Atrodo, kad šiais laikais saugumas kelyje yra savaime suprantama vairuotojų kasdienybė. Tačiau, retai pagalvojame, kokiomis dirbančiųjų pastangomis pasiekiama, kad kelių  kokybė ir saugumas atitiktų šiandien keliamus reikalavimus.

Praeitą savaitę, neapsikentę esamomis darbo sąlygomis Kelių priežiūros įmonėje, žmonės kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą ,,Sandrauga“. Priminsime, kad 2016 metais ši profsąjunga dėl darbo įstatymų pažeidimų iš šios įmonės darbuotojų naudai priteisė virš 300 tūkstančių eurų. „Kelių priežiūros“ įmonėje vadovavo įvairiausi veikėjai, kurie žadėjo dirbantiesiems sunkiai įgyvendinamas perspektyvas. Tačiau, nuo to laiko dirbančiųjų padėtis galimai tik pablogėjo.

„Mūsų įmonės valdžia nusigyveno iki tiek, kad mums metams skiria tik vienas kelnes, kurias turime patys turime ir išsiskalbti, ir išsidžiovinti. Pasižiūrėkite, su kokiomis brangiomis ir prabangiomis mašinomis važinėja įmonės administracija. Juk čia ne privati įmonė…“ – reiškė savo nuomonę įpykę dirbantieji.

Įmonės darbuotojai skundėsi, kad šie kenčia ne tik  dėl darbų saugos pažeidimų, bet ir labai pasigesta normalių darbo higieninių sąlygų nebuvimo. Jie galimai yra priversti valgyti mašinų kabinose, o gamtinius reikalus atlikti ne kaip normalūs žmonės. „Apie kažkokias higienines sąlygas vadybininkai ir pats generalinis (red. pastaba: direktorius) nenori nieko net girdėti… buvo atvažiavę vasarą su chronometrais ir matavo kiek laiko važiuojame, koks mūsų darbo našumas ir t. t.“, – toliau priekaištavo darbuotojai, – „Tačiau, šie pamiršta, kad mes dirbame jau atleistų darbuotojų trigubu krūviu, kad atliekame papildomus darbus, o jie atsisako sumokėti“. Įmonėje dirbančiųjų nuomone, administracija galimai perka naujas lengvasias mašinas, o tuo tarpu jiems į darbą siūlo nusipirkti dviračius ir paspirtukus ir, tikėtina, kad niekas jų nekonroliuoja. „Mes dirbame ne vieną dešimtmetį ir niekas nedavė teisės nė generaliniui (direktoriui), nei vadybininkams su mumis elgtis kaip su gyvuliais, tyčiotis iš mūsų“, – pastebėjo „Kelių priežiūros“ darbuotojai. Taip pat jie pasakojo, kad visi jauni žmonės pabėgo iš darbo ir darbuotojų toliau mažėja. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovų buvo prašoma daryti ką nors, nes taip tęstis toliau nebegali. „Grįšit ant kelių kaukdami“, – galimą įmonės vadovų pasakymą citavo darbininkai dėl darbuotojų trūkumo ir išėjimo iš darbo.

Įmonės dirbantieji papasakojo ir apie sudėtingas situacijas su darbų saugos reikalavimais: kai reikia su trimeriais (žoliapjovėmis) pjauti krūmynus, tikėtina, kad vadovybė visiškai neatsižvelgia į šlaitų statumą, šlapią dangą ir nesaugias darbo sąlygas. Jie galimai mato, stebi, bet nieko nedaro, kad darbas būtų saugesnis. „Mes ne alpinistai – pargriūname ir net susižalojame, tačiau  šiuos atsitikimus tenka nutylėti, nes tuoj pat būsime apkaltinti tingėjimu ir neatsargumu“, – savo mintis dėstė darbininkas. Taip pat darbuotojai užsiminė, kad kai dėl problemų kreipiasi į  vietinius  vadovus, jie jų galimai paklausia „Ką siūlai?“. Iš to kyla kitas klausimas: ką tokie „viršininkėliai“ veikia, jei jie klausinėja ir, tikėtina, nežino, kaip saugiai organizuoti darbą.

Lietuvos profesinės sąjungos ,,Sandrauga“ teisininkams išklausius  susirinkimo dalyvių problemas, buvo priimti keletas nutarimų. Vienas iš jų – neišsprendus klausimų derybų būdu, imtis kraštutinių, kolektyvinių  poveikio priemonių. Tuo pačiu, šios profesinės sąjungos pirmininkui susisiekus telefonu su  „Kelių priežiūros“ generaliniu direktoriumi, be įvairiausių priekaištų profsąjungai ir darbininkams direktorius pažadėjo susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti.

LPS ,,Sandrauga“, bet kokiu atveju, suras priemonių ir būdų, kad būtų galima išspręsti išsakytus dirbančiųjų reikalavimus. Primename visiems dirbantiesiems, kad  vienybėje – Jūsų jėga.  Jūsų ir kartu mūsų rankose yra ne tik geresnių darbo sąlygų nustatymas, socialinės garantijos, bet kiekvienos organizacijos viršininko, direktoriaus ar kito vadovo karjera ir likimas.  Kol kas retas vadovas Lietuvoje geranoriškai investuoja į priemones užtikrinančias orų ir saugų dirbančiųjų darbą. Todėl tik nuo mūsų bendrų pastangų keisis situacija ir šioje valstybės valdomoje bendrovėje.

Giedrius Katkauskas

(nuotraukoje daugumos esančių žmonių veidai paslėpti, saugant ir gerbiant jų privatumą, konfidencialumą)

Šių metų spalio 19 dieną LR Seimas priėmė įstatymo straipsnių pakeitimus, pagal kuriuos nepasiskiepiję asmenys, kurie turi reguliariai tikrintis sveikatą dėl koronaviruso, nuo gruodžio 1 dienos nebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Šiuos įstatymo straipsnių pakeitimus vakar, lapkričio 3 dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienareikšmiškai pritaria įžvalgiam Jo Ekscelencijos LR Prezidento svarbiam sprendimui, užkertant kelią į LR Konstitucijos garantuojamų laisvių varžymą. Lietuvos piliečiai neturi jausti baimės ar prievartos, kai šie turi kitokių įsitikinimų dėl skiepų saugumo ir nauda, kai aplinkui skleidžiama informacija yra labai sunku pasitikėti. Dabar, kai yra labai sunkus laikotarpis, kai visuomenė yra susiskaldžiusi ir joje vyrauja neapykanta, nepasitikėjimas, aukšto pavojaus lygio skurdas, sprendimas vetuoti šių įstatymo straipsnių pakeitimus yra labai savalaikis ir Lietuvos gyventojams suprantamas sprendimas.

Valstybė turi rasti būdą, kaip žmones paskatinti skiepytis, o ne skatinti prievartą ir taip sudėtingoje situacijoje. Keisčiausia yra tai, kad partija, kuri propaguoja laisvę į pasirinkimus, reiškia norą įtvirtinti prievartą kaip skiepų skatinimo priemonę. Tuo pačiu, LR Seimas negali vykdyti akivaizdaus visuomenės skaldymo. Valdantieji įsijautė į diktatūrai būdingą ideologiją, kai labiau orientuojamasi į sankcijas ir draudimus, o ne pozityvių rezultatų siekimo visuomenei. Visi puikiai supranta, kad prievarta pasiekti visuomenės sąmoningumą – labai sudėtinga. Negalime pamiršti, kad valstybė turi gerbti savo piliečių laisves, o ne juos spausti ar kitaip diskriminuoti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis 15min.lt naujienų portalui sakė, kad LR Prezidento veto „Neleido dar labiau skaldyti dirbančiųjų ir įtampa atslūgo po prezidento sprendimo“.

Daugiau skaitykite:

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/susikirto-del-nemokamu-testu-profsajungos-dziaugiasi-verslas-mato-politizavima-662-1591838

Mobingas – žmonių gyvenimus žalojantis, sveikatą alinantis, darbinius santykius gadinantis grubus žmogaus teisių pažeidimas. Dėl jų žmonės kone kasdien kenčia psichologiškai, stiprėja neproduktyvumas ir bloga atmosfera darbe. Mobingo metu, vykdomas sistemingas grupinis susitarimas daryti psichologinį terorą prieš vieną asmenį. Tokią susidorojimo priemonę dažniausiai naudoja ne tik bendrų darbuotojų grupė, bet ir aukštesnių pareigų, galių turintys asmenys. Nesiimant jokių priemonių, gali įvykti skaudūs ir sukrečiantys įvykiai, kurie kainuoja gyvybę.

„Reikia uždrausti smurtą ir priekabiavimą“

Atkreipdama dėmesį į vis aktyvėjantį mobingą darbe, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė siūlymus, kaip būtų galima pažaboti šį psichologinį smurtą darbovietėse. Pirmiausia, pasiūlyta papildyti LR Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe. Taip pat numatyti priemones, „Kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti“. Siūloma, kad norint atleisti darbuotoją dėl mobingo iniciavimo ir vykdymo, reikėtų remtis atleidimo pagrindu „Dėl smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą“.

Atsižvelgiant į Tarptautinės darbo konvencijos „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ nuostatas ir siekius, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo uždrausti ne tik mobingą. Manoma, kad reikia uždrausti „Smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbe, apimant darbo vietas viešose ir privačiose erdvėse, su darbu susijusias išvykas, mokymus, renginius ar socialinę veiklą ir su darbu susijusį bendravimą naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis“.

Kęstutis Juknis: „Pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“

Dėl Lietuvos tam tikrose darbovietėse vykdomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija yra įpareigota nuolatos stebėti padėtį šiuo klausimu, taip pat ir dėl psichologinio smurto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai VDI turės teikti stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą ne rečiau, nei vieną kartą per metus.

Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, tvirtai laikosi pozicijos, kad šiuo metu mobingas Lietuvoje yra nekontroliuojamas ir nedelsiant reikia imtis tikrų veiksmų. „Jį (red. pastaba – mobingą) šiuo metu gali vykdyti kada tik panorėję darbdaviai ir nesulaukti jokių pasekmių. O tuo tarpu darbuotojas, prieš kurį vos ne kiekvieną dieną yra psichologiškai smurtaujama ir terorizuojama, pagalbos bijo prašyti, nes žino, kad įstatymo sankcijos sunkiai taikomos darbdaviui“, – komentavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas K. Juknis. Pasak profsąjungos pirmininko, atsakingoms Lietuvos institucijoms trūksta pavyzdžių ir aiškiai suformuluotų kriterijų, kada yra tikrai įvardijamas mobingas. Tokiu atveju, reikia nelaukti ir semtis jos iš užsienio šalių, bendradarbiaujant ir apsikeičiant praktine informacija, o vėliau – taikyti mūsų valstybės atvejams. Tačiau šiuo metu niekas nenori būti pionieriais ir taikyti užsienio praktiką Lietuvoje.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos institucijos, nors lėtai ir atsargiai, bet imasi priemonių norint suvaldyti ir numalšinti mobingo apraiškas darbe. Tačiau šiuo metu reikia realių sprendimų, o ne stebėti ir laukti, kol įvyks daugiau tragiškų įvykių. LPS „Sandrauga“ siūlo nelaukti ir aktyviai bendrauti su kitų šalių institucijomis, remtis jų patirtimi, kad darbuotojai galėtų ramiai dirbti, negalvodami, kaip iškęsti šią darbo dieną. Nepamirškite, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra pasirengusi Jums padėti dėl mobingo, (psichologinio) smurto ir priekabiavimo darbe. Taip pat  jeigu susiduriate su Darbo teisės pažeidimais, nesaugiomis ir netinkamomis sąlygomis darbovietėje, nesąžininga darbo laiko apskaita, nesąžiningu darbo užmokesčiu ir kitais panašiais klausimais – praneškite mums. Mes saugome Jūsų asmens duomenis ir stengiamės laiku reaguoti į įstatymų pažeidimus.

Giedrius Katkauskas

Daugumai žmonių gali atrodyti, kad Lietuvoje susirasti darbą yra sudėtinga, nes visos vietos užimtos. Tačiau realybė – stebinanti. Per mėnesį užregistruojama maždaug po 66 tūkst. laisvų darbo vietų, o registruotų bedarbių yra daugiau nei 2 kartus – net 195 tūkstančiai. Susidaro dvi mistinės priešingybės: darbo rinka vos ne perpildyta darbo pasiūlymais, bet be darbo esančių žmonių yra ne ką mažiau. Kodėl daug darbo vietų lieka tuščių, nors bedarbių yra beveik 200 tūkstančių?

„Viena svarbiausių priežasčių, kodėl yra tiek daug laisvų darbo vietų – kvalifikacinė darbo neatitiktis“

 Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Gyčio Darulio, darbo rinką iš esmės pakeitė pandemijos laikotarpis. Į prastovas priversti eiti darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dėl apribojimų negalėjo tęsti savo veiklų, turėjo permąstyti ateities karjeros planus. „Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, darbo sąlygų ar sunkaus darbo, ypač vyresnio amžiaus darbuotojai ėmė vengti kontaktų dėl baimės susirgti“. Direktoriaus pavaduotojas taip pat mini, kad kai kurie asmenys nenorą dirbti netiesiogiai argumentuoja įvesta tvarka, susijusia su skiepais bei testavimu.

Pagal Užimtumo tarnybos informaciją, viena svarbiausių priežasčių, kodėl yra tiek daug laisvų darbo vietų – kvalifikacinė darbo neatitiktis. Taip pat nepamirštama geografinės padėties priežastys – norint įsidarbinti, atsižvelgiama į darbuotojo gyvenamąją vietą ir kur yra daugiausiai sutelkta laisvų darbo vietų.

 „Mobingas yra be galo pavojingas žmogaus psichologinei sveikatai“, – Kęstutis Juknis

Tiesa, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigia, kad yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nenori dirbti. „Niekam nėra paslaptis, kad įvairiose darbo srityse jau labai daug metų egzistuoja toks reiškinys kaip mobingas. Tai yra psichologinis smurtas ar pastovi negatyvi darbo aplinka, spaudimas ar netiesioginės patyčios“. Pasak profsąjungos pirmininko, šiuos neretus sistemingus reiškinius gali vykdyti ne tik darbuotojo kolegos, bet ir viršesnio sluoksnio darbuotojai ar net patys vadovai. Mobingas yra be galo pavojingas žmogaus psichologinei sveikatai, nes dėl jo asmuo gali prarasti norą toliau ateityje dirbti, bijoti naujų darbo vietų ir naujų kolegų, nenori vėl patirti išnaudojimo ar psichologinių nemalonumų. Žinoma, žmogaus bedarbystę gali lemti ir prastos siūlomų pozicijų darbo sąlygos, gaunamos išmokos, skirtos ieškantiems darbo.

Primename, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ – visada pasiruošusi apginti darbuotojus, kai šie susiduria su prastomis darbo sąlygomis, nesąžiningu darbo užmokesčiu, spaudimu ir prievarta, mobingu. Gerbdami savo skaitytojų privatumą, mes neminėsime įmonių ar organizacijų, kuriose dar ir šiandien elgiamasi piktybiškai ir kenksmingai, naudojant „drakoniškas“ valdymo formas. Kartu su socialiniais partneriais – Valstybine darbo inspekcija – vis dažniau kartu dėsime visas pastangas, kad tokios situacijos baigtųsi ir nepasikartotų. Kviečiame nedvejoti ir kreiptis, rašyti ir informuoti, nes tik kartu galime pasiekti geresnių darbo sąlygų Jūsų darbovietėje. Konfidencialumą – garantuojame.

Giedrius Katkauskas

Jau daugelį metų (net kelis amžius!), atėjus rudenio laikotarpiui, lapkričio 1 ir 2 dienos krikščioniškoje Lietuvoje minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Per jas žmonės prisimena savo artimus mirusiuosius, juos pagerbdami maldomis, aplankydami ir sutvarkydami jų amžino poilsio vietas – kapus.

Tiesa, šios dienos turi ne tik krikščioniškų tradicinių šaknų, bet ir rezistencinių, patriotinių savybių. Per Vėlines, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos laikais, jaunimas nevengdavo demonstracijų miestuose, tikinčiųjų procesijomis, o tokia aktyvi veikla dažnai sukeldavo nerimą tuometinei valdžiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Visų šventųjų diena ir Vėlinės tapo ramybės, mirusiųjų atminimo ir jų kapų lankymo, susikaupimo diena.

Nors ši graži ir Lietuvai prasminga tradicija tęsiasi ir dabar, šiais laikais jau galima pajusti ir kitą kontraversišką atmosferą, kuri gali sukelti kultūrinę priešpriešą. Prieš pat lapkritį, spalio 31 dieną, Lietuvoje vis labiau populiarėja iš tolimųjų vakarų atėjusi Helovino (angl. „Halloween“) šventė. Pagal vertimą, šios dienos pavadinimas reiškia Visų šventųjų vakaras (angl. All Hallows‘ Eve) ir, nors pavadinimas labai panašus į mūsų Visų šventųjų dieną, šventės reikšmė yra kiek kitokia, nei mūsų krikščioniškosios tradicijos.

Helovino paminėjimas yra kilęs ir į Lietuvą atėjęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šią naują ir populiarėjančią tradiciją atnešė filmai, internetas, socialiniai tinklai, iš Lietuvos emigravę ir grįžę žmonės. Helovino metu, dažniausiai vaikai, dėvi įvairius kostiumus siaubo fantazijų, įvairių filmų, knygų, serialų veikėjų tematika ir lanko kitų žmonių namus. Norint gauti saldainių, reikia pabelsti į namų duris ir kai jas šeimininkas atidaro, sakyti „Pokštas arba saldainis“. Ši tradicija Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi, tačiau šou verslas vis labiau populiarina šią tariamą šventę. Pavyzdžiui, skaptuojami moliūgai ir iš jų daromi žibintai, rengiami vakarėliai, kuriuose apsirengiama įvairių veikėjų, numirėlių kostiumais, žiūrimi siaubo filmai, net sukuriamos gąsdinančios situacijos.

Tokia proga pelningai pasinaudoja ir didieji Lietuvos prekybos centrai, nes Helovinas šalyje populiarėja, todėl ir pelnas už šios šventės atributiką didėja. Žmonės siekia efektų, leidžia pinigus kostiumams, daiktams ir priemonėms šia tematika. Visų šventųjų vakaro tema, organizuojami vakarėliai, siaubo filmų seansai, ribotam laikui įrengiamos vietos, kuriose žmonės yra gąsdinami ar kitaip ieško adrenalino pojučio.

Lietuvoje, dėl dirbtinio Helovino populiarinimo, įvyksta tradicijų ir vertybių sankirta. Kaip ir minėta ankščiau, nors pavadinimai yra panašūs, bet Visų šventųjų vakaro (Helovino) ir Visų šventųjų dienos principai yra visiškai skirtingi. Per Heloviną žmonės triukšmauja, kvailioja ir kitaip mini šią dieną. Tuo tarpu, per Visų šventųjų dieną ir Vėlines, žmonės siekia rimties, gyvenimo prasmės apmąstymo, ramybės, meldžiasi už mirusius artimuosius. Todėl kyla klausimas ateičiai: ar nekyla grėsmė jau kelis amžius gyvuojančioms krikščioniškoms tradicijoms? Ar toks naujos šventės atėjimas į Lietuvą nereiškia tautiečių vertybių ir tradicijų stagnavimo ir nuvertėjimo.

Užuot populiarinę Lietuvai visišką svetimą, iš tolimų valstybių atėjusią šventę, kuri trukdo kitoms, priešingoms tradicijų vertybėms, reikia prisiminti mūsų tikrąjį lietuvišką Heloviną – Užgavėnes, kurios šviečiamos visai kitu kampu. Juk šios šventės atributika – persirengimas į iš fantazijos atėjusias būtybes arba gyvūnus, kaukių gaminimas ir jų dėvėjimas, vaikščiojimas per namus ir blynų, saldumynų prašymas. Per Užgavėnes daromos išdaigos, linksmai pramogaujama ir dainuojamos dainos. Kodėl lietuviai nori atnešti svetimą šventę iš tolimųjų vakarų prieš pat ramybės ir rimties dienas, kai jau ir taip yra vos ne tokios pačios esmės šventė? Šio klausimo reikia klausti verslininkų, šou biznio žmonių.

Vis dėlto, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir prekybininkai. Helovino metu, parduotuvėse galima rasti daug atributikos įvairovės: nuo maisto, saldumynų iki įvairiausių veikėjų ar numirėlių elementų kostiumų ir papuošimų. Tuo tarpu per Užgavėnes, šventės atributikos ir maisto prekybos centruose rasti yra labai sunku, todėl dažniausiai reikia gamintis pačiam. Todėl Heloviną žmonėms, ypatingai jaunimui, švęsti yra daug lengviau, nei Lietuvos tradicines Užgavėnes. Bet ar negalime Užgavėnių padaryti tokia pačia populiaria švente kaip Helovinas ir tik labiau stiprinti savo tradicijas ar jas net tobulinti? Tokiu atveju Lietuvai nereikėtų kopijuoti kitų valstybių kultūrinių švenčių ir Lietuvos kultūra nebus kilusi iš „beždžionizmo“ – svetimų kultūrų atkartojimo ir plėtojimo.

Taigi, pramogos ir šventimas Lietuvoje nėra blogai. Lietuva yra šiaurietiška šalis, kurioje žmonės yra linkę į ramybę, socialinį erdvės palaikymą ir dažnai paniurę dėl savų rūpesčių ar problemų. Todėl tik linksminantis ir pramogaujant galime prašviesinti mūsų gyvenimą ir atnešti daugiau šilumos. Tačiau negalime leisti, kad svetima, iš tolimų valstybių atnešta priešinga kultūra trukdytų mūsų svarbioms ir prasmingoms tradicijoms, kurios reikalauja ramybės, apmąstymų ir prisiminimų. Svetimos šventės priverčia apleisti kitas, mūsų protėvių puoselėtas šventes, tradicijas, kaip kad Helovino populiarinimas vietoje Užgavėnių. Todėl skatinkime mūsų tradicijų plėtojimą ir tobulėjimą, neapleiskime savo tradicijų, nes chaoso įvedimas kenkia tiek žmogaus gyvenimo, t iek visuomenės vystymuisi.

Giedrius Katkauskas