Žiniasklaidoje praeitą savaitę pasirodęs Seimo nario P. Gražulio vaizdo įrašas, sulaukė ne tik daug kritikos, paskatinimų bei kitokios visuomenės reakcijos. Deja už šį pasirodymą sulaukta keršto – keturi kartu šokantys sporto treneriai prarado trenerių licenzijas. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ teisiškai bandė išsiaiškinti, kokiu darbo veiklos pagrindu dirbo treneriai.

JAV (Jungtinės Amerikos Valstijos) įsikūrusi „KangooClub“ būstinė yra išdavusi licenzijas tiek Latvijos tiek Lietuvos „KangooClub“ filialams.

Minimame vaizdo įraše, asmenys šoka pagal dainą „Kas nešokinės“. Ji interneto platybėse (youTube.com) yra lengvai pasiekiama nuo 2016 metų ir iki šiol dainos teksto turiniui nebuvo suteikta tiek daug reikšmės. Be abejo sekant Petro Gražulio pasisakymus dėl LGBT, galima manyti, jog ši daina nederama šios grupės asmenų atžvilgiu. Tačiau visos šios istorijos šėšėlyje lieka tie keturi sporto treneriai, kurių žinutė šiuo šokiu, buvo „KangooClub“ veiklos reklama ir populiarinimas.

Šiuo vaizdu įrašu kaip provokacija pasinaudojo Latvijos filialo konkurentai, kurie taip pat šoka Klaipėdos regione, nurodę jį į JAV būstinę ir galimai perteikę nuomonę, jog vaizdo įraše girdima daina gali įžeisti tam tikros grupės asmenis. To pasekoje administracija, net netyrusi trenerių veiklos, neanalizavusi situacijos, atėmė veiklos licenzijas vaizdo įraše šokantiems treneriams, dėl ko jie toliau negali dirbti. Visi treneriai turi aukštuosius išsilavinimus ir net patys negali suvokti kokios gi jėgos veikia, kad už klubo populiarinimą jie drastiškai baudžiami.

Blogiausia yra tai, kad ši situacija parodo demokratiškos visuomenės nykimą, kai kažkam nepatikęs žodis ar gestas sulaukia tokios baigties, jog jauni žmonės, išsilavinę žmonės, lieka be darbo. „Žodžių iš dainos neišmesi“ (liet. liaudies išmintis). Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos įstatymai. Aktyvūs, išsilavinę žmonės turi visas galimybes savo veiklą vystyti ne tik pagal kurios tai šalies licenziją, bet ir įteisinę savo veiklą pagal galiojančią nacionalinę teisinę bazę. Taigi, kas nori šokti, muzika visada susiras.

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Apie komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo sistemos problemas kalbame ne pirmą ir ne paskutinį kartą. LPS „Sandrauga“ 2021 m. Sausio 06 d. Lietuvos Respublikos Seimui pristatė projektą, kuriuo siūlome papildyti LR Darbo kodekso 146 str. 3 dalimi, kurioje būtų nurodomas komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo būdas, tik į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

LPS „Sandrauga“ Vienareikšmiškai turi didžiausią tolimojo krovinio transporto sektoriuje esančių organizacijų skaičių, todėl pagrinde vairuotojus- ekspeditorius tenka ginti būtent dėl kasos išlaidų orderių tikrumo.

Pastebėdami vis kylančią tendenciją ir kitų komandiruojamų darbuotojų apmokėjime, ėmėmės iniciatyvos įtvirtinti reglamentavimą būtent visų komandiruojamų darbuotojų apmokėjime, neišskiriant nei vieno iš jų. Girtis gal nesatūru, tačiau būtina pažymėti, kad kitos profsąjungos šiuo klausimu nesiėmė jokių veiksmų.

Valstybinė Darbo Inspekcija ( toliau – VDI ), savo veiklos pristatyme pateikė statistikos duomenis, kuriuose atsispingi transporto sektoriaus pranašumas, kalbant apie gautų skundų kiekį. 2020 metais VDI gavo daugiau nei tūkstantį vairuotojų skundų dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Gaila, jo VDI Darbo ginčų komisijos, neturi kompetencijos tirti kasos išlaidų orderių tikrumą, todėl juos visada pripažįsta tikrais net nelygindamos parašo tikrumo.

Asociacijos „LINAVA“ Generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo nuomone „Pažeidimai vežėjų sektoriuje yra pavieniai, o ne mąsiški. Dėl šių pavienių atvejų, transporto sektoriaus darbdaviai yra vadinami vergvaldžiais ir kitais neigiamais epitetais. Pavieniais ir neįrodytais atvejais bandoma pažeminti logistikos sektorių, kuris į BVP įneša didžiausią procentą“. Tenka tik apgailestauti dėl tokio aiškinimo.

Iki šiol transporto sektoriuje vyravo žodiniai susitarimai, tad imperatyviųjų teisės normų tikrai trūksta. Pagrindinės transporto sektoriaus problemos yra apmokėjimas už darbą, dienpinigių mažinimas darbdavio iniciatyva, neteisėtos išskaitos dėl žalos, nelegalus darbas.

Nors logistikos įmonėse vairuotojų atlyginimai atrodo gan padorūs. Transporto sektoriaus vadovai, dažnu atveju laviruoja su dienpinigių normomis kurios Lietuvos Respublikoje legaliai gali būti mažinamos darbdavio įsakymu. Vairuotojo – ekspeditoriaus darbo užmokestis susideda iš minimalaus atlyginimo (642 Eur. bruto), koficiento 1,65 ir dienpinigių. Neretai pasitaiko, jog darbdavys prieš atleisdamas darbuotoją, įsakyme nurodo mažinti dienpinigius 50 proc. ir perskaičiavus pagal šią normą, darbuotojas paskutinį mėnesį negauna atlyginimo nes neva jam yra permokėta.

Šiandien, kai nuo sausio pradžios LPS „Sandrauga“ pateikė LR darbo kodekso pataisą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kai tiek VDI, tiek Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo nariai pritarė siūlomai įstatymo pataisai net ir oficialiuose žinių portaluose (BNS, Elta). Užmiršta, kad LR darbo kodekso pataisa, nustatanti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo sąskaitą atsirado ne atskirų seimo narių ar kitų asmenų, bet profsąjungos „Sandrauga“ iniciatyva.

LPS „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu – „Daug žmonių mėgsta pasigirti ir susigretinti su LPS „Sandrauga“ kolektyvo laimėjimais, bei lengvai pasiekti viešojo ryšio efektą. Tačiau darbuotojams labai svarbu žinoti kas iš tikrųjų dirba, gina, atstovauja, o kas…“

Aut: Ieva Dambrauskaitė

  Darbuotojų, kurie dirba pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

  Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinė dalis bei priedai, kurie gali būti mokami už įgytą kvalifikaciją taip pat už papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.

   LR darbo kodekso 147 str. 1 d. reglamentuoja, kad kai dėl darbdavio kaltės darbo užmokestis yra išmokamas pavėluotai tuomet privalo būti išmokami ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šiuo metu delspinigių  dydis sudaro 0,07 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

  Pažymėtina, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigai ,o darbdavio suteiktos paslaugos ar daiktai nėra laikomi darbo užmokesčiu.

  Būtent tuomet, kai darbuotojui ne dėl jo kaltės nėra laiku sumokamas darbo užmokestis arba darbdavys nesumoka darbo sutartyje numatytų priedų ir atsiranda  darbdavio pareiga mokėti delspinigius. Tuomet  kyla konfliktas ir savo interesus darbuotojas gali apginti darbo ginčų komisijoje.

  Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gindama savo narių interesus atstovauja darbo ginčų komisijoje. Iškilus konfliktui tarp darbuotojo ir darbdavio, kai darbdavys nesumokėdamas darbo sutartyje nustatytų priedų turi sumokėti ir delspinigius LPS „Sandrauga“ tampa silpnesniosios šalies t.y darbuotojo atstove, nes darbdavys akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis.

  Pabrėžtina, kad nesumokėjimas tiek darbo užmokesčio, tiek priedų yra pažeidimas, apie kurį darbuotojas privalo pranešti savo profsąjungai, užkirsdamas kelią tolimesniam darbdavio piktnaudžiavimui tiek savo tiek ir kitų asmenų atžvilgiu.

  Tik būdami visuomeniški ir aktyvūs piliečiai galėsime apginti savo teises ir neleisti asmenims užimti valdančiosios pozicijos, kai niekas negali pasipriešinti jų piktnaudžiavimui. Mes, LPS „Sandrauga“ visuomet pasiruošę spręsti iškilusias problemas, o  darbuotojo pareiga  mus laiku informuoti.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė

Jau esame nagrinėję naujo LR Darbo kodekso numatomus pakeitimus. Pamačius pirmuosius pasiūlymus, kyla dvejonės dėl darbdavių atstovų demokratinio valdymo reikšmės supratimo.

Tačiau naiviai tikintis, jog tai tik pirminė ir nepagrįsta išvada, LPS „Sandrauga“ suskubo dalyvauti  ir pareikšti savo nuomonę 2021 m. balandžio 13 d.  surengtame posėdyje.

Visiems posėdžio dalyviams aktyviai įsitraukus į siūlomus naujus LR darbo kodekso pakeitimus dar pačioje posėdžio pradžioje LPS „Sandrauga“ atstovai pastebėjo tai, kad LR darbo kodekso 2 str., kuris reglamentuoja darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, nėra minimos profesinės sąjungos. Taip akivaizdžiai bandoma sumažinti profsąjungų įtaką ir balso teisę. Nors prie minėtame straipsnyje minimų asociacijų posėdžio dalyvių teigimu būtent ir priklauso profesinės sąjungos. Tačiau siekiant kuo didesnio aiškumo, bendru visų posėdžio dalyvių sutarimu buvo  pritarta LPS „Sandrauga“ pasiūlymui ir nuspręsta minėtą LR darbo kodekso 2 str. papildyti įrašant žodžius ir profesinės sąjungos.

„Darbo santykiai  reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisių, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos. Saugių bei sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms bei profesinėms sąjungoms. Taip pat aplinkybių nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais“.

Aktyviau kovojant su diskriminacija ir mobingu darbo aplinkoje, LR darbo kodekso 30 str. numatoma keisti įtvirtinant sąvoką  vietoje „būtinųjų priemonių“ į „ aktyvių veiksmų“. Tai reiškia, kad darbdavys yra įpareigotas imtis aktyvių veiksmų ir būtinųjų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos užtikrinimui.

Aktualesnius LR darbo kodekso pakeitimus, susijusius su darbo laiko rėžimo ypatumais bei būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, nuspręsta palikti tolimesnėms diskusijoms, kadangi posėdžio dalyvių nuomonės išsiskyrė dėl minėtų nuostatų priėmimo. Darbuotojų darbo salygų reglamentavimas yra ypač specifinė ir svarbi tema, todėl tam reikalingos išsamesnės diskusijos, kurios yra perkeltos į kitą profsąjungų ir darbdavių susitikimą.

Visų posėdžio dalyvių bendru sutarimu kitas posėdis, kuriame bus toliau nagrinėjami LR darbo kodekso pakeitimai  vyks 2021 m. balandžio 21 d. Visada laukiame Jūsų pasiūlymų.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė

Laura Adomaitienė

Šiandien LPS „Sandrauga“ dalyvavo derybose tarp Lietuvos Respublikoje veikiančių profsąjungų, darbdavių atstovų bei LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovų. Nors derybos turėjo būti jau pasidėjusios, tačiau vis dar nėra bendros nuomonės dėl esminių klausimų. Vienas jų, yra iki š.m. gruodžio mėnesio tebegaliojanti Lietuvos sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurią pasirašė kelios profsąjungos ir toliau atvirai nori monopolinių teisių.

Jau ne primą posėdį kai kurios profsąjungos prieštarauja ir kovoja tik dėl savo buvusios padėties, ir išreiškia norą, derėtis dėl siaurų interesų. Taip pat jau turinčios Lietuvos sveikatos šakos kolektyvines sutartis profsąjungos mano, kad jau pasirašyta kolektyvinė sutartis suteikia privilegiją bei pirmumą derybose dėl kitos Lietuvos sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutarties. O kur bendra profsąjungų pozicija, kur solidarus atstovavimas, kolektyvinis kolegų palaikymas?

Tačiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija išreiškė nuomonė, jog optimaliausia derėtis dėl vienos šakos kolektyvinės sutarties, kurioje ir viešosios įstaigos ir biudžetinėms greitosios medicinos pagalbos darbuotojams būtų nurodyti atskiri skyriai. LPS „Sandrauga“ pritaria šiai nuomonei. Taip išvengtumėme papildomo painumo darbuotojams, kuriems netektų pasiklysti sutartyse, aiškinantis kurios nuostatos taikomos būtent jiems. Nėra prasmės tas pačias nuostatas užregistruoti keliose Lietuvos sveikatos šakos kolektyvinėse sutartyse ir aiškintis kuriai organizacijai ir darbuotojui taikoma viena ar kita socialinė garantija bei įsipareigojimai.

Vis tik valandai po posėdžio pradžios, ministerijai tarus paskutinį žodį, prasidėjo derybos dėl vienos Lietuvos sveikatos šakos kolektyvinės sutarties pagrindinių sąlygų, sveikatos sistemos darbuotojams.

Diskusijos, nors ir aštrios nėra blogai. Jų nereikia vengti, nes diskutuojant gimsta tiesa. Bet jei diskusijose dėl dirbančiųjų sąlygų gerinimo,  aukščiau kitų iškeliami individualūs interesai, o ne visuotiniai, tampa neaišku ar tai profsąjungos sprendimas, ar politinis užsakymas.

Aut: Ieva Dambrauskaitė