Lietuvos žiniasklaidoje – apstu skandalų ir kontraversiškų naujienų, susijusių su Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šis tragiškas įvykis privertė sureaguoti didžiąją daugumą Lietuvos įmonių, kurios palaiko ryšius su Rusijos verslo rinka. Prekybos centrai masiškai pradėjo atsisakyti rusiškų prekių, įmonės – paslaugų, transporto ryšių. Vienas Lietuvos miesto meras, milijonierius, sulaukė kone didžiausio dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš politikų. Šis veikėjas neskuba atsisakyti verslo ryšių Rusijoje, kurie tiesiogiai – mokėdami mokesčius – prisideda prie finansavimo agresorei, puolančiai Ukrainą ir jos žmones.

Lietuvos visuomenė sukilo dėl šios įmonės bendradarbiavimo su Rusijos miestais, o įmonė prisidengia argumentais, kad veikla ir taip yra apsunkinta, sutrikdyta ir negali stabdyti veiklos, nes teikia paslaugas ne tik Rusijai. Galų gale, įmonės atstovai pareiškė, kad iš Rusijos šis verslo tinklas nesitrauks. Plačiau

Tikriausiai esate ne kartą girdėję, kad darbe turi būti tik darbiniai santykiai, teigiama atmosfera ir emocijos. Tačiau ne ką rečiau galima išgirsti ir apie įvairius atsitikimus, kai dėl emocijų nevaldymo vadovams ar kolegoms išsprūsta kokie nors įžeidžiantys ar neigiamai paveikiantys žodžiai. Taip atsitiko vienoje iš darboviečių Jungtinėje Karalystėje.

Lėja Best (Leigh Best), 54-erių metų moteris, buvo pašalinta nuo gyvūnų maisto prekių pardavimų asistentės pareigų po to, kai kilo ginčas dėl užsakymų klaidos ir dėl įvairių pastebėjimų, kad įmonė nesilaiko COVID-19 apsaugos reikalavimų. Ginčo metu įmonės vadovas šūktelėjo, kad „Jai (L. Best) tikriausiai prasidėjo menopauzė“. Toks pasakymas buvo panaudotas kaip argumentas dėl užsakymų klaidos ir konfliktiško aiškinimosi. L. Best teigė, kad ne kartą jau buvo priekabiaujama dėl jos amžiaus, lyties ir dėl to ji pasijautė kaip auka. Po tokių įvykių, L. Best pasakojo, kad ji jautėsi „Pažeminta ir nuliūdinta dėl tokio elgesio“. Plačiau

Ukrainoje vykstant karui, šios valstybės civiliai, piliečiai pradėjo bėgti į kitas, kaimynines šalis. Tikėtina, kad daugiausiai keliauja vakarų link. Toks tragiškas, vis dar besitęsiantis įvykis verčia žmones palikti savo gimtuosius kraštus, baiminantis dėl savo ir artimųjų gyvybių. Visiems suprantama, kad žmonės bijo ir ieško saugios vietos, kur jų gyvybėms negresia pavojus. Ukrainos kaimyninėms ir netoliese esančioms šalims tenka prisiimti neišvengiamą naštą priimti bėgančius žmones. Tarp jų – Lietuva. Vis dėlto, kyla klausimas: ar tai kaip nors atsilieps Lietuvai ir jos darbo rinkai?

Pagal ketvirtadienį (vasario 24 d.) vakare paskelbtą LR vidaus reikalų ministerijos informaciją, Lenkija šiuo metu pasiruošusi priimti apie 200 tūkst. žmonių, tuo tarpu Latvija, Rumunija, Slovakija bei Lietuva – po 10 tūkst. žmonių. Estija kol kas pasirengusi priimti 3 tūkst. pabėgėlių. Šie skaičiai gali bet kad pasikeisti, galimai didėti. Lietuvoje pirmiausiai pabėgėlius priims Alytuje arba Marijampolėje įrengti registracijos centrai. Juose žmonės bus laikinai apgyvendinami – 72 valandoms, kol bus paskirti į kitas laikino apgyvendinimo vietas. Plačiau

Atrodo, kad šiai dienai streikuojančių darbuotojų yra ir taip daug. Nepaisant to, vakar, vasario 22 d. naktį, vienos dienos streiko-piketo akciją organizavo ir „Bolt“ pavėžėjimo platformos vairuotojai. Pavėžėjai ragino vieni kitus nedirbti, taip išreiškiant pasipiktinimą dėl greitai įsigaliojančių „Bolt“ komisinio mokesčio pakeitimų. Taip pat, tą dieną, buvo vykdomas specialus planas, skirtas neleisti piktybiškai nusprendusiems „Bolt“ pavėžėjams pasipiniguoti iš susiklosčiusios situacijos. Taigi, kodėl šios platformos vairuotojai nutarė priešintis „Bolt“ ir kaip buvo vykdomas streikas?

„Bolt“ pavėžėjimo platformoje nuo kovo 1 d. įsigalios komisinio mokesčio pakeitimas, kuris Lietuvos didžiuosiuose miestuose didės nuo 10 iki 25 proc. Kaip teigia patys šios platformos vairuotojai, nors klientai sumokės daugiau, pavėžėjų gautas pajamų dydis bus net mažesnis nei anksčiau, o tuo tarpu „Bolt“ platforma gaus didžiulį pelną. Taip yra, nes pati pavėžėjimo platforma yra įsikūrusi Estijoje, todėl Lietuvoje esantys platformos vairuotojai privalo mokėti atvirkštinį PVM mokestį. Vienas iš platformos pavėžėjų komentavo, kad nuo gautų pajamų jis atiduoda net 70 % mokesčiams, o prie to dar prisideda ir automobilių taršos mokestis, automobilio priežiūra, valstybinis socialinis draudimas, privalomas sveikatos draudimas bei gyventojų pajamų mokestis. Dėl tokių pakeitimų pavėžėjimo platforma net nesitarė su pačiais vairuotojais, dėl ko kilo didelis pasipiktinimas. Plačiau

Rūpintis savo sveikata reikia ne tik įprastame gyvenime, bet ir darbo aplinkoje. Nuo psichologinės sveikatos priklauso darbuotojų rezultatai, funkcijų vykdymo efektyvumas. Tačiau, neretai žmonės susiduria su perdegimu darbe. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, nepasitenkinimas esamais darbo rezultatais, dėmesio nesutelkimas. Dėl perdegimo darbe gali kilti problemų ir nesutarimų šeimoje, alkoholio ir narkotinių medžiagų, kaip „vaistų atsipalaiduoti“, priklausomybė. Nors savo psichologine sveikata turi rūpintis kiekvienas žmogus individualiai, viena kompanija Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) panaudojo „vaistą nuo perdegimo“ darbe.

Milijonai amerikiečių vis dažniau išeina iš darbo ir permasto, ko jie nori, kai pradedama galvoti apie darbo ir gyvenimo balansą. To pasekoje, prasidėjo Didžiojo persitvarkymo laikotarpis ir organizacijos į tai reaguoja: tenkinta darbuotojų poreikius, pavyzdžiui, dirbti nuotoliniu būdu, suteikti lanksčias darbo valandas, kompensacijas ar net keturias darbo dienas per savaitę! Viena iš tokių įmonių – Amerikoje įsikūrusi internetinė vaikų drabužių mažmeninė parduotuvė. Pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje įsisteigusios įmonės vadovams kilo idėja suteikti savo darbuotojams keturias darbo dienas per savaitę. Pasak parduotuvės bendra-įkūrėjos Kristinos Karbonel (Christina Carbonell), „Savaitės pabaigoje visi darbuotojai būdavo tiesiog išsekę. Pirmadienį, kai jie grįždavo atgal į darbą, darbuotojai būdavo nepailsėję, o tai labai darė įtaką produktyvumui“. Plačiau