Darbo kodeksas tai vienas pagrindinių įstatymų kurie reguliuoja darbdavio ir darbuotojo santykius. Šiuo metu ypač dažnai iškylantis klausimas apie darbo sutartį, pagrindinį ir papildomą darbą, pakeitimus. Todėl nusprendėme pateikti tikslesnę informaciją apie darbo santykius reglamentuojančią sutartį.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. (LR DK 32 str.)

Kuomet darbuotojas atlieką tam tikrą darbo funkciją, įgyvendina darbdavio nurodymus ir atlieka užduotis jo naudai, tada šie santykiai privalo būti įtvirtinti darbo sutartimi.

Darbo sutartyje privalo būti nurodytos būtinosios sutarties sąlygos, jose nustatomos darbo sąlygos kaip darbo laikas, darbo užmokestis, apmokėjimo terminai, atostogos ir darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Tačiau šią sutartį galima sukonkretizuoti papildomomis sutarties sąlygomis, kurios įtvirtina ir neprieštarauja darbo sutarties šalių susitarimui dėl darbo.

Dažnu atveju, žmonės papildomą darbą sulygina su antraeiliu darbu. Užimant dvi darbo vietas, tai yra dirbant dvejose atskirose įmonėse, pagrindinė ir antraeilė darbo vieta yra viena kitai nepavaldžios. Tuo atveju privaloma turėti atskiras darbo sutartis, su atskiromis darbo sutarties sąlygomis, kurios negali trukdyti viena kitai. Todėl nutrūkus vieniems darbo santykiams, vienoje organizacijoje, darbas kitoje išlieka. Visa kita yra papildomas darbas.

Pabrėžiame, kad papildomas darbas tai yra susitarimas dėl papildomo darbo kuris tampa darbo sutarties dalimi. Kaip paprastai toje pačioje darbovietėje, vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita.

Nutraukti susitarimą dėl pagrindinio darbo šalis turi apie tai informuoti raštu kitą šalį, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Jei nutrūkta darbo sutartis dėl pagrindinio darbo atliekamų funkcijų su ja nutrūkta ir papildomo darbo santykiai, šiuo atveju galioja bendrasis 14 dienų terminas jei LR įstatymai nenumato kitaip.

Tad nepamirškite, kad nesutinkant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys turi teisę atleisti iš darbo pagal LR DK 57 str. 3 d.  „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“.  Iškilus sudėtingoms situacijoms konsultuokimės visais teisiniais klausimais su atitinkama kompetenciją turinčiais specialistais [email protected].

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Nors Trišalėje Taryboje LPS „Sandrauga“ pasiūlymus atlyginimus ir kitas išmokas komandiruojamiems darbuotojams mokėti tik pavedimais į banko sąskaitas, pasitiko darbdavių pasipriešinimas, savo išsikeltų tikslų siekiame iki galo.

Sulaukę diskusijų komentaruose ir pastebėjimų paštu, nusprendėme nelaukti kito Trišalės Tarybos posėdžio. Turėdami įtarimų, kad ši įstatymo pataisa gali būti stabdoma ir galiausiai vėl padėta į stalčių, kreipėmės į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę.

Kreipimesi aiškiai išdėstėme savo argumentus ir konkrečius pasiūlymus. Prašėme Premjerės atsakingai pažvelgti į situaciją ir savo kompetencijos ribose kuo skubiau inicijuoti šio įstatymo svarstymą ir priėmimą.

„Puikiai suprantame, kad Vyriausybė šiuo metu užsiima koronaviruso pandemijos suvaldymu. Tačiau galiojant dabartinei tvarkai kasdien apgaunami sąžiningai dirbantys darbuotojai, todėl šis sprendimas laukti negali.“ – teigė LPS „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Blogas darbdavių pavyzdys, kaip ir virusas, gali būti užkrečiamas. Todėl svarbu kuo greičiau pažaboti bent menkiausias galimybes tokiai kai kurių darbdavių savivalei.

Aut: Raminta Aleknavičienė

Visi žinome, kad kiekvieno iš mūsų ir mūsų tautos istorija neatsiejama žvelgiant į ateitį. Juk tauta yra istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Lietuvoje istorijos archyvai pradėti kaupti XIII a. pirmoje pusėje. Su kiekvienu istoriniu Lietuvos laikotarpiu, kūrėsi vis daugiau archyvų, todėl 1995 m. vasario mėnesį, bendrai pakrikštyti į Lietuvos archyvų departamentą. Nuo 2017 m. Lietuvos archyvų sistemą sudaro 9 valstybės archyvai. Šiais metais Lietuvos archyvams sukanka 100 metų.

Šia proga prisiminkime, kodėl Lietuvos istorija yra labai svarbi ir graži. Nepamiškime, kad esame viena iš trijų Baltijos šalių ir turime priėjimą prie Baltijos jūros uosto. Tai labai svarbi geografinė padėtis ne tik dėl ekonomikos (naftos gavybos, žvejybos, gintaro), tačiau ir labai pavojinga. Tą įrodo mūsų istorija, kurioje užfiksuota, kad Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė tik 1923m. o 1939 m. kovo 23 d. Hitleris pareikalavo kad Klaipėdos kraštas (Mažoji Lietuva) būtų perduoda trečiajam reichui, vokiečiai šį kraštą pervadino „Memelland“  vardu. Tačiau TSR (tarybų sąjungos respublika) neturėjo priėjimo prie jūros, suprasdami kokia tai svarbi geografinė padėtis, 1945m. sausio 28 d. įvedė Raudonąją armiją į dabartinį Klaipėdos kraštą, o vasario 4d. ir į Kuršių Neriją.

Šiandien tai pat minime Klaipėdos krašto dieną. Šią dieną pagerbiamas Klaipėdos kraštas ir jame gyvenantys žmonės. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ Klaipėdos regione yra įsteigusi ne mažai padalinių ir padeda daugeliui žemaičių ginti savo teises. Sveikiname Klaipėdos krašto dirbančiuosius ir visus žmones su vardadieniu. Linkime Jums sveikatos ir pasididžiavimo saugant Klaipėdos krašto kalbą, papročius ir tradicijas.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ jau ilgus metus susiduria darbo ginčų bylomis dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Pagrindinis šių bylų baigties aspektas yra darbuotojo parašo tikrumas ant kasos išlaidų orderio, kurį liepė pasirašyti vadovas. Darbdavys teigia – sumokėjau, darbuotojas – negavau atlyginimo arba dienpinigių. Dažniausiai tokie ginčai baigiasi darbuotojo nenaudai, nes išmokėjimo grynais pinigais fakto nebuvimo, beveik neįmanoma įrodyti.

Dėl teisinių žinių trūkumo, taip pat veikiant darbdavio spaudimui ar kitoms aplinkybėms, darbuotojai, o ypač tie kurių pajamos per mėnesį yra kintančios (jas sudaro darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) patiki įvairiausiomis įmonės vadovų sukurtomis istorijomis, kad žmogus pasirašytų orderį. Dažnu atveju, ypač tolimųjų reisų vairuotojai nėra pasiskaičiavę kiek turi gauti pinigų, todėl kai kurie darbdaviai tuo naudojasi vis kažkiek neprimokėdami.

Šios istorijos ir pavyzdžiai yra neišsemiami, todėl Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos Respublikos Trišalei Tarybai pristatė parengtą įstatymo projektą, dėl LR DK 146 straipsnio papildymo 3 dalimi. Šiuo projektu siekiama aiškumo ir skaidrumo kalbant apie darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą, todėl siūlome reglamentuoti ir atsiskaitymo už darbą būdą, t.y. mokėti pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą.

Šio projekto įteisinimas, padėtų ne tik greitai išspręsti kilusius ginčus dėl išmokų tarp darbdavio ir darbuotojo, tačiau sumažintų šešėlinę ekonomiką šalyje. Šiuo metu cirkuliuojančių „juodų“ pinigų rinkoje sumažinimas, papildytų šalies biudžetą, pagerintų kaip teisinės valstybės įvaizdį tarptautiniu mastu.

LPS „Sandrauga“ šį klausimą jau kelią nuo neatmenamų laikų, tačiau suinteresuotų asmenų ir institucijų, organizuotas pasipriešinimas skaidrumui toks didelis, kad be aukščiausių valstybės vadovų įsikišimo, be politinės valios Seime, vargu ar bus išspręstas.

Trišalė Taryba išanalizavusi LPS „Sandrauga“ pateiktą projektą, nusprendė į sekantį posėdį pasikviesit banko atstovus, ekspertus ir svarstymą pratęsti vasario mėnesį.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Prieš kelias savaites dalinomės patirtimi apie tolimųjų reisų vairuotojų patiriamas problemas. Tema yra plati ir itin aktuali turint omenyje tai kokią didelę dalį Lietuvoje užima transporto sektorius. Stebėdami spartų narių, dirbančių tolimųjų reisų vairuotojais, augimą LPS „Sandrauga“, manome, kad vertėtų pateikti ketelą patarimų kaip vairuotojams nelikti apgautiems ir išvengti bylinėjimosi proceso.

Atlyginimų mokėjimas grynaisiais pinigais.

Nors gyvenamie XXI a. ir grynieji pinigai vis labiau stumiami iš apyvartos, vežėjų bendrovės vis dar linkusios išmokėti atlyginimus ir kitas išmokas grynaisiais pinigais. Valstybei sumokėtų mokesčių klausimą galime palikti Mokesčių Inspekcijai. Vis dėlto darbuotojams svarbu žinoti, kad patvirtinti pinigų gavimą parašu galima tik gavus pinigus. Nors pasitikėjimas yra svarbu, tačiau išgirdus darbdavio prašymą „pasirašyk, o pinigus atnešiu rytoj“ reikėtų tiesiog mandagiai pranešti, kad parašą padėti taip pat galėsite rytoj. Taip pat svarbu žinoti, kad atlyginimą gavus į banko sąskaitą, jokių papildomų dokumentų pasirašinėti nereikia.

Kitokio nei sutartyje nurodyto atlyginimo mokėjimas.

Atrodytų kaip tai gali nutikti, tačiau pasitaiko ir taip, kad darbdaviai realiai moka didesnį, nei sutartyje nurodytą atlyginimą. Žodinių susitarimų gali būti įvairių: mokėjimas už nuvažiuotą kilometrą, už reisą, už parą ir t. t. Nors visa tai atrodo neblogai, tačiau pasibaigus darbdavio geranoriškumui ar tiesiog nusprendus darbuotoją iškrapštyti iš darbo, darbdavys ištraukia sutartį, kurioje nurodytas minimalus atlyginimas ir apie papildomus susitarimus girdėti nebenori. Dažnu atveju ištraukiamas lemiamas koziris pareiškiant „Kur Jūsų įrodymai?“. Praktikoje tokius susitarimus įrodyti galima, tačiau tikimybė nevisuomet būna didelė, todėl primygtinai rekomenduojame visus susitarimus su darbdaviu išdėstyti rašytine forma. Jei to padaryti nepavyksta, būtina sukaupti kuo daugiau įvairių įrodymų, patvirtinančių esamus susitarimus.

Išskaičiavimas už žalas ir kurą.

Dardbaviai neretai piktnaudžiauja darbo kodekso suteikta privilegija, be atskiro darbo ginčų komisijos sprendimo iš darbuotojų atlyginimų išskaičiuoti tikras ar tariamas žalas, jei žalos suma neviršija vieno mėnesio darbo užmokesčio. Vertėtų nepamiršti, kad tai nepašalina darbdavio pareigos įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl darbuotojo kaltės. Jeigu žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės, veiksmų būtina imtis nedelsiant. Svarbu paprašyti darbdavio paaiškinti kodėl Jūsų atlyginimas buvo „apkarpytas“, kokiais įrodymais žala grindžiama. Taip pat būtina teisėtais būdais rinkti savo įrodymus, patvirtinančios, kad žala atsirado ne dėl Jūsų kaltės. Tinka beveik viskas: nuotraukos, garso įrašai, dokumentai, liudytojų parodymai… Savalaikis ir tinkamas reagavimas į darbdavio savivalę smarkiai padidina šansus laimėti ginčijant tokius išskaitymus Darbo ginčų komisijoje ar teisme. Savo nariams visada rekomenduojame kreiptis į mus , Lietuvos profesinę sąjunga „Sandrauga“.

Pasidalinkite dėl kokių neišvardintų priežasčių į ginčus su darbdaviu patenkate Jūs arba užduokite rūpimus klausimus facebook komentaruose bei [email protected]. Kvalifkuoti teisininkai suras visų kylančių konfliktų ar problemų sprendimo būdą.

Aut: Petras Kurmelis