2020 M. balandžio 28 d. nacionalinių profesinių sąjungų atstovai ir vėl rinkosi nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų.

Iš visų posėdyje nagrinėtų LR darbo kodekso straipsnių pirmiausia norėtųsi išskirti ir paminėti 57 str. 7 d. Šiame LR darbo kodekso straipsnyje dabar įtvirtinta nuostata, kad nutraukiant darbo sutartį darbuotojas yra įspėjamas prieš vieną mėnesį, tačiau jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu metus, prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami jei darbuotojas atitinka tam tikras išlygas, pvz.: augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, esant negaliai ar sergant onkologine liga.  Po ilgos diskusijos šią nuostatą pritarta taikyti  ir sunkia liga sergantiems darbuotojams. Tokiu būdu visiems, kurių ligos diagnozė patenka į LR sveikatos ministro  įsakyme nurodytą sunkių ligų sąrašą, būtų taikomas ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Daugybę diskusijų sukėlė ir LR darbo kodekso 64 str. 5 d. Šiame straipsnyje kalbama apie tai, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavys gali nukelti darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Profsąjungų atstovai nepriėjo vieningos nuomonės, todėl šį klausimą nuspręsta atidėti kitam posėdžiui.

Kitas profsąjungų narių nuotolinis posėdis vyks 2020 m. gegužės 5 d. Apie aktualiausius LR darbo kodekso pakeitimus bei vykusias diskusijas būtinai informuosime www.sandrauga.lt puslapyje publikuojamuose straipsniuose.

Laura Adomaitienė

Balandžio 28-oji diena Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena buvo paskelbta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyva. Šios dienos tikslas – priminti apie saugos, sveikatos  ir tinkamų darbo sąlygų būtinybę.

Nors sunku patikėti, bet ir šiandien vis dar yra įmonių ir organizacijų, kur darbuotojams nėra sudarytos sąlygos nėra sudarytos elementarios higienos sąlygos. Vis dar pasitaiko kuomet vaikantis pelno, rizikuojama darbuotojų sveikata.

Lietuvos mastu didžiausia problematika kalbant apie nelaimingus atsitikimus darbe vyrauja statybos sektoriuje. Lietuvos statybos sektoriuje žmonių miršta 4 kartus daugiau negu vidutiniškai kitose ES šalyse.

Kalbant apie Tarptautinę saugos ir sveikatos dieną svarbu ne tik tinkamų darbo sąlygų sukūrimas, bet ir informacijos skleidimas ir  sąmoningumo ugdymas. Tikriausiai visi sutiksime, kad nuo to, kokiose sąlygose žmogus dirba, tiesiogiai priklauso jo motyvacija ir produktyvumas.

Sveikiname visus dirbančiuosius su Tarptautine saugos ir sveikatos diena. Linkime visiems siekti saugių ir sveikų darbo sąlygų. Tik bendros darbdavių, valstybės ir darbuotojų pastangos gali duoti teigiamų rezultatų mūsų visuomenėje. Kurkime darbo aplinką be nelaimingų atsitikimų ir niekuomet nepamirškime – saugumas svarbiausia!

Kęstutis Juknis

   Viena iš darbo santykių sąlygų, yra darbo užmokestis. Nesvarbu ar dirbant pagal darbo sutartį, patentą ar individualios veiklos pagrindu, valstybei privalome sumokėti mokesčius. Šios prievolės piniginė dalis susideda iš  dalies mokesčių  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ( VSDFV) ir dalis  Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI)  tai yra 20 proc. gyventojų pajamų mokestis.

   VisI norime kontroliuoti savo uždirbtus pinigus, net ir tuos kurie su nuskaitytais mokesčiais keliauja į valstybės biudžetą. Darbuotojas sumokėdamas šį mokestį turi galimybę paskirstyti dalį nuo jo darbo užmokesčio nuskaičiuotų pinigų ir paskirti organizacijai, skatinant šios organizacijos tolimesnę veiklą. 

   Ne visi žino, jog 0,6 proc. iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), gali būti skiriami tik profsąjungoms ir niekam kitam. Ši suma priklauso nuo jūsų praeitais metais gautų pajamų. Jei pvz.  gaunate minimalų atlyginimą, jūsų parama sudarys apie 7 Eur. Įstaigai šie pinigai bus pervesti į įmonių sąskaitą šių metų rudenį.

  Kitos dalys gyventojų pajamų mokesčio, asmens pasirinkimu gali būti paskirstytos kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms.

   Svarbu pabrėžti ir išsklaidyti abejones, jog šis GMP dalies paskirstymas ir parama organizacijoms, pačiam asmeniui nieko nekainuoja, nepaskirstyti pinigai keliauja į valstybės biudžetą kaip ir buvo numatyta.

   Skirdami paramą pagal ES gerąją praktiką Jūs prisidedate prie valstybės biudžeto paskirstymo, bei skatinate ne pelno siekiančių organizacijų tolimesnę ir profesionalesnę veiklą. 

   Skirti gyventojo pajamų mokesčio dalį galima per  elektroninę deklaravimo sistemą www.eds.lt ir užpildant popierines GPM formas. Tačiau popierinių formų palaipsniui atsisakoma. 2021 metai yra paskutiniai kada dar galima užpildyti rašytine forma. Rašytinę formą, kuri buvo patogi visiems, panaikino S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė.

   Ne visi žmonės žino apie šią galimybę ir neparaginti arba visai nepaskiria jų niekam, jie taip ir nukeliauja nepanaudoti naudingiems tikslams.

   Jei iškyla klausimų skiriant GPM 0,6 proc. Lietuvos profesinei sąjungai “Sandrauga” (juridinio asmens kodas  195772298 ) arba 1,2 proc. Jaunimo organizacijai “Sandrauga” (juridinio asmens kodas 303192284 ) galite susisiekti telefonais +37065585311; (8 37) 20 65 97 arba el. paštu: [email protected]

Instrukcija kaip skirti GPM galite rasti ČIA: http://www.sandrauga.lt/kaip-skirti-2-paramos-profesinei-sajungai-sandrauga 

Aut: LPS “Sandrauga” administracija

2021 m. balandžio 22 d. LPS „Sandrauga“ dalyvavo nuotoliniame posėdyje su tarptautine CESSI organizacija. Tikslas – stiprinti  viešojo personalo, dirbančio Europoje gebėjimus.

Posėdyje svarstyta tai, kad Europos viešosioms tarnyboms reikia skubių reformų ir paramos, kad jos galėtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio užmojus ir visiems garantuoti lygias galimybes ir galimybes įsidarbinti, saugias darbo sąlygas ir socialinę apsaugą. Todėl tarp CESSI narių vyksta svarstymas apie viešąsias paslaugas Europoje ir valstybėse narėse; viešojo sektoriaus modernizavimą; viešojo sektoriaus aprūpinimą ištekliais ir įranga.

Konstruktyvius pasiūlymus pateikė Europos politikos centro (EPC) politikos analitikas ir tyrimo „Gerai veikiančios viešosios paslaugos sąžiningai ir atspariai Europos visuomenei“ autorius – Mihai Palimariciuc.

Posėdį moderavo ir vedė CESSI pirmininkas Romainas Wolffas ir generalinis sekretorius Klausas Heegeris.

Klausimai yra aktualūs ir mūsų šalies visuomenei, kadangi kalbant apie lygias galimybes įsidarbinti bei sąžiningas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą mums  taip pat reikia kelti diskusijas ir reikia kalbėti apie tai, kad šiandieninėje situacijoje vyksta daug diskriminacinių dalykų ir tikrai ne visi turi lygias teises ir galimybes.

Pažymėtina, kad posėdžio priimtus nuostatus reikia kuo daugiau viešinti, kad galėtume apginti narių teises ir kad būtų įteisintos lygios galimybės nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, priklausymo profesinėms sąjungoms kt. asociacijoms.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Šiandieninė situacija, kai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse kovojama su COVID-19 pandemija bei jos padariniais tarsi nutolina mus nuo kitų visuomeninio gyvenimo aspektų. Tačiau nepaisant  viruso plitimo ir su tuo susijusių padarinių, negalime pamiršti ir to, kad mūsų šalyje vyksta ir kiti mums svarbūs įvykiai ir vienas iš jų tai LR darbo kodekso pakeitimai.

LPS „Sandrauga“ jau ne kartą iš pirmų lūpų pateikia naujausią aktualią informaciją, todėl ir šiandien pateikiame Jums įžvalgas, kurios buvo aptartos  profsąjungų ir darbdavių nagrinėjant LR darbo kodekso pakeitimus.

Pagal LR darbo kodekso 57 str. profsąjungų  atstovai siūlo atleidžiamam darbuotojui išmokėti  keturių (vietoj dviejų) jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus- dviejų (vietoj pusės) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Profesinių  sąjungų tikslas gerinti darbuotojo padėtį bei suteikti jam kuo įmanoma geresnes sąlygas darbinėje aplinkoje.

Taip pat pažymėtina tai, kad Socialinių reikalų ir darbo ministrės M. Navickienės nuomone svarbu keisti 138 str. 3  d. ir šio keitimo tikslas suteikti šeimoms, nepriklausomai nuo to ar augina vieną ar du vaikus iki dvylikos metų papildomą poilsio dieną per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Toks pakeitimo siūlymas yra labai aktualus, kadangi panaikinama diskriminacija tarp to ar šeimoje auginamas vienas vaikas ar daugiau. Juk nepaisant to, kad šeima augina vieną vaiką- rūpesčio bei priežiūros jam reikia ne ką mažiau negu auginant du ar daugiau vaikų. Todėl šios LR darbo kodekso nuostatos pasiūlymas naikintų diskriminaciją tiek tarp šeimų, tiek ir tarp vaikų bei šeima auginanti vieną vaiką nesijaustų mažiau vertinama visuomenėje.

Taip pat laukia svarstymo LR darbo kodekso pakeitimai dėl darbo užmokesčio sąvokos, kolektyvinių sutarčių turinio, darbo ginčų komisijos sudėties ir kitų klausimų apie kuriuos informuosime.

Aut: Laura Adomaitienė