Ugniagesių svajonė – normalios ir orios darbo sąlygos

Per pastaruosius kelis metus socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose galima vis pamatyti, kai įvairios gelbėjimo tarnybos ar krašto apsauga perka vis geresnę ir modernesnę techniką. Policijai skirti nauji ir greiti automobiliai, moderni ekipuotė, Lietuvos kariuomenės įsigyja karinę techniką, šarvuotos transporto priemones ir panašiai. Atrodo, kad viskas tik į gera – juk Lietuva modernėja. Tačiau šių naujienų komentaruose vis dažniau minimi ugniagesiai, jų darbo sąlygos. Lietuvos visuomenė nevengia pasipiktinimų, kad ugniagesių gelbėjimo tarnyba yra skriaudžiama, jų technika – „antikvarinė“, dažnai gendanti. Pastebima, kad dėl technikos gedimų gali kilti rizika žmonių gyvybėms. Taigi, kokia yra situacija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente?

„Didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos“

Šių metų kovo mėnesį ELTA naujienų agentūros portale pasirodė straipsnis apie Valstybės kontrolės atliktą auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“. Teigiama, kad žmonių, budinčių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų pamainose, yra mažiau, nei būtina, o ugniagesių aprūpinimas net neatitinka minimalių reikalavimų. Pagal atliktą auditą, „38 proc. technikos trūksta valstybinėms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, 29 proc. – savivaldybių priešgaisrinėms pajėgoms, kad jų aprūpinimas atitiktų bent minimalius nustatytus reikalavimus“. Tuo tarpu, didžioji dalis ugniagesių technikos yra „antikvarinės“ stovėsenos. Net 69 proc. savivaldybėse esančių gelbėjimo pajėgų technikai yra daugiau nei 20 metų, o valstybinių gelbėjimo pajėgų 42 proc. technika yra senesnė nei 15 metų.

Dėl technikos senumo, dažnai atsitinka situacijų, kai ugniagesiai, turėdami vykti į iškvietimą, neužveda transporto priemonių, kartais net sugenda prie pat gaisravietės. Pavyzdžiui, šių metų liepos mėnesį socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame galima pamatyti traktorių, tempiantį sugedusį ugniagesių automobilį. Socialinių tinklų vartotojai komentaruose išreiškė pasipiktinimą, kad dėl neskiriamų pinigų gelbėjimo tarnyboms, rizikuojama žmonių gyvybėmis ir sunaikintu turtu.

Kęstutis Juknis: „Ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą“

Lietuvos ugniagesiai susiduria ne tik su technikos problemomis, bet ir skundžiamasi dėl menko atlyginimo. Pasitaikydavo atvejų, kai ugniagesiai, po kelių parų darbo, dėl susidariusių viršvalandžių būdavo varomi namo, kad tik nereikėtų mokėti papildomai pinigų. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio, ugniagesiai yra priversti dirbti per kelis darbus, kad galėtų finansiškai išlaikyti save ir savo šeimą. Tokią karčią realybę patvirtino iš savo patirties, kai reikėjo ginti vieno rajono ugniagesius.

Taigi, socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose matant kitų tarnybų atnaujintą automobilių parką, įrangą ir aprūpinimą, kyla dvejopi jausmai. Iš vienos pusės, labai džiugu, kad Lietuva modernėja. Tačiau kitu atveju, užmirštami kiti sektoriai, kurie yra ne ką mažiau svarbesni. Tik bendromis pastangomis veikdami biudžeto formuotojus galime tikėtis permainų ir kitokio požiūrio.

Giedrius Katkauskas

Ar galimybių pasas yra kliūtis ieškant darbo?

Šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvos gyventojai yra nenustoję ieškoti sau tinkamo darbo, ypatingai tada, kai per buvusį karantiną juos prarado. Nors šiuo metu specialistų trūksta įvairiose darbo srityse, žmones neretai aplanko baimės mintys, kad galimybių pasas gali apsunkinti darbo paieškas. Tačiau ar šios mintys yra realybė?

„Tai nėra kvalifikacinis reikalavimas“

Pasak Užimtumo tarnybos, sulaukiama klausimų ir internete randama informacijos dėl galimybių paso ir jo reikalavimų. Baiminamasi, kad „galimybių pasas darbo ieškantiems klientams apriboja įsidarbinimo galimybes“. Šį ir kitus panašius spėliojimus Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė neigia, kadangi galimybių pasas nedaro įtakos darbo paieškoms. Teigiama, kad tai nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų iškelti ieškant darbuotojų į tuo metu laisvą darbo vietą ir tai negali daryti įtakos sprendimui priimti.

Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, Užimtumo įstatyme nėra užsimenama apie tokią darbo pasiūlymo atsisakymo priežastį kaip galimybių paso neturėjimas. Vis dėlto, jeigu asmuo atsisako priimti darbo pasiūlymą remiantis šia priežastimi, jam gali būti taikoma „sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis“

gpasas Jeigu vis dar kyla minčių, kad galimybių pasas yra pagalys į darbo ieškojimo ratus, Užimtumo įstatymas apibrėžia tinkamo darbo pasiūlymų įsidarbinti proceso požymius. Pirmiausiai atsižvelgiama ar yra atitinkama darbo ieškančio asmens kvalifikacija ir kompetencija, kokia yra turima darbo patirtis. Toliau nustatoma ar nėra gautos „oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą“. Paskutinis požymis – pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbovietės apskaičiuojamos kelionės išlaidos. Šios apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį. Ši sąlyga nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.

Užimtumo tarnyba pripažįsta, kad galimybių paso daroma įtaka įdarbinant žmones yra tik vienas iš kriterijų tarpininkaujant įdarbinimo procese. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausiai atsisakomi darbo pasiūlymai – per mažas darbo užmokestis. Tačiau šiuo atveju verta prisiminti patarlę: „Geriau žvirblis rankoje, negu briedis girioje“. Taip pat ieškantys darbo asmenys dažnai atsižvelgia į susisiekimą su darboviete, patiriamas transporto išlaidas, nors tai vėl gi yra susitarimo reikalas su darbdaviu.

Taigi, pagal nurodytą Užimtumo tarnybos informaciją galima daryti išvadą, kad galimybių pasas neturėtų trukdyti darbo paieškoms. Pirmiausia yra atsižvelgiama į asmens kvalifikaciją, jo charakterio savybes, bendrą tinkamumą pareigoms, sveikatą ir gyvenamąją vietą, susisiekimą. Nors tarnyba ir neigia galimybių paso daromą neigiamą įtaką darbo paieškoms, tačiau visada gali pasitaikyti darbdavių, kurie neatsižvelgę į įstatymus padaro priešingai. Todėl jeigu esate susidūrę su panašia patirtimi, kai dėl galimybių paso nepriimama į darbo vietą, visada galite pranešti atsakingoms institucijoms. Tiesa, darbuotojai visada turi suprasti, kad galimybių paso neturėjimas gali būti ne vienintelė priežastis, jeigu atsisakoma priimti į darbo poziciją.

Giedrius Katkauskas

Bulgarijoje – protestai dėl darbų pozicijų užtikrinimo

Šimtai Bulgarijos angliakasių ir energetikos darbuotojų šių metų spalio 13 dieną protestavo dėl jų darbovietės saugumo garantijų. Žmonės buvo vežami autobusais per visą valstybę į sostinės miestą Sofiją, kur žmonės žygiuodami Vyriausybės būstinės link skandavo žodžius „Mes norime darbų“. Angliakasiai reikalavo Bulgarijos valdžios, kad ši garantuotų jų darbų saugumą, kai Europos Sąjunga nurodė uždaryti kasyklas dėl anglies dioksido emisijų.

„dešimtys tūkstančių žmonių yra ties darbų praradimo rizikos riba“

bulgarijos streikai Protestuotojai pasakoja, kad Europos Sąjungos duotas laikotarpis, per kurį turi būti uždarytos anglies kasyklos yra per trumpas ir argumentuoja, kad tai padarys daug finansinės žalos skurdesniems, nuo anglies priklausomiems regionams. Dvi didžiausios Bulgarijos profesinės sąjungos, kurios organizavo protestą, teigė, kad jos gina valstybės energijos nepriklausomybę. Taip pat profsąjungos paskleidė įspėjimus, kad dešimtys tūkstančių žmonių yra ties darbų praradimo rizikos riba, jeigu didžiausios anglies kasyklos ir energijos gamyklos, esančios pietryčių Bulgarijoje, užsidarys. Protestuotojai yra pateikę peticiją su maždaug 110 tūkst. parašų, skirtą šalies valdžiai, pareikšdami reikalavimus, kad būtų pratęstas anglimi kūrenamų gamyklų veikimo laikas.

„Anglies dioksido emisijų mažinimas kelia didžiules finansines naštas valstybei“

Beveik pusė elektros tiekimo Bulgarijoje yra pagaminama anglies energijos gamyklose, tuo tarpu 35 proc. pagaminama atominėse elektrinėse. Likusioji dalis yra iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anglies dioksido emisijų mažinimas kelia didžiules finansines naštas valstybei, kuri šiuo metu turi vieną mažiausių bendrojo vidaus produkto gyventojui rodiklių Europos Sąjungoje. Tačiau, po susitikimo tarp laikinojo Ministro Pirmininko S. Yanev ir profesinių sąjungų vadovais, sužinota, kad Bulgarijos valdžia sutiko, kad anglies energijos gamyklų uždarymas turi įvykti po 2040 metų.

Atsižvelgiant į neramumus dėl darbo garantijų Bulgarijoje, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia žmones kreiptis į savo profsąjungas, kurie susiduria su sunkumais savo darbovietėje. Pavyzdžiui, be svarios priežasties atleidimo iš darbo atveju, dėl darbų saugos pažeidimų, diskriminavimo, neteisingo atlyginimo ir kitų panašių priežasčių.

Giedrius Katkauskas

Jonas Gricius: „Kartu mes pasieksime pergalę“

Šiandien Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kartu su kitų profsąjungų atstovais, dalyvavo susitikime su Valstybine Darbo Inspekcija. Jo metu buvo svarstomi LR Darbo kodekso pakeitimai, išsakomos nuomonės šiuo metu aktualiais klausimais.

Susitikimą moderavo Valstybinės Darbo Inspekcijos vadovas Jonas Gricius. „Mes turime nustoti žudyti žmones“ – komentavo VDI vadovas apie pasklidusią žinią darbų saugos tema. Šį pasakymą lėmė šiandien paskelbta informacija apie darbuotoją, kuris mirė nukritęs nuo pastolių. Tuo pačiu, profesinių sąjungų buvo prašoma padėti Valstybinei Darbo Inspekcijai ir pranešti apie sužinotus pažeidimus darbuose, taip pat ir apie nelegalų darbą, kitą aktualią ir svarbią informaciją.

Pasak VDI vadovybės, pranešimų apie pažeidimus darbe vis daugėja, taip pat ir skiriamų baudų už pažeidimus – maždaug 500 tūkst. eurų. „Mes už tai, kad baudos turi būti atgrasios“ – pabrėžė Valstybinė Darbo Inspekcija, kartu teigdama, kad pažeidimus traktuoja daug griežčiau.

Susitikimo metu buvo analizuojami būtini pakeitimai LR Darbo kodekso 115 straipsnyje. Profesinės sąjungos ir Valstybinės Darbo Inspekcijos vadovai sutiko, kad suminės darbo laiko apskaitos įvedimas turi būti suderintas su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis. Iki šiol suminė darbo laiko apskaita yra įvedama tik atsižvelgus į profsąjungų nuomonę ir dėl to darbuotojai dažnai patiria sveikatos problemų, jie nepailsi ir taip pažeidžiamos darbo sąlygos. Tuo pačiu siūloma, kad esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams turi būti bent du kartus per mėnesį mokamas darbo užmokestis kartu apmokant viršvalandžius.

Profesines sąjungas paragino skleisti žinią apie Valstybinės Darbo Inspekcijos inicijuotą programėlę „Žinok teises“, skirtą išmaniesiems telefonams. Joje galima pranešti ir fotografuoti aptiktus pažeidimus darbe. Naudojantis programėle galima sužinoti apie savo kaip darbuotojo turimas teises, pareigas, darbų saugą, pasitikrinti žinias apie sveikatos ir darbo santykių teises.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vertina Valstybinės Darbo Inspekcijos ir profsąjungų vykdomą iniciatyvą darbo sąlygų gerinimo tikslais ir socialinės partnerystės palaikymą sprendžiant šiuos aktualius ir svarbius klausimus. Kaip pasakė VDI vadovas Jonas Gricius – „Kartu mes pasieksime pergalę“. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų ir užsibrėžtų tikslų, būtina bendradarbiauti, nuolatos keistis informacija ir veikti bendromis jėgomis.

Giedrius Katkauskas

Kitų metų biudžetas – jau parengtas

Vakar Vyriausybėje buvo aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Jame svarbiausiai akcentuojamas valstybės saugumas, planuojamos investicijos į švietimą, ekologiškesnę, aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvią ekonomiką. Taip pat planuojama investuoti į skurdo rizikos mažinimą, gyventojų pajamų augimą.

Biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo mėnesį paviešintu ekonominės raidos scenarijumi. Jame prognozuojama, kad sekančių metų „BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.“.

„…visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti“

Kaip ir minėta pradžioje, biudžeto projekte planuojama, kad krašto apsaugai bus iš viso skiriami 2,05 proc. BVP (1 mlrd. 176 mln. eurų). Tuo tarpu visuomenės saugumui planuojama numatyti 304,2 mln. eurų, skirtų koronaviruso pandemijos padariniams šalinti. Pavyzdžiui, testavimui, medikų priedams už darbą su virusu sergančiais pacientais, vakcinoms įsigyti ir garantuoti vakcinavimo procesą.

biudžetas Į tvarų augimą, aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir pažangą bus investuojama maždaug 2 mlrd. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms planuojama duoti 470,4 mln. eurų, kurie bus skirti startuolių finansavimui, verslo ir mokslo projektams. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų – jais bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir skaitmeninė švietimo transformaciją. Tuo tarpu mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas augs nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų.

Parengtame biudžeto projekte planuojama didinti pareigūnų, medikų, švietimo, socialinių ir kultūros darbuotojų darbo užmokesčius. Vadovams, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams numatoma skirti 128,5 mln. eurų, tuo tarpu dėstytojams, mokslininkams, neakademiniams darbuotojams – 28,8 mln. eurų. Kultūros ir meno darbuotojai sulauks 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojai 6,8 mln., o socialinės globos įstaigų darbuotojai – 4,4 mln. eurų.

LR Finansų ministerija: „Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“

Nuo 2022 metų pradžios norima didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį iki 460 eurų. MMA didės 13,6 proc., o NPD – 15 proc. Todėl, Finansų ministerijos nuomone, „tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais“. Verta paminėti, kad didelį indelį didinant neapmokestinamą pajamų dydį įnešė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Pagal 2022 metų biudžeto projektą, „vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų)“. Pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys turės gauti 32 eurų išmoką, skirtą vienišiems asmenims. Šiai išmokai skirta 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, o paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų.

Taigi, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame 2022 metų biudžeto projekte pirmiausia atsižvelgiama į krašto apsaugą. Toliau seka planai investuoti į ekonomikos pažangą, tvarų augimą, mokslą, švietimą ir kultūrą. Nepamirštami ir medikai, pareigūnai, švietimo ir kultūros darbuotojai, papildomai atsižvelgiama į medikų papildomą darbą pandeminės situacijos metu. Bus bandoma kelti MMA ir mažinti skurdo riziką. Kaip manote ar paskirtas biudžetas atitiks lūkesčius? Ar žmonėms bus naudingas darbo užmokesčio pakėlimas? Ar užteks lėšų, skirtų vienišiems ir neįgaliems žmonėms? Parašykite komentaruose, ką manote. Jūsų nuomonė – svarbi ir įdomi.

Giedrius Katkauskas