Šiandien LR Seimas svarstė didelio atgarsio susilaukusį klausimą. Ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) vadovas A. Jakubauskas toliau tęs savo pareigas. Šiandien LR Seimas nusprendė, kad šis žmogus negali vadovauti Centrui. Vos septynis mėnesius dirbantis Jakubauskas, atlikdamas jam priklausančias pareigas sulaukė 17 – iolikos darbuotojų nepasitenkinimo, kurie savo ruožtu kreipėsi tiesiai į LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen. Likusieji 122 darbuotojai tapo darbo santykių politizavimo įkaitais.

Centro vadovas priėmė sprendimą atleisti iš pareigų istorikę Mingailę Jurkutę. Šis poelgis sulaukė darbo grupės išvados, jog A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo. Tai kelia susipriešiną, o viešai nagrinėjama situacija Centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Tačiau į M. Jurkutės atleidimo priežastis nėra gilinamasi. Taip pat nėra aišku, kieno iniciatyva ir įgaliojimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri priėmė išvadą dėl A. Jakubausko netinkamumo tęsti Centro vadovo pareigas.

Mitingą Kaune organizavo „Centro partija“

Žmogaus teisių gynimo asociacija ir kitos visuomeninės organizacijos giną istoriją ir patriotizmą, tai išreiškė piketuodami prie LR Seimo rūmų Vilniuje, taip pat Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose. Sveikintina, kad visuomenė reaguoja ir piketuoja.

LPS „Sandrauga“ teisininkai stebisi tuo, jog šioje situacijoje yra ignoruojama įstatymų reglamentuota darbo ginčų tvarka. Juk pirmoji instancija yra Valstybinės darbo inspekcijos sudaryta darbo ginčų komisija. Nors šios institucijos vadovas ir atskaitingas LR Seimui, o mokslininkų darbo santykiai išskiriami dėl darbo funkcijų specifiškumo. Tačiau ar dirbant darbo sutarties pagrindu, ar laimėjus valstybės tarnybos viešojo konkursą, ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio sprendžia neteisminės bei teisminės institucijos, tačiau ne įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimas. Nė vienas iš 17-iolikos prieštaravimus išreiškusių darbuotojų, mūsų žiniomis, nesikreipė į darbo ginčų komisija dėl pažeistų darbuotojo teisų, diskriminacijos ir lygių teisių nebuvimo, arba mobingo.

Stebėtina ir tai, kad Centre nėra įsteigta profsąjunga, o veikia tik darbo taryba kuri dar kartą įrodo, kad jokio įstatyminio balso teisės neturi. Šis faktas tik patvirtina niekinę darbo tarybos reikšmę. LPS „Sandrauga“ palaiko ir skatina demokratinį procesą įstaigose laisva valia kurtis profsąjungoms, kad būtų išsakyta daugumos darbuotojų nuomonė, o ne atskiros, supolitizuotos nuomonės kurios sukuria „pageidavimų koncerto“ efektą. Siekdama pagerinti darbuotojų sąlygas, LPS „Sandrauga“ įteisino konfidencialią narystę, kurios dėka darbuotojo narystės profsąjungoje, darbdavys nežino ir negali kontroliuoti.

Apie sprendžiamą tinkamumą A. Jakubauskui toliau vykdyti centro vadovo pareigas pasisakė ir LR Prezidentas:

„Tokią funkciją jis gali įgyvendinti turėdamas tinkamą finansavimą, tinkamą vidinę organizaciją, tam tikrą reputaciją mokslinėse sferose ir viso šito šiandien mes neturime. Ar vien tik vadovas yra kaltas dėl visų susidariusių problemų? Deja, daugelį problemų mes paveldime iš anksčiau, bet šiandien nesinorėtų, kad vyktų šios mokslinės institucijos prarijimo ir galbūt prijungimo prie kokios kitos struktūros procesas. Deja, tokių nuogąstavimų matydamas dabartines tendencijas aš turiu ir tai man kelia nerimą“, – sakė G. Nausėda

Šiai nuomonei vienareikšmiškai pritaria ir LPS „Sandrauga“. Nereikia eiti į kraštutinumus, vadovui viršijant savo kompetencijos ribas gali būti taikomos kitos poveikio priemonės, tokios kaip įspėjimas, bei kitos alternatyvos.

Akivaizdu, kad Centro vadovas nėra kaltas dėl priimto sprendimo. Tai, kad nėra įsikūrusios laisva valia profsąjungos, kurios galėtų kolektyviai atstovauti Centro dirbančiuosius, tik parodo pačių darbuotojų pilietiškumo trūkumą. Daugumoje Europos šalių profsąjungos yra kaip viena iš demokratinę darbuotojų interesus ginančią organizaciją. Ten kur veikia profsąjungos tokie netikėti akibrokštai neanalizuojami parlamentuose.

LPS „Sandrauga“ palaiko ir skatina pilietiškas iniciatyvas. Be šių drąsių žmonių dingtų ir demokratinis procesas.

Ką apie šią situaciją manote Jūs?

Lauksime atsiliepimų.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Šiandien įvyko Valstybinės Darbo Inspekcijos veiklos už 2020 metus pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio. Buvo aptarti vykdyti darbo kontrolės rezultatai, elektroninio inspektavimo perspektyva, bei nauji tikslai išsikelti 2021 metams.

VDI  vadovas Jonas Gricius išreiškė nerimą dėl nuolat augančio darbo ginčų komisijos darbo krūvio, kuris apsunkiną teisingų sprendimų priėmimą. 2020 m. pasikeitė per visą DGK veiklos laikotarpį egzistavusi gautų prašymų didėjimo tendencija – prašymų gauta apie 7 proc. mažiau nei per 2019 m., tačiau net apie 42 proc. išaugo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų skaičius: 2019 m. buvo priimta sprendimų dėl 9582 reikalavimų, o 2020 m. – dėl 13644. Kaip įprasta, darbuotojai pateikė 95 proc. prašymų (6981), darbdaviai – tik 5 proc. (373). ​

Tai pat buvo atkreiptas dėmesys į nelegalaus darbo ir nedeklaruojamo darbo propagavimą. Tai silpnina mūsų valstybės ekonomiką. Bei vis dar jaučiamas vyrų ir moterų užimtumo, bei darbo užmokesčio disbalansas. Šių problemų sprendimui yra siūloma nauja elektroninio inspektavimo sistema. Tai elektroninių paslaugų darbdaviams sistema, kuri suteikia galimybę:

• Teikti VDI privalomus pranešimus
• Gauti atsakymus apie sėkmingai pateiktą informaciją ar klaidas
• Realiu laiku matyti pateiktų duomenų apdorojimo būklę
• Savanoriškai deklaruoti DSS ir DT aktų vykdymo būklę
• Teikti privalomas temines ataskaitas dėl DSS ir DT aktų vykdymo įvertinimo (2021 m. – dėl PPĮ nuolatinės priežiūros)

VDI 2021 m. veiklos prioritetai:

• Mažinti šešėlinę darbo rinką
• Didinti visuomenės netoleranciją šešėliui
• Užtikrinti darbo teisės pažeidimų prevenciją, kontrolę
• Skatinti darbdavius užtikrinti saugią darbo aplinką
• Tobulinti darbo ginčų komisijų veiklą

Visus šiuos siekius galime vertinti teigiamai, bet ar jie bus įgyvendinti aiškaus atsakymo nėra. Reikia siekti kuo geresnio bendradarbiavimo tarp VDI, DGK ir profsąjungų, nes kol kas tai yra tik teoriniai pamąstymai.

Aut: Lukas Žižys

Štai ir sulaukėme verbų sekmadienio vis dar varžomi karantino ribojimų. Pasiilgę tradicinių švenčių giminių apsuptyje turime išlikti sąmoningi ir vertinti šiuos kuklesnius paminėjimus, savo šeimos (vieno namų ūkio) rate. Todėl ypač prasminga įsigilinti ir suprasti verbų sekmadienio prasmę.

Verbų sekmadienis pradėtas minėti VI amžiuje. Krikščionys tiki, jog tai širdžių atvėrimo Kristui šventė. Šią dieną Kristus įžengė į Jaruzalę, jį pasitiko garbinanti minia, kuri po kurio laiko šaukė: “Ant kryžiaus jį!…”. Jėzui Kristui kenčiant nukryžiavimo kančias, budeliai jį plakdavo palmių rykštėmis iki pat jo mirties.

Daugelyje Europos šalių, ši diena minima kaip palmių sekmadienis. Tačiau Lietuvoje palmės neauga, todėl jas pakeitė kadagių ryšuliai. Kadagys žaliuoja visus metus, tikima, kad jis apsaugo nuo blogio, išgydo nevaisingumą, kitas sunkias ligas. Dėl šių savybių, Suvalkijoje verbos buvo pinamos tik iš kadagio šakelės.  Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio berželio ar žilvičio šakutę su „kačiukais“, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų. Pietryčių Lietuvoje verbos buvo rišamos iš įvairiaspalvių popierinių gėlių puokštės.

Būtent iš Suvalkijos regiono ir kilęs paprotys “nuplakti” su verba. Kadangi šiame regione buvo priimta iš anksto pasiruošti po kadagio šakelę, jau verbų sekmadienio išvakarėse. Vaikai skubėdavo kuo pirmesni “nuplakti” kitaip sakant nuverbyti visus. Plakdami sakydavo: „Ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“ Iki šių dienų išliko šis smagus paprotys.

Tik nepamirškite, kad senoliai tiki, jog į namus atsinešta pašventinta verba saugo nuo blogio. Ji turi apkeliauti visus namų kampelius. Senoji – likusi nuo ankstesnių metų šiukštu negali būti išmesta, o turi būti pagarbiai sudeginta.

   LPS “Sandrauga” linki, tikėjimo ir papročių bei tradicijų puoselėjimo, nes tik tai mūsų valstybę daro išskirtinę ir tokią gražią.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Vis dar gyvenant karantino sąlygomis ir daugumai žmonių dirbant iš namų, pastebima, kad jų psichologinė savijauta vis labiau silpnėja. Esminiai faktoriai: darbo ir poilsio laiko suvienodėjimas, organizaciniai darbo planavimo sunkumui ir atsiskyrimo bei vienatvės jausmas. Lietuvoje vyrauja neigiamas požiūris į asmenis, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos tiek darbdavių, tiek visuomenės. Tačiau šią problemą reikia spręsti, bet po kol kas sprendimų būdų nėra matoma.

Skandinavijos šalyse tokiose kaip Danija, darbovietėse yra skirtas etatas psichologui. Jis suteikia darbuotojams reikiama paramą ir jų išklauso. Bet Lietuvoje tokios praktikos nėra ir darbuotojai su savo problemomis turi susitvarkyti patys. Šia tema diskutavo ir Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos nariai.

Laura Marchetti psichologinės sveikata ekspertė iš Italijos atkreipė dėmesį į tai, jog ne vien darbuotojai, kurie dirba iš namų patiria psichologinius išgyvenimus. Darbuotojai, kurie dirba su žmonėmis, kaip medikai ir pareigūnai taip pat patiria didelį stresą dėl esamos pandemijos ir rizikos apsikrėsti. Darbuotojų sveikata apima daug platesnį spektrą, bet reglamentai rūpinasi tik jų fizine sveikata. Todėl reikia pildyti teisės aktus ir įtraukti darbuotojų psichologinės sveikatos apibrėžimą.

Serbijos gydytojų ir vaistininkų profsąjungos lyderė Gorica Djokic pabrėžė, kad sveikatos skyriaus darbuotojai nebeturi asmeninio gyvenimo ir nuolat privalo dirbti. Tai sukelia sunkius išgyvenimus ir stresą, kas kenkia jų sveikatai. Europos Sąjungos teisės aktai neatsižvelgia į psichologinę paramą darbuotojams, todėl reikia imtis veiksmų tai pakeisti.

Dauguma žmonių nežino, kad profesinės sąjungos tarp jų ir LPS „Sandrauga“ yra pasirašiusi Nacionalinę Kolektyvinę sutartį. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, bei 2 papildomas mokamų kasmetinių atostogų dienas mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Darbdaviai turėtų pasirūpinti savo darbuotojų gerove ir juos informuoti apie papildomas atostogų dienas, kurios skirtos jų fizinei ir emociniai sveikatai gerinti.

Profesinėse sąjungose dirbantys teisininkai dažnai atlieka ir psichologų funkcijas. Jiems tenka išklausyti visų savo narių problemas ir kartai suteikti ne vien teisinę bet ir psichologinė pagalbą. Rocio Diaz Conde profsąjungų atstovė iš Ispanijos patvirtino, jog jie teikia psichologines konsultacijas savo nariams ir tai tikrai padedą gerinti jų sveikatą.

Tai verčia susimastyti ar nebūtų reikalingas psichologo etatas profesinėse sąjungose ir Lietuvoje. Vyriausybė galėtų finansuoti šią idėja nes ji tikrai yra aktuali ir Lietuvoje veikiančių profsąjungų nėra pernelyg daug. LPS „Sandraugai“ svarbu kad darbuotojai, žmonės kalbėtų, rašytų ir nebūtų tik pasyvūs stebėtojai. Tyla labai dažnai reiškia sutikimą.

Aut: Lukas Žižys

Darbo santykių komisijos posėdyje buvo aptartas esminis klausimas: kaip darbdaviai privalo atsiskaityti su savo darbuotojais. Darbo kodekso papildymas įtraukiant atsiskaitymą su darbuotojais pervedant darbo užmokestį į jų nurodytas sąskaitas sumažintų apgaulės ir šešėlinės ekonomikos riziką. Šiame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Ministerijos palaikoma pozicija, jog visiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų darbo srities reikia nustatyti darbo užmokesčio pervedimą į nurodomas sąskaitas. Tačiau pradinis siūlymas, kurį pateikė LPS „Sandrauga“ buvo nustatyti privaloma atsiskaitymą su komandiruojamais darbuotojais, dėl kurių ir kyla daugiausiai darbo ginčų.

Net 9806 reikalavimai pareikšti, dėl netinkamo atsiskaitymo darbo ginčų komisijai praėjusiais metais, kas sudarė 75 % visų keliamų darbo ginčų. Darbuotojams yra sunku įrodyti, kad jiems nebuvo sumokėtas pilnas darbo užmokestis, nes darbdaviai lengvai gali manipuliuoti išrašydami kasos išlaidų orderius. Darbo ginčų komisija šio griežtos apskaitos dokumento tikrumo netiria, tam reikalingas ikiteisminis tyrimas.

Aurelija Maldutytė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vadovė pateikė pasiūlymą, jog šią problemą galima lengvai išspręsti įvedus privalomą kasos orderio šaknelės išdavimą darbuotojui. Tai būtų konkretus įrodymas, jog darbdavys pilnai su juo atsiskaitė.

  LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė, jog atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais atlyginimą pervedant į jų nurodomas sąskaitas turi būti įtvirtintas darbo kodekse. Tai sumažintų riziką tiek darbuotojams tiek ir darbdaviams piktnaudžiauti savo teisėmis.

LPS konfederacija atstovė Evelina Šilinytė iš dalies pritaria grynųjų pinigų atsisakymui, bet tvirtos pozicijos šiuo klausimu neturi. Tokį neužtikrintą požiūrį dėl komandiruojamų darbuotojų LPS „Sandrauga“ vertina skeptiškai, nes ši organizacija gyvuoja ne tik iš savo narių mokesčių, tačiau pajamas gauna ir iš papildomos veiklos, kas prieštarauja ne pelno siekiančios organizacijos nuostatams.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas pareiškė nuomonę, jog nėra jokios informacijos kas yra šešėlinė ekonomika ir kaip ji turėtų būti mažinama. Buvo sukritikuota teisėkūros sistema, jog Vyriausybė priima svarbius sprendimus be jokių pasitarimų su socialiniais partneriais ir neatsižvelgia į kylančias administracines problemas. Reikia imtis kitų priemonių be Darbo kodekso keitimo. Tačiau jokių idėjų, kaip spręsti kylančias problemas nepasiūlė.

Gaila bet po šio susitikimo bendros vieningos nuomonės pasiekti nepavyko. Ministerijos atstovai padėkojo už dalyvavimą ir leido suprasti, kad galutinis sprendimas jau yra pasiektas ir bus perduotas į Trišalę Tarybą tolesniam svarstymui.

Aut: teisininkas Lukas Žižys