Gegužės 19d. prasidėjo Tarptautinės darbo organizacijos 109 sesija. LPS „Sandrauga“  delegavo savo atstovus į standartizacijos, kovos su nelygybe ir pandemijos komitetus.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įkurta 1919 m. TDO – vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra.

TDO tikslas pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus ir teises darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes vienodai vyrams ir moterims; socialinę apsaugą; socialinį dialogą ir trišalį bendradarbiavimą. Ši organizacija numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje.

Šiemetinėje sesijoje daug dėmesio skirta pandemijos kuriamoms grėsmėms, įprastiems darbo santykiams. Situacija Lietuvoje tiesiogiai atspindi pasaulines tendencijas. Esminis iššūkis rasti balansą tarp kapitalo apsaugos ir socialinių garantijų užtikrinimo.       

Islandijos atstovas M. N. Magnus, pirmininkaujantis socialinių iššūkių komitetui teigė, kad vykstant globalizacijai, vienas iš žingsnių link visų šalių  gerovės užtikrinimo yra tarptautinio socialinio saugumo ir stabilumo fondo sukūrimas.

Šiai dienai Lietuva yra ratifikavusi 44 Tarptautinės darbo organizacijos  konvencijas. Šios sesijos tikslas yra įrodyti, kad globalius darbo iššūkius galima įveikti tik suvienijus pastangas ir standartizavus procesus.

Ieva Dambrauskaitė

Žmogaus teisių apsaugos darbo teisiniuose santykiuose tikslas yra apsaugoti ekonomiškai silpnesnę darbo santykių šalį – darbuotojo teises ir teisėtus interesus.

Būtinai atkreipti dėmesį, kad norint apginti pažeistas teises, svarbus laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį arba pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčų komisijoje (DGK). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, tačiau darbo ginčų komisijose ieškinį (prašymą) pateikti reikia per 3 mėnesius., ieškinį dėl neteisėto atleidimo – per 1 mėnesį. Pažymėtina, kad teisė ginti savo pažeistas teises atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senatis netaikoma kai norima apginti neturtinio pobūdžio reikalavimus t.y garbę ir orumą, taip pat neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginti.

Kilus darbo ginčui, pirmiausia turi būti kreipiamasi į darbo ginčų komisiją. Svarbu paminėti tai, kad  darbo ginčų komisijoje darbo ginčai yra nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tačiau darbo laiko sąnaudos procesinių dokumentų ruošimui, įrodymų rinkimui, atstovavimo pasiruošimui kartais būna didelės (Pvz. tarptautinių krovinių pervežimų vairuotojų), todėl kreiptis į teisininkus reikia kuo greičiau.

Darbo ginčas tai – nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kuris gali kilti sudarant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį taip pat dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan. Pabrėžtina ir tai, jog nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos nagrinėja ginčus ir dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami tik teismuose.

LPS „Sandrauga“ gindama savo narių pažeistus interesus taip pat atstovauja darbo ginčų komisijose. Svarbu pažymėti, kad LPS „Sandrauga“ tikslas ne tik pateikti ieškinį bei surinkti įrodymus, kurie padėtų įrodyti darbdavio neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją, tačiau ginti ir atstovauti darbuotojus teisminėse ir valstybinėse institucijose.

Darbuotojas turi būti aktyvus, rūpestingas darbo (tarnybos) santykių dalyvis, o ne mandagiai pasyvus stebėtojas.

Primename, kad konsultacijas vykdome nuolat tiek raštu (el. paštas: [email protected]),  tiek žodžiu (tel. Nr. +37065585311).

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Mobingas – tai vieno, rečiau kelių kolektyvo narių grupinis engimas, psichologinio poveikio priemonės nukreiptos palaužti ir pažeminti pasirinktą asmenį. Kaip rodo „Sandraugos“ darbinė praktika, mūsų šalyje dažniausiai pasireiškia vertikalaus tipo mobingas, kuomet vadovaujantys asmenys engia savo pavaldinius ir į susidorojimą su individu įtraukia likusius kolektyvo narius. Labai trūksta švietimo šia tema, ir kartais darbuotojai griežtus vadovų nurodymus supranta kaip mobingą. Todėl nagrinėjant atvejus reikia atsižvelgti ir į galimą piktnaudžiavimą.

LPS „Sandrauga“ per praeitus ir per šiuos metus atstovaudama narius  beveik 50 proc. atvejų susidūrė su mobingo apraiškų turinčiais atvejais.  Darbo ginčų komisijos vengia nagrinėti mobingo atvejus dėl šio reiškinio teisinio neapibrėžtumo ir nukentėjusiems kreiptis į teismą. Teismai, kad pradėtų nagrinėjimą, prašo mobingo faktą įrodančio Darbo ginčų komisijos sprendimo. Jei žmogui laiku nėra suteikiama pagalba ir profesionalus teisinis atstovavimas, tokios situacijos baigiasi tragiškai.

Visiems LPS „Sandrauga“, dėl mobingo atvejų  atstovautiems nariams buvo priteistos, jiems priklausančios piniginės išmokos.  Vykdydama savo misiją „Sandrauga“ plečia pagalbą patiriantiems mobingą. Apie tai informuosime artimiausiu metu.

Vytautas Mikalauskas

2021 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos posėdis. Ypatingo  aptarimo reikalauja dienpinigių mokėjimą keičiančios pataisos. Laimei Trišalė Taryba vieningų išvadų LR Seimo Socialinių reikalų komitetui kol kas nepateiks.

Nemažai darbo ginčų kyla dėl grynais pinigais išmokamų dienpinigių. Vykdant tyrimus išaiškėja nemažai sukčiavimo atvejų. LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas  pateikė LR  DK 139 straipsnio pakeitimo projektą. Pataisa siūloma įtvirtinti, kad Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Sąvoka privalo radikaliai keičia darbo apmokėjimo tvarką Lietuvoje ir nuo jos įsigaliojimo jokie atsiskaitymai už darbą grynaisiais pinigais nebūtų įmanomi. Ar tai tik pataisas teikiančio Seimo nario trumparegiškumo požymis…

Projekto rengėjų nuomone, išmokų grynaisiais pinigais ribojimas, sumažins atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekį, ko pasėkoje sumažės prielaidos „šešėlinei ekonomikai”.

Nors LPS „Sandrauga“ dar sausio mėnesį iškėlė dienpinigių skaidrumo problemą, parlamentaras kažkodėl siūlo mokėti pavedimu visas su darbo santykiais susijusias pajamas. Tokios iniciatyvos –  drakoniška politika. Lietuvoje mes negalime ignoruoti nevienodo regioninio išsivystymo lygio. Nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse vis dar ne visur įmanoma mokėjimo kortele atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Nors Seimo narys Mykolas Majauskas lygino Lietuvą su Švedija, kur yra pakankamas bankomatų tinklas. „Mes norėtume paminėti, kad nuo 2015 metų Lietuvoje veikiantys bankai yra uždarę daugybę filialų regionuose. Mes negalime lyginti Švedijos ir Lietuvos ir be tyrimų sukelti chaosą“– kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Pataisas teikiantis Seimo narys, turbūt nepagalvojo nei apie tokio sprendimo žalą smulkiajam verslui, nei apie naudą darbuotojams. Šis atvejis yra puikus įrodymas, kai ilgai laukta pataisa, turėjusi apsaugoti darbuotojus nuo apgaulės jiems išmokant dienpinigius, išvirto į Džordžo Orvelo kūrinių vertą siužetą, darant pirmus žingsniu į visuomenę be grynųjų pinigų ir su lengviau kontroliuojamais žmonėmis.

Vytautas Mikalauskas

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą.

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą susidūrėme su nemenkais socialiniais iššūkiais, masinis mūsų piliečių antplūdis iškraipė darbo rinką senosiose ES narėse ir ne vienam tautiečiui teko patirti diskriminaciją ir išnaudojimą pradėjus dirbti kitoje šalyje.  Daug laiko užtruko, kol buvo pradėta keistis informacija ir pradėtos atstovauti Lietuvos piliečių dirbančių užsienyje teisės.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ veikla remiasi Europos šalių praktika. Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ yra tarptautinės organizacijos CESI (angl. European Confederation of Independent Trade Unions) narė.

Europoje mus vienija laisvės, demokratijos, žmogaus orumo ir pagarbos vienas kitam puoselėjimo principai. Europos Sąjunga yra stipri, vieninga ir solidari tiek, kiek stiprūs, vieningi ir solidarūs esame mes.

Ieva Dambrauskaitė