Šiandien įvyko Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio.

Šio susitikimo metu daugiausiai dėmesio sulaukė integracijos bei pabėgėlių įtraukimo veiksmų planas ir Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos praktika.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinės darbo inspekcijos inspektorius Jonas Gricius pristatymo metu pažymėjo, jog DK stebėsenos praktika atskleidė esminių problemų. Viena ryškiausių, dėl kurios vyksta daugiausiai darbo ginčų net 76 %, netinkamas atsiskaitymas su komandiruojamais darbuotojais. Tai aktualiausia statybų, paslaugų bei logistikos/transporto sektoriuose.

Šiuos statistinius duomenis galima sumažinti Vyriausybei priėmus projektą, kuriuo DK 146 str. būtų papildytas 3 dalimi. Ši teisės norma reglamentuotų einamojo mėnesio komandiruojamiems darbuotojams atsiskaitymo skaidrumą. Darbdaviai su darbuotojais atsiskaitydami už atliktus darbus komandiruočių metu ir dienpinigius pervestų juos į darbuotojų nurodytas sąskaitas. Taip sumažėtų ir šešėlinė ekonomika, kuri buvo išskirta kaip kita aktuali problema.

LR seimo narys Algirdas Sysas akcentavo, kad prieš tai buvusi valdžia liberalizuojanti Darbo kodeksą, žadėjo sukurti net 85 tūkstančius naujų darbo vietų, tačiau šis siekis nėra pasiektas iki šiol. Esant pandemijos laikotarpiui toks siekis atrodo visiškai nepasiekiamas. Kur dabar to buvusio premjero atsakomybė pradingo kartu su žadamomis darbo vietomis?

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis posėdžio metu atkreipė dėmesį į suminės darbo laiko apskaitos problematiką. Darbdaviai laisvai piktnaudžiauja ir manipuliuoja savo darbuotojų darbo laiku. Jiems pavedama dirbti ilgas darbo valandas už kurias nėra tinkamai atsilyginama tą patį mėnesį, o dėl to kenčia jų pačių ne tik socialinė gerovė bet ir finansinė. Ilgų darbo valandų pasekoje nuolat jaučiamas nuovargis, kas įtakoja didesnį nelaimingų atsitikimų skaičių darbe, didesnę profesinių ligų susirgimo tikimybę. Darbuotojams nebelieka laiko atsikvėpti ir pabūti su savo šeimos nariais ir artimaisiais.

Pabėgėlių integracija į darbo ir ekonomikos rinką yra geras siekis, tačiau darbdaviai tuo piktnaudžiauja, mokėdami žymiai mažesnius darbo užmokesčius.

Atvykusiais asmenimis iš užsienio visų darbo vietų, kaip svajoja kai kurie „verslininkai“ neužpildysime. Pats laikas gerbti savo darbuotojus ir mokėti jiems tinkamą darbo užmokestį. Faktas, kad per metus darbo ginčų komisijos priteisti darbuotojams išmokėti virš 9 milijonų eurų kalba pats už save.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Nors atėjo naujas metų laikas mes vis dar gyvename karantino sąlygomis. Tai silpnina mūsų fizinę, emocinę ir psichologinę sveikatą. Darbas iš namų tampa vis labiau varginantis, o kasdieninė rutina mažina mūsų produktyvumą. Norint pagerinti savo psichologinę būseną geriausiai yra kreiptis į specialistus. Tačiau psichologų paslaugos dažnai yra brangios ir ne kiekvienam darbuotojui prieinamos.

Skandinavijos šalyse yra nusistovėjusi praktika, kad kiekvienoje darbovietėje yra skirtas etatas psichologui. Darbuotojai gali laisvai kreiptis dėl juos kamuojamų problemų, kas padeda jiems geriau įsitraukti į atliekamas darbo funkcijas.

Dauguma žmonių nežino, kad LPS „Sandrauga“ bei kitos nacionaliniu lygmeniu veikiančios profsąjungos su Vyriausybę yra pasirašiusi 2021 m. Nacionalinę Kolektyvinę sutartį, kurioje reglamentuotos profsąjungos nariams 5 dienas sveikatinimosi dienos. Jos skirtos savo fizinei ir emocinei sveikatai gerinti.

Esama darbo sauga ir sveikata labiau orientuojasi i fizinę darbuotojų būklę, tačiau apie psichinę gerovė LR Darbo Kodeksas neužsimena. Dėl to atsiranda idėjų, bei pasiūlymų, kad reikia esamą kodeksą papildyti:

• Į DK inkorporuoti nuostatas, nustatančias darbdaviui pareigą pasirūpinti sveika darbuotojo psichologine būkle, o Valstybinei darbo inspekcijai užtikrinti siūlomo mechanizmo įgyvendinimo priežiūrą.
• Ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams užtikrinti galimybes konfidencialiomis sąlygomis pasinaudoti konsultacijomis su profesionaliai psichologinę pagalba teikiančiu asmeniu ar įstaiga, finansuojant pasaugą darbdavio lėšomis.
• Valstybės institucijoms ieškoti galimybių dalinai kompensuoti darbdavių kaštus, išleistus psichologinėms konsultacijoms.
• Jau dabar pradėti ruošti įmonių ir įstaigų organizacines kultūras tam, kad darbuotojai nebijotų kreiptis pagalbos, kai turi psichologinių sunkumų.

Šis klausimas buvo apsvarstytas LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje, bei Trišalėje taryboje socialinių partnerių diskusijoje. Taip pat jau šią savaitę įvyks Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos narių susitikimas, kurios narė yra LPS „Sandrauga“.

Susitikimo metu bus aptarta Europos šalių praktika susijusi su psichologinės pagalbos suteikimu darbuotojams, bei teikiami pasiūlymai, kaip šią problemą galima lengviau išspręsti nacionaliniu mastu.

Visą aktualią informaciją aptartą šio posėdžio metu mes pateiksime kitame LPS „Sandraugos“ straipsnyje.

Aut: teisininkas Lukas Žižys

Karantino sąlygoms švelnėjant ir pradedant veikti daugiau įstaigų, darbo rinkoje bus pajaučiamas atsigavimas. Todėl, skiepų klausimas kaip niekad aktuali tema darbuotojų tarpe. Žiniasklaidoje vis dažniau girdime valdžios prognozes, o ypač buvusios jėgos struktūrų atstovų, kad po karantino visi dirbantieji privalės pasiskiepyti ar nuolatos testuotis. Dėl to kyla nerimas ar pavyks išsaugoti darbo vietą darbuotojui atsisakius vykdyti keliamus kol kas neteisėtus reikalavimus. Europos Taryba yra pasisakius šiuo klausimu ir priėmus išvadą, kad niekas negali būti verčiamas prieš savo valią būti skiepijamas ir dėl to diskriminuojamas. Ar ši nuostata žinoma mūsų vyriausybės ir seimo nariams.

Vyriausybė svarsto įvesti naują sąvoką imuniteto pasas.  Ši žyma bus suteikta asmenims, kurie pasiskiepys nuo COVID-19 ar jau bus persirgę šią liga. Bet kokias pasekmes sukeltų toks statusas aiškių išvadų dar nėra. Tačiau galima daryti keletą pagrįstų prielaidų.

Visų pirmą manoma kad, žmonės su imuniteto paso žyma bus daug labiau patrauklesni darbo rinkoje, bei turės palankesnes socialines sąlygas. Esant sudėtingai ekonominiai situacijai daug darbuotojų neteko savo darbo vietų ar bijo jų netekti. Todėl toks imuniteto paso įvedimas bus akivaizdi diskriminacija užslėpta forma.

Darbo rinka tampa labai konkurencinga, nes kandidatų yra daug, o darbdavys turi didesnį pasirinkimą. Žmonės turintys imuniteto pasą atsiduria patogesnėje pozicijoje, nes jų rizika susirgti yra daug mažesnė. Tačiau ne visi sutinka su naujai ir taip greitai pagamintais skiepais. Dėl to ir kyla klausimas ar toks skirstymas nebus diskriminacinio pobūdžio atsisakiusių skiepytis atžvilgiu. Ar ši prievolė nekoreliuos su apsisprendimo laisve?

Vyriausybė priimdama šį sprendimą, turėtų geriau apsvarstyti, kokių priemonių reikia imtis norint užtikrinti darbo rinkos skaidrumą. Kad nekiltų nereikalingų klausimų darbuotojams ir kad žmonės, kurie nenori skiepytis nebūtų nustumiami į šoną bei liktų be darbo. Bet ši vyriausybė ignoruoja ne tik diskusijas su darbuotojų atstovais, bet net neskatina socialinio dialogo ir bendrų sprendimų priėmimo. Kai kurie seimo nariai mano, kad viską reikia spręsti tiesiog įsakymais arba nutarimais.

Lukas Žižys

Gyvenimas karantino laikotarpiu pakeitė mūsų kasdieninę rutiną. Turėjome išmokti dirbti ir bendrauti nuotoliniu būdu, kas dabar nebeatrodo taip neįprasta. Tačiau karantino sąlygos vis laisvėja ir iškylas klausimas ar nuotolinis darbas išliks ar viskas sugrįš prie ankstesnės padėties.

Šiandien įvyko Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijos narių susitikimas. Šios organizacijos narė yra Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Susitikimo metu buvo aptarta tolimesnė nuotolinio darbo perspektyvos.

Skaitmeninimo ir darbo teisės ekspertė Birgit Wintermann iš Vokietijos atkreipė dėmesį į duomenų saugojimo problemą, kai yra dirbama iš namų. Tiek asmeninėms reikmės tiek darbui dažniausiai yra naudojamas tas pats kompiuteris. Tai gali privesti prie konfidencialios informacijos paviešinimo. Taip pat pažymėjo, kad nėra aiškiai išskirtas darbo ir poilsio laikas, kiek ir kada darbuotojai privalo dirbti būdami namuose.

CESI darbo inovacijų grupės pirmininkė Sara Rinaudo iš Ispanijos pabrėžė, kad yra reikalingas teisės aktų atnaujinimas, nuotolinio darbo aspektais. Būtina atkreipti dėmesį į darbuotojų psichinę ir emocinę būklę. Kas turėtų būti atsakingas už darbuotojų sveikatą ir saugumą dirbant mobiliai, bei sumokėti už mobiliojo darbo išlaidas? Ar gali būti taikomos darbuotojui, darbdaviui ar valstybei, mokesčių lengvatos.

Alex Agius Saliba Maltos Europarlamentaras išskyrė, kad yra reikalingas atsijungimo teisės nuo darbo įtraukimas į darbo kodeksą. Pandemijos laikotarpiu pastebima, kad 1 iš 3 darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdų. Be to išryškėjo darbdavių manipuliavimas darbuotojais ir apkrovimas pertekliniu darbu.

  LPS „Sandrauga“ gindama savo narių teises, jau yra iškėlusi ši klausimą ir vasario 12 dieną paviešino straipsnį šia tema. Sąvoka “atsijungti” darbo santykiuose yra ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis. Visi privalo turėti laisvą nuo darbo laiką skirtą poilsiui.

Karantinas atskleidė, kad darbas ne biure gali tikrai veikti ir duoti daug naudos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Bet tapo akivaizdu, kad reikia nustatyti taisykles, kad šis darbo pobūdis taptų teisingas, saugus, sveikatai nepavojingas ir teisiškai pagrįstas.

Galime tikėtis, kad mobilusis darbas iš namų išliks ir pasibaigus pandemijai, nes jis tikrai yra patrauklus daugumai darbuotojų. Tai paskatins bendrą skaitmeninę įmonių, bei darbo vietų pertvarką. Tačiau norint to pasiekti reikalingas kvalifikuotas darbdavių, Vyriausybės ir profsąjungų bendradarbiavimas.

Teisininkas Lukas Žižys

Rytoj bus minima knygnešio diena, kuri pažymi mūsų išskirtinės istorijos vingius. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Šiuolaikinėje visuomenėje, apie šią profesiją mažai susimastoma. Išpopuliarėjo elektroninė erdvė, todėl popierinių knygų skaitymas tampa privilegija. Netolimoje praeityje knyga žmogaus buvo vertinama, kaip geriausias draugas, kaip dvasinės prabangos standartas.

Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai, kurie siekė išlaikyti savo tautiškumą šiam reikalavimui priešinosi visais įmanomais būdais. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, vėliau slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Tačiau mūsų tautiečiai priespaudai nepasidavė ir ėmėsi savų veiksmų. Lietuviškos knygos, laikraščiai ir lietuviškas žodis buvo leidžiami iš rankų į rankas. Lietuvai daugiausiai pasiaukojo spaudinių platintojai – knygnešiai – Jurgis Bielinis, Vincas Juška, Karolina Laurinavičiūtė, Ignas Bitaitis ir kiti lietuviško žodžio saugotojai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu Lietuvoje nukentėjo maždaug 1000 žmonių iš visų socialinių sluoksnių. Nors kelias ir buvo sunkus, tačiau spaudos draudimą didžiausiomis pastangomis pavyko panaikinti ir atgauti laisvę Lietuviškiems leidiniams.

Kovo 16 diena, kaip tik mini šių garbių žmonių nuopelnus Lietuvos švietimo ir tautiškumo išsaugojimui. Taigi atsitraukime nuo savo kompiuterių ekranų ir dieną praleiskime su gerbiamo ir mums patinkančio rašytojo knyga.

Knyga – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą mąstyti; tai minties variklis, išjudinantis protą. (Autorius E. Fagė)

Aut: Ieva Dambrauskaitė