Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau ilgus metus susiduria darbo ginčų bylomis dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pagrindinis šių bylų baigties aspektas yra darbuotojo parašo tikrumas ant kasos išlaidų orderio, kurį liepė pasirašyti vadovas. Darbdavys teigia – sumokėjau, darbuotojas – negavau atlyginimo arba dienpinigių. Dažniausiai tokie ginčai baigiasi darbuotojo nenaudai, nes išmokėjimo grynais pinigais fakto nebuvimo, beveik neįmanoma įrodyti.

Dėl teisinių žinių trūkumo, taip pat veikiant darbdavio spaudimui ar kitoms aplinkybėms, darbuotojai, o ypač tie kurių pajamos per mėnesį yra kintančios (jas sudaro darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) patiki įvairiausiomis įmonės vadovų sukurtomis istorijomis, kad žmogus pasirašytų orderį. Dažnu atveju, ypač tolimųjų reisų vairuotojai nėra pasiskaičiavę kiek turi gauti pinigų, todėl kai kurie darbdaviai tuo naudojasi vis kažkiek neprimokėdami.

Šios istorijos ir pavyzdžiai yra neišsemiami, todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos Respublikos Trišalei Tarybai pristatė parengtą įstatymo projektą, dėl LR DK 146 straipsnio papildymo 3 dalimi. Šiuo projektu siekiama aiškumo ir skaidrumo kalbant apie darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, todėl siūlome reglamentuoti ir atsiskaitymo už darbą būdą, t.y. mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą.

Šio projekto įteisinimas, padėtų ne tik greitai išspręsti kilusius ginčus dėl išmokų tarp darbdavio ir darbuotojo, tačiau sumažintų šešėlinę ekonomiką šalyje. Šiuo metu cirkuliuojančių „juodų“ pinigų rinkoje sumažinimas, papildytų šalies biudžetą, pagerintų kaip teisinės valstybės įvaizdį tarptautiniu mastu.

LPS „Sandrauga“ šį klausimą jau kelią nuo neatmenamų laikų, tačiau suinteresuotų asmenų ir institucijų, organizuotas pasipriešinimas skaidrumui toks didelis, kad be aukščiausių valstybės vadovų įsikišimo, be politinės valios Seime, vargu ar bus išspręstas.

Trišalė Taryba išanalizavusi LPS „Sandrauga“ pateiktą projektą, nusprendė į sekantį posėdį pasikviesit banko atstovus, ekspertus ir svarstymą pratęsti vasario mėnesį.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Prieš kelias savaites dalinomės patirtimi apie tolimųjų reisų vairuotojų patiriamas problemas. Tema yra plati ir itin aktuali turint omenyje tai kokią didelę dalį Lietuvoje užima transporto sektorius. Stebėdami spartų narių, dirbančių tolimųjų reisų vairuotojais, augimą LPS „Sandrauga“, manome, kad vertėtų pateikti ketelą patarimų kaip vairuotojams nelikti apgautiems ir išvengti bylinėjimosi proceso.

Atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais.

Nors gyvenamie XXI a. ir grynieji pinigai vis labiau stumiami iš apyvartos, vežėjų bendrovės vis dar linkusios išmokėti atlyginimus ir kitas išmokas grynaisiais pinigais. Valstybei sumokėtų mokesčių klausimą galime palikti Mokesčių Inspekcijai. Vis dėlto darbuotojams svarbu žinoti, kad patvirtinti pinigų gavimą parašu galima tik gavus pinigus. Nors pasitikėjimas yra svarbu, tačiau išgirdus darbdavio prašymą „pasirašyk, o pinigus atnešiu rytoj“ reikėtų tiesiog mandagiai pranešti, kad parašą padėti taip pat galėsite rytoj. Taip pat svarbu žinoti, kad atlyginimą gavus į banko sąskaitą, jokių papildomų dokumentų pasirašinėti nereikia.

Kitokio nei sutartyje nurodyto atlyginimo mokėjimas.

Atrodytų kaip tai gali nutikti, tačiau pasitaiko ir taip, kad darbdaviai realiai moka didesnį, nei sutartyje nurodytą atlyginimą. Žodinių susitarimų gali būti įvairių: mokėjimas už nuvažiuotą kilometrą, už reisą, už parą ir t. t. Nors visa tai atrodo neblogai, tačiau pasibaigus darbdavio geranoriškumui ar tiesiog nusprendus darbuotoją iškrapštyti iš darbo, darbdavys ištraukia sutartį, kurioje nurodytas minimalus atlyginimas ir apie papildomus susitarimus girdėti nebenori. Dažnu atveju ištraukiamas lemiamas koziris pareiškiant „Kur Jūsų įrodymai?“. Praktikoje tokius susitarimus įrodyti galima, tačiau tikimybė nevisuomet būna didelė, todėl primygtinai rekomenduojame visus susitarimus su darbdaviu išdėstyti rašytine forma. Jei to padaryti nepavyksta, būtina sukaupti kuo daugiau įvairių įrodymų, patvirtinančių esamus susitarimus.

Išskaičiavimas už žalas ir kurą.

Dardbaviai neretai piktnaudžiauja darbo kodekso suteikta privilegija, be atskiro darbo ginčų komisijos sprendimo iš darbuotojų atlyginimų išskaičiuoti tikras ar tariamas žalas, jei žalos suma neviršija vieno mėnesio darbo užmokesčio. Vertėtų nepamiršti, kad tai nepašalina darbdavio pareigos įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl darbuotojo kaltės. Jeigu žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės, veiksmų būtina imtis nedelsiant. Svarbu paprašyti darbdavio paaiškinti kodėl Jūsų atlyginimas buvo „apkarpytas“, kokiais įrodymais žala grindžiama. Taip pat būtina teisėtais būdais rinkti savo įrodymus, patvirtinančios, kad žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės. Tinka beveik viskas: nuotraukos, garso įrašai, dokumentai, liudytojų parodymai… Savalaikis ir tinkamas reagavimas į darbdavio savivalę smarkiai padidina šansus laimėti ginčijant tokius išskaitymus Darbo ginčų komisijoje ar teisme. Savo nariams visada rekomenduojame kreiptis į mus , Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“.

Pasidalinkite dėl kokių neišvardintų priežasčių į ginčus su darbdaviu patenkate Jūs arba užduokite rūpimus klausimus facebook komentaruose bei [email protected]. Kvalifkuoti teisininkai suras visų kylančių konfliktų ar problemų sprendimo būdą.

Aut: Petras Kurmelis

LPS „Sandrauga“ veikloje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet nariai prašo dėl jiems iškilusių problemų kreiptis tiesiai į teismą. Pirmiausia pabrėžiame, kad daugumą problemų siūlome spręsti derybų būdu. Tai yra kur kas pigesnis, efektyvesnis ir greitesnis būdas. Derėtis su darbdaviais gali darbuotojas ar profesinių sąjungų atstovai. Tačiau, jei derybos susiklosto nesėkmingai, tuomet kreipiamasi į darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantį organą. Jau kelis metus, norint išspręsti darbo ginčą, pirmiausia privaloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, apie kurios skirtumus nuo teismo šiandien ir papasakosime.

Ko gero ryškiausias Darbo ginčų komisijos ir teismo skirtumas – Darbo ginčų komisijoje bylos yra nagrinėjamos nemokamai. Be to, Komisijai priėmus sprendimą, nebūtina atlyginti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai itin svarbu, kadangi darbuotojai, kurių teisės yra pažeidžiamos, jas gali ginti nebijodami, jog teks apmokėti astronominio dydžio sąskaitą už darbdavio pasisamdytą brangų advokatą.

Taip pat ganėtinai įdomus Darbo ginčų komisijų aspektas – Komisijos nariai. Komisiją sudaro vienas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis Valstybinės Darbo Inspekcijos darbuotojas ir po vieną darbuotojų ir darbdavių atstovą. Taip siekiama, kad byla būtų nagrinėjama ne vienasmeniškai ir būtų tinkamai atstovaujami abiejų šalių interesai. Kadangi profesinės sąjungos turi teisę skirti atstovus, darbo ginčus Komisijoje nagrinėja ir LPS „Sandrauga“ teisininkai.

Nesutinkant su Komisijos sprendimu galima kreiptis į teismą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad procesas teisme tampa žymiai brangesnis ir ilgesnis. Kaip jau minėta, netenkinus ieškinio, gali tekti atlyginti kitos pusės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Svarbu pastebėti, kad Komisijos, nagrinėjančios konkrečią bylą, pirmininkas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, be to nemažai darbo bylų būna nesudėtingos, todėl teismuose iš esmės pakeičiama tik dalis Komisijų priimtų sprendimų. Darbo ginčų nagrinėjimo tvarka yra detaliai išdėstyta LR Darbo kodekso II – ame skyriuje.

Aut: Petras Kurmelis

Apie darbo santykiuose trūkstamą teisingumą, sąžiningumą ir skaidrumą, jau ne kartą esame girdėję ir su tuo susidūrę.  Šiuo metu ypač dažnai pasitaikantis klausimas dėl išmokėtų, arba neišmokėtų atlyginimų, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Tai ypač apima transporto, statybos sektorius, kuriuose be darbo užmokesčio taip pat mokami dienpinigiai kurie dažnu atveju tampa manipuliacijos objektu. Tuomet kyla painiava, kokius pinigus gauna darbuotojas ir ar už jo darbą pilnai atlyginama. Dažnai pasitaiko, kad į darbuotojo nurodytą sąskaitą pinigai pervedami dalimis, ne visi,  žadant likusius sumokėti grynais pinigais, pasirašius kasos pajamų orderį. Taip žmogus negauna žadėto atlygio ir yra apgaunamas, darbdaviui pasinaudojus tuo metu esama situacija (nuovargiu po reiso, amžiumi, prastesne sveikata, išsiblaškymu).

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, taip pat ir į LR Prezidentą dėl darbuotojų kurie per einamąjį mėnesį buvo komandiruojami išmokamų pinigų perdavimo. Tačiau nesulaukę įstatymų pataisų, pateikė  LR Trišalės Tarybos svarstymui projektą, dėl LR DK 146 straipsnio papildymo 3 dalimi. Šio įstatymo papildymas numato darbuotojų kurie per einamąjį mėnesį buvo komandiruojami į užsienį, darbo užmokesčio, dienpinigių bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo būdo reglamentavimą.

Siūloma, darbuotojams kurie per paskutinį einamąjį mėnesį buvo komandiruoti į užsienį, atlyginimus, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas išmokėti tik pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą.  Ši įstatymų pataisa,  ne tik palengvins pinigų perdavimą, ir darbdavys negalės laviruoti tarp žodžių žaismo „pasirašyk orderį, tada sumokėsiu pinigus“, tačiau tai padės ir iškilus darbo ginčui, įrodinėjant pinigų gavimo faktą. Tai teigiamai atsilieps ir mokesčių mokėjimo už darbuotojus reguliavimui, bei šešėlinės ekonomikos mažinimui.

Prašome transporto, statybos ir kitų sektorių darbuotojus teikti pasiūlymas ir pastebėjimus į mūsų el. paštą ([email protected]) ir facebook komentaruose.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Lietuvoje vis labiau Vyriausybė nusišalina nuo darbdavių kontrolės, kalbant apie atlyginimus ir darbo sąlygas. Šalyje nustatomas minimalus darbo užmokestis yra tik viena iš dviejų pusių, kuri kontroliuojama įstatymų. MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (LR DK 141 straipsnio 2 dalis).

Tačiau tarp kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo iškyla labai plona riba kalbant apie darbo užmokestį. Šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja atlygį už nekvalifikuotą darbą kuris negali būti mažesnis nei 642 Eur/mėn. (Bruto), tačiau nėra reglamentuojamas minimalus darbo užmokestis už kvalifikuotą darbą. Deja, visų profesijų atstovai LR Darbo Kodekse yra sumaišomi į vieną katilą. Žmogaus su aukštuoju išsilavinimu ir didele patirtimi pragyvenimo lygis atsiduria darbdavio valioje. Jis darbuotojui gali mokėti ir 650 Eur/mėn., t. y. keliais eurais daugiau nei minimali alga.

Nesvarbu ar gydytojas, policininkas ar sekretorius, nors ir atsakomybės lygis skiriasi tačiau atlygis už tai ne. Šios spragos pridengiamos premijų sistema, tačiau tai nepastovu ir darbuotojas nesijaučia saugus dėl savo kintančių pajamų. Kaip manote jūs ar rizikos bei atsakomybės laipsnis darbe turi įtakoti atlyginimą ir kokia sistema turėtų būti pritaikyti tai kontroliuoti?

Britai turi posakį: „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“. Nepamirškime, kad darbdavys iš esmės perka darbuotojo paslaugas, o visi puikiai žinome, kad pigios paslaugos dažniausiai nebūna kokybiškos. Tad kaipgi galime tikėtis kokybiško pareigūnų, medikų, ugniagesių ir kitų valstybės tarnautojų teikiamų paslaugų žmonėms mokėdami jiems šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą arba kai šių profesijų žmonės gauna mažiau nei Lietuvos Respublikoje yra vidutinis užmokestis?

Šiuo atveju guodžia tik tai, kad didžioji dalis šių žmonių dirba iš pašaukimo ir savo pareigas atlieka suprasdami jų svarbą ir per daug negalvodami apie atlyginimą. Tačiau galbūt jau užteks taupyti pinigus žmonių geranoriškumo ir pilietiškumo sąskaita ir pagaliau deramai jų darbą įvertinti. Profsąjungos visada pasiruošusios padėti ir padeda, tačiau reikia išdrįsti kalbėti ir veikti kartu…

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė