Sulaukėme Atvelykio kuris simbolizuoja Velykų savaitės pabaigą ir ragina vėl pasinerti į darbus. Tačiau tai diena, pažyminti jog artėjame prie vasaros sezono ir šiltesnių orų.
Bundanti gamta gali suteikti daugiau džiaugsmo mėgautis šiltais saulės spinduliais, kurių taip buvome išsiilgę žiemos metu. Tad sekime gamtos pavyzdžiu, su džiugesiu kurkime naujas idėjas ir įgyvendinkime planus.
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ sveikina visus su Atvelykio švente!
Nuoširdžiai Jūsų,
Kęstutis Juknis
Šiuo metu LR Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos pradės derybas dėl naujų LR Darbo kodekso nuostatų pakeitimų (toliau – DK). Oficialiai neigiama, kad „suliberalėjusį“ darbo kodeksą, siekiama dar labiau supainioti ir oficialiai įtvirtinti dirbančiųjų vergovę tikrąją prasme.
Stebėtina tai, kad labiausiai darbuotojus varžančius pakeitimus, toliau siūlo ne darbdavių atstovai, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) bei jos pavaldume esančios valstybinės institucijos.
Savo pasiūlymuose SADM rekomenduoja pakeisti LR DK 107 straipsnio 4 dalį, kuriame kalbama apie komandiruojamų darbuotojų apmokėjimą už viršvalandinį, poilsio ar švenčių dienomis atliktą darbą. Gaila, tačiau šiame pasiūlymo projekte nebėra apmokėjimo už darbą švenčių dienomis. Siūloma panaikinti apmokėjimo priedus už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis, tačiau už šį laiką skirti tokio paties laikotarpio poilsio diena arba prijungti prie kasmetinių atostogų dienų. Kitaip sakant už darbą atsiskaityti ne pinigais o poilsio dienomis. Tokia pati praktika jau yra taikoma valstybės pareigūnams, tačiau ji sukuria daugiau chaoso ir darbuotojų išnaudojimo, nei palankesnių darbo sąlygų. Ypač nukenčia šeimyniniai interesai.
Valstybinė Darbo Inspekcija (
VDI) siūlo patikslinti DK 124 str. 2 d. išdėstant jį taip „Skirti dirbti sekmadienį galima tik su darbuotojo sutikimu išskyrus atvejus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą“. Iki šio buvo įtvirtintos poilsio dienos (šeštadieniai, sekmadieniai). Darbuotojų interesus privalanti ginti valstybinė institucija užsiima chaoso kūrimu, bei galimai pataikauja darbdaviams, kad šie neturėtų darbuotojams mokėti papildomai už darbą šeštadieniais.
Suvaržymai ir asmenims galintiems gauti lengvatas
Iki šiol asmenims, kurie turi teisę gauti prailgintas ir papildomas atostogas, jos buvo sumuojamos ir darbuotojas turėjo galimybę pasinaudoti abejomis lengvatomis. Nauji SADM IR VDI pasiūlymai šią galimybę suvaržo. Šiuo metu pateiktas DK 138 straipsnio pakeitimas numato, kad asmenys dirbantys specifinį darbą, pagal Vyriausybės patvirtintus sąrašus, turi teisę gauti prailgintas atostogas. Asmenys auginantys nepilnamečius vaikus ar neįgalius vaikus iki 18 metų turi teisę gauti į papildomas atostogas t.y. 2 dienos per metus. Tačiau asmenys kurie turi teisę gauti ir prailgintas ir papildomas atostogas, turi pasirinkti kuriomis iš šių vienų lengvatų pasinaudos. Taip išeina, jog specifinį darbą dirbantis žmogus, kuris dar ir auginą iki 12 m amžiaus vaikus, ar iki 18 m. amžiaus neįgalų vaiką lieka nuskriaustas.
Kad visai nebūtų juoda, laikinai bandoma pašalpomis sušvelninti situaciją. Tačiau jei darbo santykių sklandžiai ir produktyviai vystyti nepavyksta, pagal naujas pataisas atleidžiant darbuotoją pagal LR DK 57 str. „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“, turi būti išmokėta ne dviejų kaip buvo iki šiol, o keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus – dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.
Visų iš principo blogiausia darbuotojų padėtį projekto neapžvelgiame per vieną kartą. Panašu, kad įtvirtinus šias nuostatas padidės ne tik darbo ginčų statistika, tačiau ir emigrantų skaičiumi į užsienį.
Ateityje pasistengsime apie naujosios valdžios ketinimus informuoti plačiau. Lauksime Jūsų pastebėjimų ir siūlymų.
Pagarbiai,
Teisininkė Ieva Dambrauskaitė
Darbo santykių normos įtvirtintos darbo kodekse dažnai net ir ne kontroliuoja stipriosios darbo santykių šalies – darbdavio. Kodėl stiprioji? Nes darbo sutartį, nuo kurios ir prasideda darbo santykiai, ruošia darbdavys, išdėstydamas savo sąlygas. Darbdavys disponuoja visais reikalingais svertais. Darbuotojas šiuo atveju norėdamas pradėti dirbti privalo sutikti ir vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus – atlikti darbo funkcijas ir nešti darbdaviui naudą.
Suliberalėjusiame darbo kodekse, už kurį atsakinga „Butkevičiaus ir Skvernelio“ Vyriausybė, palikta didelė laisvė interpretuoti šiame teisės akte kodifikuotas normas, todėl vis dažniau tuo naudojasi darbdaviai, o iš to kyla darbo ginčai, kurių skaičius vis didėja.
Kadangi kiekviena įmonė, ar įstaiga yra specifinė, todėl sunku glaustai pritaikyti darbo santykių normas. Skandinavijos šalyse, siekiant tvarių ir bendradarbiavimo pagrindu pagrįstų darbo
santykių, įprasta kiekvienoje įmonėje turėti veikiančia profesinę sąjungą (ar net kelias), kuri (-ios) atstovaują silpnąją darbo santykių šalį – darbuotojus. Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauną pagreitį, tačiau vis dar smarkiai atsilieka nuo ekonomiškai bei politiškai išsivysčiusių šalių. Dirbantieji pradeda išmokti atsirinkti, darbdaviui „paklusnias“ profsąjungas kurių lėšų didžiąją dalį sudaro (taip neturėtų būti) ne profsąjungos nario mokestis, tačiau lėšos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos ir ūkinės finansinės veiklos. Tokios profsąjungos vargu ar iš tikrųjų gina ir atstovauja dirbančiuosius.
Gal būt dėl informacijos trūkumo, ar dėl to, jog kai kuriems politikams ir darbdaviams galimai profesinės sąjungos nėra palankios, nesąžiningai sudaromos kliūtys profesinėms sąjungoms plėstis, dalyvauti kolektyvinėse derybose, ar kitaip atstovauti darbuotojus.
Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Kolektyvinė sutartis yra dvišalė.
Nedaugelis dirbančių asmenų žino, kad kolektyvinėse derybose darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos. Įtvirtintų juridinių normų darbdavys privalo laikytis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos kolektyvinių sutarčių rūšys.
Socialinė partnerystė yra grindžiama laisvų kolektyvinių derybų, šalių lygiateisiškumo, savanoriškumo ir savarankiškumo, tarpusavio kontrolės ir atsakomybės principais. Šios sąlygos atsiranda, kai šalys būna stiprios, savarankiškos.
Teisingumo dėlei reikia pastebėti, kad ne visos organizacijos pasivadinusios save profsąjungomis iš tikrųjų yra darbuotojų, o ne darbdavių balsas. Tačiau dėl didelės tarpusavio profsąjungų priklausomybės nuo įvairių faktorių, konkurencijos, skirtingų interesų, paprastas, dirbantis žmogus ne visada teisingai ir objektyviai pasirenka savo atstovus. Neretai, supratęs apie padarytą klaidą žmogus „perbėgą“ į kitą profesinę sąjungą, kurios nesaisto nei priklausomybė nuo verslo. Pavojingiausia darbuotojui yra ta profsąjunga, kuri vienu ar kitu būdu priklausoma nuo darbdavio ir didžiąją dalimi egzistuoja ne iš profsąjungos nario mokesčio, bet iš gauto nekilnojamo turto nuomos, bei kitų verslų.
Svarbiausia, kad kolektyvinis atstovavimas išbandytas praktikoje ir visuomet yra efektyvesnis.
Aut: Ieva Dambrauskaitė
Atrodo tik praėjo žiemos šventės, bet jau sulaukėme pavasario džiugesio, šilumos, bei su jomis ir vienos svarbiausios pavasario šventės. Visuotinai žinoma, jog Šventų Velykų dieną žymima Kristaus prisikėlimo diena.
Velykų savaitė pradedama Verbų sekmadieniu, kuomet pažymimas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir mirtis. Didžiojo ketvirtadienio vakaras skirtas paminėti Paskutinę vakarienę kurios metu Kristus vakarieniavo su savo mokiniais, buvo išduotas ir suimtas. Ši diena siejama su švara, todėl turėtų būti sutvarkomi visi namai, išplaunami langai, pakeičiama patalynė, nuvalomos dulkės, išplaunami skalbiniai ir atliekami kiti namų ruošos darbai. Tikėta, kad tuomet visi metai bus švarūs.
Didysis penktadienis – tai susikaupimo, rimties, atsigręžimo į dvasinį (vidinį) pasaulį diena. Tai Kristaus nukryžiavimo, kančios ir mirties diena, kurioms paminėti laikomos ypatingos pamaldos. Didysis penktadienis tai griežto pasniko diena kurios metu negali būti jokių linksmybių ar persidirbimo. Šią diena vertą apmąstyti egzistencines mintis, apgalvoti kaltes ar nepavykusius sprendimus.
Didysis šeštadienis tai laukimo diena, kuomet ir dažomi gyvybę simbolizuojantys margučiai. Kiaušinius žmonės pradėjo marginti, kad pažymėtų pavasario, o kartu ir lengvesnio gyvenimo atėjimą.
Iš senųjų laikų Lietuvos tradicijų išliko trys populiariausi marginimo būdai – kiaušiniai dažomi viena spalva, marginami vašku arba skutinėjami. Jie dažomi natūraliais dažais – ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ramunėlėmis, beržų lapais ir kitais dažomųjų medžiagų turinčiais augalais. Cheminiais dažai pradėta dažyti XIX a. pabaigoje.
Senovėje buvo tikėta, kad margutį reikia daužyti smailiu galu, kad viščiukai būtų sveiki ir nepritrūktų kiaušinių ir kitais metais. Taip pat, Velykų dieną vienas margutis paaukojamas ir ridenamas per pirmą arimo vagą, kad derlius būtų gausius.
Aukštaitijoje ir Suvalkijoje vaikai laukdavo Velykų bobutės (Velykės), kuri jiems margučius atneš ir paslėps visuose namuose. Vaikai, pasisotinę Velykų pusryčiais turėdavo smarkiai paplušėti norėdami juos rasti. Tuo tarpu Žemaitijos krašte, vaikai laukdavo Velykų kiškučio.
„Tegu prisikėlimo džiaugsmas prikelia mus iš vienatvės ir silpnumo ir nevilties, į stiprybę ir grožį ir laimę.“ Floyd W. Tomkins
LPS „Sandrauga“ linki gražių ir jaukių Šv. Velykų. Gražių bei stiprių margučių, ir atgimimo kartu su pabundančia gamta.
Aut: Ieva Dambrauskaitė
Artėjant šventiniam laikotarpiui Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nori priminti visiems savo nariams, kad vis dar galioja 2020 m. spalio 16 d. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis. Ši sutartis suteikia visiems biudžetinių įstaigų atstovams tokiems kaip pareigūnai, mokytojai, valstybės tarnautojai, bei kitų biudžetinių organizacijų darbuotojai papildomų garantijų.
Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų Sutarties galiojimo laikotarpiu, jis praranda teisę į tokias dienas. Todėl raginame visus dar nepasinaudojusius šią galimybė, kaip įmanoma greičiau ja pasinaudoti.
Taip pat sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Sutartyje nenurodyta, kad nariai privalo teikti paaiškinimus ir konkretinti kaip panaudoja 5 darbo dienas sveikatai gerinti. Todėl darbdaviui nereikia atsiskaitinėti, kur ir kaip darbuotojas praleis šias sveikatinimuisi gerinti skirtas dienas.
Šią savaitę Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ prisistatė, kaip derybų šalis dėl naujos nacionalinės kolektyvinės sutarties pasirašymo. Mes prašome šioje kolektyvinėje sutartyje nustatyti perspektyvesnes ilgalaikes ir trumpalaikes priemones, kurios užtikrintų tinkamas darbuotojų ekonomines, socialines, sveikatos ir poilsio, darbo ir darbų saugos garantijas:
LPS „Sandrauga“ siekia vis geresnių darbo sąlygų savo nariams ir visiems paprastiems Lietuvos darbuotojams. Tokiu sudėtingu metu turime išlikti vieningi ir stengtis vieni dėl kitų.
Nuoširdžiausiai Jūsų
Pirmininkas Kęstutis Juknis