Rytoj renkasi mokytojus ir švietimo darbuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos dėl naujos kolektyvinės sutarties svarstymo, derybų ir pasirašymo. Anksčiau vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ir LPS „Sandrauga“ atstovai, buvo aptarta, kad visos profesinės sąjungos prisistato antrajai šaliai (Švietimo ir mokslo ministerijai) kaip to reikalauja darbo kodeksas. Iškilo tik vienas labai svarbus klausimas: ar švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga taip pat gali dalyvauti derybose profesinių sąjungų pusėje, nors šią profesinę sąjungą sudaro darbdaviai? Plačiau

Lietuvos Respublikos Trišalė Taryba sudaryta iš 21 nario lygiomis dalimis : iš septynių nacionalinių lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse ir dėl klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti vadovaujantis Tarptautinės Darbo organizacijos konvencijos NR. 144 ,,Dėl  trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis. Trišalėje taryboje profesines sąjungas atstovauja : Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija- 3 atstovai, LPS ,,Solidarumas“ – 2 atstovai, LPS ,,Sandrauga“-2 atstovai turi realią  galimybę deleguoti  3 atstovus į Europos ekonomikos  ir socialinių reikalų komitetą ( EESK). Kandidatai privalo ne tik išmanyti Europos sąjungos teisę, Plačiau

Metų pradžioje paskelbus Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2020 metų bendrojo plano projektą, tarp gyventojų kilo nemažas sąmyšis. Reikalavimas tokiam pertvarkymui turi būti paremtas konkrečiais paskaičiavimais. Deja, projekto rengėjai su meru priešakyje sunkiai suskaičiuoja iki 11-kos. Imituojant tinklo pertvarką uždaromos savivaldybės mokyklos kaip atskiri juridiniai vienetai, tačiau atidaroma daugiau skyrių, taip iš esmės paliekant tokį pat mokyklų skaičių tinkle. Paskaičiuokime – buvo 11 mokyklų, liko viena mokykla ir 10 skyrių…
Sukilę mokytojai, mokiniai, tėvai klausia kur protas, kur logika ? Koks tikslas prie gimnazijos prijungti pagrindinę bei pradinę mokyklas kaip skyrius, bet palikti Plutiškių gimnaziją, kuri yra mažiausia mokinių skaičiumi gimnazija, bei prasčiausia savo rezultatais?
Projekto svarstymas niekaip negalėjo prasidėti be LR Švietimo ministerijos rašytinio pritarimo, tačiau čia kaip ir senais laikais ! Vyriausybės atstovas Marijampolės ir Kauno apskrtitims bijo Varaškos ,,iniciatyvos” ir 2020-02-05 rašte teisinasi, kad Plačiau

Penktadienį Užimtumo Tarnyboje svarstyti užimtumo didinimo programų pagrindinė veiklos, aptartos rekomendacijos. Prieš renkant naują Tarybos pirmininką ( išrinktas Kęstutis Juknis) Užimtumo Tarnybos vadovė pasidžiaugė, kad Tarnyba Specialiųjų tyrimo tarnybų įvertinta ir priskirta organizacijoms siekiančioms pažangos ir atitinkančioms skaidrios organizacijos standartams. Atliktos ir sėkmingai įgyvendintos pertvarkos Užimtumo Tarnyboje tarptautiniame kontekste pristatomos kaip sėkmingos įstaigos istorija.
Svarstant užimtumo didinimo programas akcentuota, kad akivaizdžiai padidėjęs pasitikėjimas tarp pačių savivaldybių ne tik transporto klausimais bet ir kitose srityse. Priminsime, kad užimtumo programų pagrindinės veiklos yra socialinės paslaugų darbai (gyvenamųjų patalpų aplinkos tvarkymas, malkų ruošos, maisto paruošimas, asmens higienos ir priežiūros paslaugos ir t.t.), gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymas, želdinių priežiūros darbai, socialinės bei visuomeninės paskirties pastatų rekonstrukcijos, smulkus remontas, dokumentų tvarkymo bei apskaitos tvarkymo darbai socialinės paskirties bei biudžetinėse įstaigose ir organizacijose. Tačiau komisijos nariai nusprendė , kad atsižvelgiant į nuolat kintančią situaciją būtina tikslinti, koreguoti lėšų skyrimą savivaldybėms.
Svarstant papildomus vertinimo kriterijus kai užimtumo projektai surenka vienodą balų skaičių ir reikia skirti pereinamuosius balus išryškėjo ir kita tendencija. Grįžtamojo ryšio kam, kaip ir per kokį laiko tarpą panaudotos projektų lėšos – nėra. Komisijos nariai pareiškė norą sekančiame posėdyje išklausyti priežiūros institucijų bei savivaldybių vadovų pozicijas sprendžiant bedarbystę Lietuvoje.

Jurgita Sutkutė

Prasmingas ir linksmas ketvirtadienio darbo dienos užbaigimas – LPS „Sandrauga“ atstovų išvyka į Vilnių, kur turėjome garbės sudalyvauti Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų 2019 ceremonijoje, kuri vyko Valdovų rūmuose. Konkurse dalyvavo net 65 įmonės, kurios varžėsi keturiose nominacijose: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Šeimai palankiausia darbovietė“. Kadangi Socialiai atsakingų įmonių turime ir labai didelių, ir su vos pora dirbančiųjų, kiekviena nominacija dar buvo suskirstyta į tris atskiras kategorijas, nominuojant įmones pagal joje dirbančių darbuotojų skaičių. Įmonių atstovai iš kiekvienos kategorijos pasisakė diskusijoje „Socialinė atsakomybė: naudos ir sąnaudos“. Papasakojus apie vykdomus socialinius projektus, visiems buvo užduotas tas pats klausimas – „Ar brangu būti socialiai atsakingu?“. Atstovai neslėpė, kad nors tai ir kainuoja pinigus, tačiau didžiausia investicija yra vidiniai resursai – darbuotojų laikas, pastangos, noras padėti kitiems ir kiti dalykai, kurių įkainoti nepavyktų jokia valiuta. Tai priklauso ne nuo finansų ir tuo labiau ne nuo įmonės dydžio. Tai priklauso tik nuo kiekvieno požiūrio bei vidinių vertybių.

Ant nugalėtojų pakilos išsirikiavo: Plačiau