Visuomenė pasigenda vyriausybės realių planų, kaip atlaikyti ekonominę krizę.

skurdas-57659ecf8ddf8

Tikriausiai ne paslaptis, jog šiandien žmonės yra pašiurpę ir išsigandę nuo elektros ir dujų kainų žaibiško augimo, jau nekalbant vos ne kasdien kylančias maisto produktų kainas. Šalies gyventojai su dideliu nerimu laukiama šaltojo sezono-šildymo pradžios. Verslas kalba apie galimą gamybos stabdymą, tai reikštų masines darbuotojų prastovas, atleidimus. Masinėse žiniasklaidos priemonėse garsiai kalbama, kad vyriausybė nereaguoti negali ir jau artimiausiu metu ateinantiems metams bus parengtas biudžeto projektas, kur bus numatytas reikšmingas priemonių planas. Tačiau ar ne per vėlu, ar vyriausybė nepavėlavo su priemonių planu, tuo tarpu kaip antai, Vokietijos vyriausybė dar balandžio mėnesio pradžioje pristatė kelių milijardų eurų paramos paketą, skirtą padėti šalies įmonėms atlaikyti augančią ekonominę krizę. Į paketą įėjo 100 mlrd. Eur valstybės garantuojamų paskolų ir 7 mlrd. Eur pigių paskolų. O Berlynas dar anksčiau paskelbė atskiras priemones, skirtas padėti Vokietijos piliečiams, susidūrusiems su išaugusiomis namų ūkių sąskaitomis. Į paketą įtrauktos subsidijos šildymui ir papildomos vaiko išmokos mažas pajamas gaunančioms šeimoms, taip pat mokesčių kurui mažinimas ir įsipareigojimas trims mėnesiams mažinti išlaidas viešajam transportui. Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat patvirtino 400 svarų (461 euro) išmoką energetinėms išlaidoms kiekvienam namų ūkiui, kuri turėtų būti pradėta dalinti šį spalį. Ispanijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad nuo spalio mėn. iki metų pabaigos PVM gamtinėms dujoms sumažins nuo 21 proc. iki 5 proc. Prancūzijos vyriausybė privertė valstybei priklausantį energijos tiekėją EDF metams apriboti kainų augimą iki 4 proc. namų ūkiams ir smulkiems verslams. Skaičiuojama, kad ši priemonė jau sustabdė energijos kainų augimą 40-čia procentų. O mūsų šalies vyriausybė dar tik rengia ir ruošiasi svarstyti, tuo tarpu kaip kitose Europos šalyse tokie paketai jau parengti ir veikia.

Šios dienos situacija, stumia Tautą į dar didesnį skurdą, o valdžia nepadarė nieko, kad mes šiandien galėtume būti kitoje, geresnėje situacijoje. Žmonės pasigenda dabartinės vyriausybės realių paaiškinimų, ką ruošiasi daryti, realių planų, kaip išgyventi energetinės krizės žiemą. Žmonėms reikia aiškumo, pagalbos, aiškių pokyčių, nes kitaip mus laukiantys dideli sunkumai – neišvengiami.

LPS ,,Sandrauga“ šių metų spalio 17 dieną, dėl skurdinimo politikos Lietuvoje organizuoja protesto renginį, eiseną ,,Susitelkimas kovai prieš skurdą Lietuvoje“, kur bus keliami reikalavimai, ir kviečiami ateiti visi, kurie neabejingi šios dienos situacijai Lietuvoje.

Kviečiame, visus norinčius, registruotis į spalio 17 d. vyksiantį renginį „Susitelkimas kovai prieš skurdą Lietuvoje“ mūsų LPS „Sandrauga“ puslapyje nurodytais kontaktais.  

Agnė Gelžinė

Būtinai dalyvaukime mokymuose

Mokymai-Klaipedoje-05.10-sumaz

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) organizuoja mokymus, profesinių sąjungų nariams siekiant tobulinti darbo ginčų komisijų veiklą, bei supažindinti su naujausiais pakeitimais, ir naujausią Teismų praktiką. Manome kad žinios reikalingos visiems nariams.

Mokymai vyks 2022 m. rugsėjo 23 d. 10 val. per MS Teams programą (Prisijungimą pridedame).

Prašome informuoti LPS „Sandrauga“ administracija, apie dalyvavimą mokymuose atsiunčiant duomenis el. paštu: [email protected] nurodant vardą, pavardę ir telefono numerį, o taip pat darbo ginčų komisijos nariams, būtina registruotis nurodytais VDI kontaktais.

Registruotis į mokymus ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

Prisijungimo nuoroda į mokymus:

https://docs.google.com/forms/d/1YQloLDhqUZtf5LtEKARoiMh2HcVmgKpG7V8Xt0t_K70/edit.

Trišalė Tarybos posėdžiai, kam jie skirti?

bilde

Antradienį įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame vienas svarbiausių klausimų  turėjo būti minimalaus darbo užmokesčio (MMA) skaičiavimo formulės patvirtinimas. Kaip  įprasta, dėl neaiškių priežasčių nutarta šio klausimo svarstymą nukelti į rugsėjo 13 dieną, lyg tai iš esmės turėtų kokią reikšmę vyriausybės arba seimo sprendimams.

Svarstant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 str. (Streiko skelbimo draudimai) 2 dalies pataisą, ,,Solidarumas“ profsąjunga ,,prisiminė“, kad reikia  iš įstatymo nuostatos išbraukti žodžius ,,nepaprastoji padėtis“, nes jos organizacija niekaip negali išspręsti klausimo su darbdaviu. Tačiau tiek profsąjungų konfederacija, tiek profsąjunga ,,Solidarumas“ dar  Skvernelio vyriausybės laikais, svarstant Darbo Kodekso projektą dėjo derinimo parašus be jokios atsakomybės, nes vieni iš pagrindinių šių organizacijų finansiniai šaltiniai yra ne profsąjungos nario mokestis, bet gautas valstybinis turtas ir pajamos iš jo nuomos. Vienintelė, profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ atsisakė pasirašyti derinimo projektą, reikalaudama ištaisyti su teisingumo ir protingumo principais prasilenkiančias nuostatas, tačiau net ir tada kitos profsąjungos šio reikalavimo nepalaikė.  Įdomiausia, kad viešame posėdyje į diskusijas įsivėlė net ir tie nariai, kurie su darbo teise ar teisiniais pagrindais neturi  net elementarių žinių. Vienas iš darbdavių atstovų pasiūlė dar kartą atidėti sprendimo priėmimą ir susitikti su profsąjungų atstovais (-e) atskirai, o iki to kreiptis į valstybės saugumo departamentą (VSD), kad jis išaiškintų ar vairuotojai, ar darbininkai keldami darbo užmokesčio  bei darbo sąlygų klausimus veikimu prieš valstybę ?  Profsąjungos neveikia prieš valstybę !!! Nuo kada teisingo atlyginimo ir orių darbo sąlygų reikalavimas tampa veikimu prieš valstybę? Profsąjungų atstovas  paragino darbdavių atstovą Romanovskį atsibusti ir susivokti ,,kad gyvename ne sovietų sąjungoj, kai viską kontroliavo kgb ir tie laikai jau pasibaigė“.

Tačiau  didelei nuostabai į tokį darbdavių atstovo kvietimą skandalingai atsiliepė  profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, kuri pasiūlė, << kad po Trišalės Tarybos posėdžio  protokolas nėra  surašomas po dviejų trijų dienų na vis tiek tai yra pora savaičių periodas, kuomet yra surašomas protokolas, nu,  klausykit, tarkim tai jau dabar yra aiškios nuomonės ir jeigu mes atsispiriame nuo šito taško koks yra šiandien,  yra aiškios nuomonės, mes su darbdaviais susėdam ne Trišalės Tarybos posėdžio metu, bet dvišaliuose santykiuose aptarti šitą klausimą. Man atrodo visada tą galim padaryt ir mes visada buvom atviri tokiems susitikimams ir jeigu Aurelija mes kitą, sutariam (past. Aurelija posėdžio pirmininkė)  jeigu vis tik įvyksta toks stebuklas, tai mes sutariam ir tiesiog  informuojam Trišalės Tarybos sekretoriatą, kad protokolas na bus kitokio pobūdžio ir tai užfiksuosim kitos Trišalės Tarybos posėdyje. Jeigu ne, tai informuojam Trišalės Tarybos sekretoriatą ir išeiname su skirtingomis nuomonėmis, kurias mes šiandien išreiškiam. Tuomet raginčiau susitikti dvišaliu formatu kuo greičiau>> (citatos pabaiga).

Kieno ir kokius interesus atstovauja profsąjungų konfederacija, jei net viešai kalba ir žada pakeisti ir pataisyti posėdžio  protokolus, po atskirų susitikimų? Galima numanyti, kad šiai organizacijai jos nariai apskritai neturi reikšmės, nes iš surenkamo profsąjungos nario mokesčio ši organizacija išsilaikytų keletą savaičių…

Trišalė Taryba gali tik patarti Vyriausybei, Seimui dėl įstatymų projektų, todėl tam yra skiriami vieši dvišaliai ir trišaliai posėdžiai. Bet kuris teisininkas patvirtins, kad posėdžio protokolas surašomas tam, kad faktai nebūtų iškraipomi ir klastojami ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Peršasi išvada, kad Trišalės Tarybos nutarimai visuomet ir liks pliuralistinio pobūdžio, jei net  viešų posėdžių metu, bus propaguojami užkulisiniai susitarimai ir demonstruojama nepagarba tiek įstatymui, tiek visuomenei. Reikės nemažai permainų, kad Trišalės Tarybos nutarimai turėtų nors kokią juridinę reikšmę ir galią. Kitu atveju  lieka visiška painiava kam tokie posėdžiai ir užkulisiniai susitikimai skirti ?

Agnė Gelžinė

„Elito“ istorijos kartojasi

Mitingas-prezident-3

Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę dėl skandalingos ,,Perlas energija“ situacijos, primenančios ,,Sekundės“, EBSW  koncerno laikus.  ,,Sandrauga“ mano, kad iš klaidų nepasimokyta, nes istorijos kartojasi.

Nors Lietuva yra įsipareigojusi ES liberalizuoti elektros rinką ir atsisakyti visuomeninio tiekimo, laikas ir forma tam pasirinktas ne pats tinkamiausias. Toks įsipareigojimas gali būti koreguojamas ir taisomas. Pati kainodaros formulė kuomet 40 % kainos valstybės kontroliuojama, o 60 % yra priklausoma nuo biržos kainų kitimo, ir aiškiai palankesnė spekuliantams, perpardavinėtojams, bet ne paprastiems vartotojams. Žmonės turėtų žinoti kas, kokie asmenys derėjosi ir kas priėmė užprogramuotą sprendimą, tokią formulę, tokią nuostatą, kad vartotojai taptų įkaitais bet kurios prekybinės biržos, kur esant slaptiems susitarimams yra lengvai manipuliuojama pakeliant kainas vienu metu, padidinus paklausą. Ką tuo metu veikė ir kokias išvadas teikė Valstybės energetikos reguliavimo taryba, energetikos ministerija, ministrai, viceministrai, seimo nariai ir kiti asmenys prisidėję prie esamos situacijos dalyvaudami nustatant vadinamą algoritmą? Juk kilus chaosui neužtenka tik tyrimo ir kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, siekiant apginti viešąjį interesą.

LPS ,,Sandrauga mano, kad visas šalies politinis, valstybinis elitas tikrai žinojo ir žino, kad toks liberalizavimas ekonominiu terminu vadinamas spekuliacija ir jokios net menamos naudos vartotojui neduoda, bet sudaro sąlygas verslo grupėms gauti didžiulius pelnus visuomenės ir valstybės sąskaita.

UAB ,,Perlas energija“ vadovas Vilius Juraitis išplatino pranešimą, kad Lietuvos Nepriklausoma elektros tiekėja ,,Perlas energija‘‘ stabdanti veiklą, ir kad elektrą klientams ji tieks iki rugpjūčio 31 dienos. Apmaudu, kad ir dabar atsivertus ,,Perlas Energija“ puslapį žvilga antraštė ,,Jūsų sąžiningas elektros tiekėjas“. Po juo slepiasi daugiau kaip 180 tūkstančių apgautų šalies gyventojų, kurie tiesiog nežino ką daryti ir kuo pasitikėti.

Lietuva, kaip socialiai atsakinga valstybė yra pasirašiusi Tarptautines sutartis, Chartijas, konvencijas, bei 1991 metais prisijungusi prie Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos kur be išankstinių sąlygų patvirtina, kad << visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą>>.

Būtina akcentuoti, kad atsisakant nuo socialinių, ekonominių klausimų atsakomybės, kontrolės, saugiklių taikymo liberalizuojant elektros energiją Lietuvoje buvo priimtas politinis seime dalyvaujančių partijų sprendimas, kurį paruošė ir įgyvendino konkretūs asmenys, apie kuriuos žmonėms nepaaiškinama.

Dėl susidariusios situacijos ir skurdinimo politikos Lietuvos Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ š. m. spalio 17 d. organizuoja protesto renginį ,,Susitelkimas Kovai Prieš Skurdą Lietuvoje“.

Lietuvos valstybės prestižui, įvaizdžiui ši skandalinga istorija padarė didžiulę žalą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Didelė apgautos visuomenės dalis, pasimetusi ir praradusi pasitikėjimą valstybės institucijomis ir vykdoma liberalizacinė politika, todėl Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ viešai prašo:

  1. Nedelsiant visuomenei įvardinti kaltus asmenis dėl susidariusios situacijos.
  2. Aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją visuomenei, ir ,,Perlas Energija“ klientams kaip elgtis ir su kokiomis energiją perparduodančiomis bendrovėmis sudaryti naujas sutartis.

Ieškant darbo svarbiausiai tavo apsisprendimas

darbas-88825875

Lietuvos darbo rinka, kaip niekada įkaitusi ir permaininga. Tolimoje praeityje liko laikai, kuomet į vieną poziciją darbdaviai sulaukdavo net kelių šimtų gyvenimo aprašymų ir kaip sako patyrę personalo specialistai – tikrai buvo iš ko rinktis…

Vos ne dvidešimtmetį trukusi emigracijos banga, bei dėl technologijų pažangos atsiradusios galimybės nuotoliniu būdu dirbti kitose šalyse esančiose organizacijose įnešė daug permainų. Paminėtina, kad per pastarąjį nepriklausomybės trisdešimtmetį išaugo ir subrendo nauja darbuotojų karta, daug drąsiau žvelgianti į permainas ir vis ieškanti naujų galimybių. Vyresniosios kartos atstovams labai dažnai buvo natūralu ir įprasta visą savo profesinį gyvenimą praleisti vienoje darbovietėje, į žmones, pakeitusius daugiau nei keletą darbo vietų, buvo žiūrima kaip į nepatikimus ir nesugebančius niekur prisitaikyti. Nors perėjūnų etikėtės nenori nei vienas žmogus, tačiau požiūris į darbą vienoje darbovietėje, lojalumą,  darbuotojo patikimumą smarkiai pakito. Dabar  dažnas dvidešimtmetis jaunuolis jau būna išbandęs keturis darbus ir reikalauja iš darbdavio, kad jis būtų vertinamas, kad jam net neturinčiam darbo patirties ir kvalifikacijos būtų taikomos tokios pat garantijos kaip ir aukštą kvalifikaciją ir ilgą  darbo patirtį turinčiam darbuotojui. Ne paslaptis, kad daug jaunų žmonių yra taip  susireikšminę, kad nebeskiria kino filmų nuo realios kasdienybės ir darbo, todėl  nuolat keičia darbus.

 Nereta praktika, kad įmonė deklaruojanti užsienyje neva taikomą darbuotojų įtraukimą į pokyčius, asmeninės lyderystės plėtrą, bei darbuotojų savarankiškumą – stoja piestu, jei sužino, kad darbuotojai siekia įkurti profesinę sąjungą ir prieš juos nukreipia gerai apmokamų  interventų, pokyčių agentų psichologinį terorą. Kaip dievagojosi vienas į LPS „Sandrauga“ kreipęsis asmuo – kaip įmonėje veikianti darbo taryba gali spręsti darbuotojų problemas, jei ji sudaryta iš žmonių, kurie tas problemas ir sukuria. Už  ,,balioninių”, jokios įtakos darbuotojų teisnei padėčiai negalinčių pakeisti darbo tarybų prastumimą į Darbo kodeksą žmonės turi ,,dėkoti buvusiam socialdemokratui, premjerui Butkevičiui  jo partiečiams ir po to atėjusiai valsiečių daugumai. Keista, bet praeitų kadencijų socialdemokratai, valstiečiai ne padėjo darbo žmonėms, nesirūpino jais, o tarnavo kapitalo interesams.

Vakarų šalyse įprasta praktika, kad kompanijose veikiančios profesinės sąjungos aktyviai dalyvauja personalo valdyme. Toli gražu tai nėra vien konfliktų valdymo priemonė. Profsąjunga aktyviai dalyvauja visame nario profesineme gyvenime: nuo įdarbinimo iki išdarbinimo, tarpininkauja mokymų, perkvalifikavimo ir darbo paieškos klausimais. – teigia LPS “Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis.

Prasilenkiantys darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug priešpriešų ir nusivylimų darbo rinkoje. Darbuotojų paieškos tapo panašios į aklus pasimatymus – darbdaviai stengiasi pasirodyti tik iš geriausių pusių ir nutylima daug svarbių detalių, o kandidatai vis dar mėgsta siųsti gerokai pagražintus gyvenimo aprašymus.

Nėra nė idealių organizacijų, nei idealių darbuotojų, bet visada yra ir bus pasirinkimas tarp siūlančių nemokamą kavą ar stalo žaidimus ir siūlančių ne visada lengvą darbą.  Nei viena įmonė nenori trumpalaikio, iš vienos į kitą lakstančio darbuotojo, o darbuotojas visada, prieš ateidamas į darbo pokalbį turi apsispręsti ar jis tikrai nori tokių pareigų, būtent tokio darbo ar bando įsidarbinti tik tam, kad kaip nors  sulauktų geresnės situacijos.

Agnė Gelžinė