Jungtinėje Karalystėje  balandis ne veltui buvo pavadintas „siaubingu“. Po didesnių sąskaitų už energiją, labiausiai per 35 metus išaugusių sąskaitų už vandenį,  kylančių maisto produktų ir paslaugų kainų, išaugusių lėktuvų bilietų kainų gauname didžiausią infliaciją per metus – 3,5 % per 12 mėnesių iki balandžio.  Kainos auga sparčiau nei Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Gera žinia ta, kad daugiau darbuotojų darbo užmokestis vis dar didėja sparčiau nei kainos. Tai reiškia, kad jų pinigai apskritai dar labiau didėja. Be to, infliacija tebėra daug mažesnė nei buvo – 2022 m. pabaigoje. Ji buvo  pasiekusi aukščiausią 11 % lygį.

Kalbant apie paslaugų infliaciją, balandį ji iš dalies padidėjo dėl to, kad dėl vėlyvų Velykų švenčių šiemet smarkiai išaugo aviabilietų kainos. Tai iškreipė duomenis.  Be to, transporto priemonių akcizo mokesčio padidėjimas taip pat buvo vienkartinis.

Tačiau yra ir veiksnių, kurie galėtų padėti sumažinti infliaciją.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos karo buvo tikimasi silpnesnio pasaulio ekonomikos augimo, todėl pasaulio rinkose sumažėjo naftos ir daugelio kitų žaliavų kaina. Tai turėtų dar labiau sumažinti benzino kainas ir padėti sumažinti maisto sąskaitų augimą, kaip ir šią savaitę sudarytas susitarimas su ES. O dėl tebesitęsiančio netikrumo dėl prezidento galutinės prekybos politikos čia dar gali būti importuojama daugiau pigių prekių iš tokių šalių kaip Kinija.

Per 12 mėnesių iki balandžio mėn. kainos Jungtinėje Karalystėje išaugo 3,5 %, o infliaciją skatino didesnės namų ūkių sąskaitos už energiją ir vandenį.

Infliacija tebėra didesnė už Anglijos banko nustatytą 2 % tikslą. Bankas didina ir mažina palūkanų normas, siekdamas išlaikyti infliaciją šiame lygyje.

Bankas tikisi, kad po kelių mėnesių laipsniško mažėjimo infliacija šiemet vėl padidės. Nuo praėjusių metų rugpjūčio mėn. jis keturis kartus mažino palūkanų normas iki dabartinių 4,25 %.

Kaip matuojamas infliacijos lygis Jungtinėje Karalystėje?

Šimtų kasdienio vartojimo prekių, įskaitant maistą ir degalus, kainas stebi Nacionalinis statistikos biuras (ONS). Šis virtualus „prekių krepšelis“ reguliariai atnaujinamas, kad atspindėtų apsipirkimo tendencijas. 2025 m. į jį įtrauktos virtualios realybės ausinės ir jogos kilimėliai, o vietinių laikraščių reklamos pašalintos. Apskaičiuodamas infliaciją, ONS stebi praėjusių 12 mėnesių kainų pokyčius, o naujausi duomenys skelbiami kiekvieną mėnesį.

Kodėl palūkanų normų didinimas padeda mažinti infliaciją?

Kai infliacija gerokai viršijo 2 % tikslą, Anglijos bankas padidino palūkanų normas iki 5,25 %, t. y. 16 metų aukščiausio lygio. Idėja yra ta, kad, pabrangus skolinimuisi, žmonės turi mažiau pinigų išlaidoms. Žmonės taip pat gali būti skatinami daugiau taupyti. Savo ruožtu tai mažina prekių paklausą ir lėtina kainų augimą.

Tačiau tai yra pusiausvyros veiksmas – didinant skolinimosi išlaidas kyla rizika pakenkti ekonomikai. Pavyzdžiui, būsto savininkams tenka mokėti didesnes būsto paskolos įmokas, o tai gali atsverti geresnius taupymo pasiūlymus.

Įmonės taip pat skolinasi mažiau, todėl mažiau tikėtina, kad jos sukurs naujų darbo vietų. Kai kurios iš jų gali mažinti darbuotojų skaičių ir investicijas.

Anglijos banko vadovas Andrew Bailey perspėjo, kad JAV įvesti muitai parodė, „kokia nenuspėjama gali būti pasaulio ekonomika“. Bankas teigė, kad tikisi, jog dėl tarifų sulėtės Jungtinės Karalystės ekonomika ir infliacija bus mažesnė, negu tikėtasi.

2025 m. balandžio mėn. eurą naudojančių šalių infliacijos lygis buvo 2,2 %, toks pat kaip kovo mėn. ir šiek tiek mažesnis negu vasario mėn. ir siekė 2,3 %.

Europos Centrinis Bankas (ECB) 2024 m. birželio mėn. sumažino savo pagrindinę palūkanų normą nuo rekordiškai aukštos 4 % iki 3,75 % – pirmą kartą per penkerius metus. Nuo to laiko jis dar penkis kartus mažino palūkanų normas, pagrindinę palūkanų normą sumažindamas iki 2,5 %.

Federalinis rezervų bankas ne kartą sulaukė prezidento D. Trumpo, kuris nori tolesnio palūkanų normų mažinimo, atakų.

Kaip visada, infliacija yra neaiškus žvėris.  Spręsdamas, ar keisti palūkanų normas ir kaip jas keisti, Bankas taip pat atsižvelgia į kitus rodiklius, tokius kaip bazinė infliacija. Į pagrindinį vartotojų kainų indeksą neįtraukiamos maisto ir energijos kainos, nes jos paprastai būna labai nepastovios, todėl gali geriau parodyti ilgesnio laikotarpio tendencijas.

Pagal užsienio spaudą parengė

Rūta Gelžinė

23  Europos šalyse 14 %  slaugytojų yra gimę užsienyje, t. y. šis rodiklis yra toks pat kaip ir likusioje pasaulio dalyje, tačiau dėl to šios šalys yra priklausomos nuo tarptautinio įdarbinimo, kad užpildytų darbo jėgos spragas. Dar 10 proc. slaugytojų buvo apmokyti kitur.

Taip yra dėl to, kad slaugytojai išeina į pensiją ir nėra pakankamai greitai pakeičiami naujais, taip pat dėl to, kad senėja visuomenė, kurios sveikatos poreikiai sudėtingesni. Pavyzdžiui, 2023 m. 31 proc. Europos slaugytojų buvo jaunesni nei 35 metų, o 21 proc. buvo 55 metų ir vyresni. Tačiau Rytų Europoje vyresnio amžiaus slaugytojai sudaro didesnę darbo jėgos dalį nei jaunesni slaugytojai.

2025 m. Lietuvoje  vidutiniškai trūksta ne mažiau nei 2,5 tūkstančių mokytojų. Ypač trūksta matematikos, Plačiau

„Niekas nemano, kad kredito kortelė iš tikrųjų yra skola“, – perspėja  vienas iš taupymo platformos „Raisin UK“ įkūrėjų.  Skolos nėra tik skurdžiai gyvenančiųjų našta. Tai parodė ir 2007 m. finansinis krachas, kai žmonės, pagal finansines schemas įsigiję prabangos prekių, pavyzdžiui, automobilių ir laikrodžių, staiga tapo nepajėgūs grąžinti paskolų.

Šiuo metu Europos Sąjungos namų ūkių skola 2025 m. sausio mėn. pasiekė 6,96 trilijono JAV dolerių (6,2 trilijono eurų), rodo CEIC ir Europos centrinio banko duomenys.  Nors hipotekos paskolos sudaro daugiau kaip 5,23 trln. eurų, likusi maždaug 1 trln. eurų suma gali kelti susirūpinimą.

Šiuo metu Europos vidurkis yra apie 97 %, tačiau kai kuriuose iš pažiūros turtinguose regionuose, pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Nyderlanduose, skolinimosi Plačiau

Šiandien  ,,Victoria”  viešbutyje įvyko tradicinis nacionalinis ,,Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga” šachmatų turnyras. Dalyvavo : 4 didmeistriai, 9-eri Fide meistrai, didelis būrys tituluotų sportinikų iš visos Lietuvos ir Ukrainos. Taurę ir nugalėtojo prizą  iškovojo didmeistris Valrijus Kazakovskis ( pernai Tomas Laurušas). Išsami informacija apie varžybū rezultatus  psl. Chess- Results.com

Labai svarbu, kad jaunimas, žmonės minėtų šią tarptautinę dieną, kuri prasidėjo 1886 metais Čikagoje dėl 8 valandų darbo dienos- sveikinimo kalboj pabrėžė seimo narys, ,,Nemuno Aušra” lyderis  Remigijus Žemaitaitis.  Profsąjungos labia reikalingos mūsų valstybei. Jos verčia politikus judėti ir dirbti žmonėms.Mano jaunėlis (sūnus) šacmatų fanatas ir gaila, kad dėl egzaminų jis negalėjo šiandien dalyvauti jūsų turnyre.  Seimo narys palinkėjo visiems ryžto, atkaklumo ir sportinės sėkmės.

LPS ,,Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis džiaugiasi, kad šis turnyras jau tampa tradiciniu. Daugeliui čia esančių šachmatai – tai ne tik žaidimas. Tai gyvenimo mokykla. Tai tiltas į gilesnį mąstymą, ramybę ir susikaupimą. Kiekvienas ėjimas moko kantrybės, pralaimėjimas- stiprybės, laimėjimas – nuolankumo. Mums kartais labai trūksta  šių dalykų. Šacmatai išmoko mus ne tik planuoti keliais žingsniais į priekį, ugdo dėmesio koncentraciją, savitvardą. bet priverčia įvertinti rizikas.

Šis turnyras tik dar kartą patvirtina, kad ir Lietuvoje žmogus turi teisę į gegužės 1- ąją kaip į šventinę, poilsio dieną. O sapaliones apie BVP, apie pelnus, biudžetus ir įvairiausius kapitalo, bankų ekspertų aiškinimus ir toliau turime laikyti tik sapalionėmis. Gegužės 1-oji mums apie tai visąlaik primena. Tačiau dar yra nesusipratėlių, kurie dėl istorijos nežinojimo norėtų šią dieną uždrausti. Tikėkimės ateityje jų nuomonė pasikeis. Su švente, su Gegužės pirmąja  !

Rūta Gelžinė

Nuoširdžiai sveikinu Jus su Tarptautine darbo diena – Gegužės 1-ąja! Tai diena, kuri nėra tiesiog dar viena data kalendoriuje – tai mūsų visų istorinis atspirties taškas, laisvės ir socialinio teisingumo simbolis.

Gegužės 1-osios šaknys glūdi XIX a. darbininkų kovoje už orias sąlygas. 1886 m. Čikagoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves reikalaudami 8 valandų darbo dienos. Tąkart jie susidūrė su represijomis, bet jų drąsa nebuvo bergždžia – netrukus jų reikalavimai virto realybe. Būtent iš šių kovų gimė pagrindinės socialinės teisės, kurias šiandien laikome savaime suprantamomis: teisė į poilsį, tinkamą darbo užmokestį, draudimą išnaudoti vaikus, nepilnamečius, nėščiąsias moteris, teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygos, socialines garantijas.

Šiandien, kai kurios, ypač liberaliosios politinės jėgos siekia sumenkinti, spekuliuoti šios dienos reikšmę, primindamos praeities ideologijas ir interpretuodamos istoriją.  Privalome nepamiršti, kad  Gegužės 1-oji nėra nei apie komunizmą, nei apie propagandą. Ji apie žmogaus orumą, apie teisę dirbti ir gyventi be išnaudojimo. Tai diena, kai pagerbiame visus tuos, kurie savo prakaitu, protu ir darbu kuria mūsų visuomenės gerovę.

Ypatingai kviečiu jaunimą nepasiduoti abejingumui ir pražūtingai – neoliberaliajai ideologijai. Kiekviena laisvė, kuria džiaugiamės šiandien, buvo iškovota. Jei pamiršime istoriją – prarasime ateitį.

Rytoj, sutikti  Gegužės 1-ąją 11 valandą  LPS ,,Sandrauga“ kviečia visus į ,,Victoria“ viešbutį, Miško g.11, Kaune kur vyks ,,Sandrauga“ nacionalinis  greitųjų šachmatų turnyras. Laukiame Jūsų !

Su švente  mieli bendražygiai ! Tegul ši diena mus įkvepia vienybei, solidarumui ir tęstinei kovai už teisingesnį pasaulį.

Su pagarba –
Kęstutis Juknis
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas