti taikomas iš esmės visose įmonėse, tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo. Darbuotojas, turintis tokį poreikį, gali savo iniciatyva prašyti darbdavio leisti dirbti pagal lankstų darbo grafiką. Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nepagrįstai atsisako suteikti galimybę dirbti pagal lankstų darbo grafiką, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją arba profesinę sąjungą.

Darbuotojui perėjus prie lankstaus darbo grafiko, tai niekaip neturi paveikti jo atlyginimo. Darbo užmokestis jokiu būdu negali nukentėti, jeigu fiksuotos ir nefiksuotos darbo valandos išdirbamos per darbo savaitę. Lanksčiu darbo grafiku galima sėkmingai dirbti tiek iš darbovietės, tiek nuotoliniu būdu. Lankstus darbo grafikas gali būti taikomas iš esmės visose įmonėse, tai priklauso nuo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo.

Atvejai, kuomet darbuotojui gali prireikti individualiai derinti darbo laiko grafiką bei režimą, gali būti įvairūs. Galimybė lengviau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, derinti darbo laiką prie individualių (šeimos) poreikių atsiliepia darbuotojų lojalumui ir pačios įmonės reputacijai.

Jei įmonėje nėra Kolektyvinės sutarties darbuotojas su darbdaviu turi susitarti, kad būtų tenkinami abiejų pusių interesai. Jeigu jie tenkinami ir nė vienos pusės interesai nenukenčia – darbuotojas tokioje darbovietėje jausis saugus, reikalingas, vertinamas. Tikėtina, kad taip jausdamasis jis bus jai lojalus, efektyviau dirbs. Socialiai atsakingą verslą netrunka pastebėti ir kiti – tai nauda ir įmonės reputacijai, klientų, vartotojų pritraukimui.

pagal SADM ir VDI informaciją parengė Vytautas Mikalauskas

Nors šiandien profsąjungų judėjimui  svarbi diena, birželio 8 dieną 1999 metais Lietuva pirmą kartą išrinkta į Tarptautinės darbo organizacijos valdymo tarybą. Šiandien pasiekti vieningo susitarimo kaip visuomet nepavyko.

Normalu, kad organizacijos turi skirtingus tikslus ir atstovauja skirtingus interesus, bet   klausimų atidėliojimo tradicija, kenkia Trišalės Tarybos (TT) autoritetui. Juk TT turėtų būti demokratijos įgyvendinimo įrankis ir parama Vyriausybei ir Parlamentui, rasti kompromisus socialinės ir ekonominės politikos klausimais. Apmaudu, kol vieni aiškina ką daryti reikia, o kiti sako, kad nereikia daryti, valdininkai padaro kaip jiems patogu.

Kadangi pagal Darbo Kodekse numatytus nuostatus MMA mokama tik už nekvalifikuotą darbą, tai minimalios algos didėjimas veikia kaip darbo rinkos konkurencingumą skatinantis veiksnys, įtakojantis ir kitų dirbančiųjų atlyginimų augimą.

Darbdaviai visuomet kalba apie darbo našumo ir atlygio už darbą priešpriešą. Kai tik prasideda diskusija apie MMA didinimą pagrindinis darbdavių argumentas būna menkas dirbančiųjų darbo našumas. Nenorėčiau dalintis vadybos teorijomis, bet manau reiktų prisiminti, kad našumas visų pirma, priklauso nuo darbo organizavimo ir motyvavimo. Elementaru, kad didesnis darbo užmokesti skatintų darbuotojus dirbti geriau.

LPS „Sandrauga“ pritarė Vyriausybės pasiūlymui MMA didinti iki 703 eurų, tai būtų 503 „į rankas“.

„Mes svarstėme įvairius variantus ir priėjome išvados, kad panašiai kaip Lietuvos Bankas, tikslinga būtų 48,1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau įvertinus neapibrėžtumo aplinką galimą Covid-19 pasikarojimą, bei ilgalaikį poveikį, pritariame nuosekliai vyriausybės pozicijai“ – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Suprantama, kad apgyvendinimo, viešojo maitinimo ir smulkios prekybos verslai, vos išgyvenę pandemijos krizę sunkiai prisitaikytų prie MMA pokyčio. Todėl jiems reikalinga parama darbo vietų išlaikymui.

Deja vieningo  susitarimo pasiekti nepavyko. Kaip didės minimali alga, palikta spręsti Vyriausybei,  nes kai kurie Trišalės Tarybos nariai, kaip probleminiai lošėjai laikosi taktikos – viskas arba nieko…

Vytautas Mikalauskas

Šiandien vykusiame  Darbo santykių komisijos posėdyje buvo svarstomos Seimo nario Gintauto Palucko teiktos Darbo Kodekso pataisos turinčios reglamentuoti mobingą.  Kai kurie komisijos nariai, ypač valdininkai skeptiškai vertino pateiktas pataisas. Net patyrusiems teisininkams buvo sunku suprasti kur baigiasi tiesos paieškos ir kur prasideda užslėptas politikavimas.

Nors Trišalėje taryboje įtvirtinti teisingumo, sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo pricipai ir visuomenės santarvės siekimas,  LPS Sandrauga atstovai buvo „maloniai“ nustebinti sužinoję, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė darbo grupę parengti Mobingą reglamentuojančias DK pataisas.  Nors tiek Solidarumo, tiek LPSK atstovai, buvo įtraukti į komisijos sudėtį, tačiau LPS Sandraugai apie tai net nebuvo pranešta. Ar grįžtame į slaptų darbo grupių ir telefoninės teisės laikus, gali paaiškinti tik pati ministerija.

Svarstant klausimą Valstybinės Darbo inspekcijos atstovas Šarūnas Orlavičius teigė, kad ir dabar galima nubausti mobinguotoją, jei tik yra įrodymai, bet kaip dažniausiai pasitaiko įrodymų nebūna…

Kol sulauksime komisijos parengtų pataisų, rudenį problema pasimirš ir aktualus klausimas bus nustumtas į politinės darbotvarkės pakraštį – teigė Artūras Černiauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Jelena Polijančiuk vertindama Seimo nario G. Palucko pateiktas pataisas, teigė, kad tai žingsnis atgal.  Kuria prasme žingsnis atgal LPS „Sandrauga“ liko neaišku…

Kaip išganymo lauksime mistinės komisijos išvadų, nors akivaizdžiai galima pareziumuoti, kad išvados nebus gilios ir universalios. Skubiai iš atsitiktinių narių surankiota  komisija, gali pateikti tik atsitiktines išvadas – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Lietuvos politikoje nuo seno galioja tradicija, jei nori numarinti klausimą – sudaryk komisiją.

Vytautas Mikalauskas