Profsąjungos prezidentui išsakė savo lūkesčius, Nausėda ragina ruoštis karantino pabaigai – nebus lengva atsistoti ant kojų

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su profesinėmis sąjungomis aptarė geresnės darbuotojų apsaugos po karantino poreikį. Kaip nurodė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tam, kokios priemonės bus taikomos pasibaigus karantinui, svarbu ruoštis jau dabar. Profesinės sąjungos savo ruožtu tvirtina pasigendančios konkrečių priemonių.

Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta spaudos konferencijoje po prezidento susitikimo su profesinių sąjungų atstovais pabrėžė, kad svarbu ne tik taikyti taiklesnes priemones, bet jau dabar numatyti priemones, kurios bus taikomos karantinui pasibaigus.

„Turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, kaip atrodys ekonomika po karantino, nes net ir sudarius galimybę veikti verslams, tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių. Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. (…) Labai svarbu atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausias grupes“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jo teigimu, dėmesys turėtų būti atkreiptas į jaunimą, senjorus, neįgaliuosius. Taip pat jis nurodė, kad prezidentas teikia iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį, suteikiant jiems geresnes socialines garantijas.

Anot S. Krėpštos, taip pat buvo kalbėta, kaip paspartinti darbo vietų kūrimą. Kalbėdamas apie atsigavimo fondą, iš kurio Lietuvai bus skiriami ir finansiniai resursai, S. Krėpšta nurodė, kad bene svarbiausia, jog būtų kuriamos darbo vietos, nepamirštant ir prioritetinių tikslų, susijusių su žaliuoju kursu ir kitais ES prioritetais.

Prezidentas siūlo ir iniciatyva, kuria būtų siekiama paskatinti daug darbuotojų įdarbinančias, darbo vietas kuriančias įmones.

Jo teigimu, taip pat svarbu turėti priemonių, kurios užtikrintų ekonomikos atsigavimą ir pagerintų situaciją po karantino. „Jos turbūt būtų kitokio dizaino, kitokio pobūdžio“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Paklaustas apie tai, kaip vertina prielaidą, kad bedarbių skaičius Lietuvoje smarkiai galėjo išaugti dėl darbo paieškos išmokos, S. Krėpšta sutiko, kad netikslumų statistikoje gali būti.

„Taip, yra tam tikro galbūt triukšmo kai kuriuose rodikliuose, tačiau yra kitas nedarbo rodiklis, skaičiuojamas Statistikos departamento (…), kuris taip pat rodo suprastėjusią situaciją“, – sakė S. Krėpšta.

Jis pridūrė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas gali būti ne toks spartus, todėl reikalingos ir papildomos priemonės.

„Į tą situaciją prieš karantiną, nesiimdami papildomų priemonių, grįšime tik per kelerius metus“, – patikino S. Krėpšta.

I. Ruginienė: susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kai kurios taikomos priemonės ar kaip tik jų stoka kelia nerimą.

„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų – Europos atsigavimo priemonių planas, kurį, norime ar nenorime, turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Čia jaučiame nerimastingą žinutę, kad nesame to plano matę“ – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.

Ji pabrėžė, kad labai svarbu žinoti, kokios lėšos priemonėms numatytos ir kokios bus pačios priemonės.

„Bendro vaizdo nematome, laikas senka. Susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė šiai priemonei nepasiruošusi“, – sakė I. Ruginienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad per pandemiją bene labiausiai nukentėjo moterys, tačiau, tikino I. Ruginienė, Vyriausybės priemonių plane joms numatytų priemonių nėra. „Manau, kad pats laikas susiimti ir atkreipti dėmesį“, – teigė I. Ruginienė.

Jos vertinimu, taip pat turėtų būti taikomos pagalbos priemonėms tiems žmonėms, kurie nedarbo draudimo išmokos negalėjo gauti, nes nespėjo sukaupti reikiamo stažo.

I. Ruginienė taip pat akcentavo, kad svarbu numatyti besitęsiančias priemones, kurios būtų taikomos pasibaigus karantinui. Jos siūlymu, derėtų įtvirtinti daugiau saugiklių, kurie užtikrintų, pavyzdžiui, darbo vietų išsaugojimą. Taip pat, anot I. Ruginienės, derėtų didesnį dėmesį skirti ir darbuotojų testavimui.

K. Juknis: stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

„Pastebėjome tokią paprastą smulkmeną, kad net Vyriausybės programoje nėra nė vieno žodžio, kuris vadintųsi „profesine sąjunga“. Tai toks savotiškas neigimas. Kažkokie stereotipai neturėtų būti pagrindas nesikalbėti“, – sakė K. Juknis.

Jo teigimu, taip pat turėtų būti sustiprintas ir Trišalės tarybos darbas. K. Juknis atkreipė dėmesį ir į piktnaudžiavimą, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

K. Krupavičienė atkreipė dėmesį į dvi sritis

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu ypač reikalinga pagalba tiems sektoriams, kurie dar šiandien dirba.

Kaip pavyzdį ji pateikė paukštininkystės sektorių, kuris patiria konkurenciją dėl į Lietuvą įvežamos Lenkiškos paukštienos.

„Mūsų Vyriausybė nepakankamai skiria dėmesio šiam sektoriui ir šiandien šis sektorius negali konkuruoti“, – tvirtino K. Krupavičienė.

Kaip antrą svarbų aspektą K. Krupavičienė nurodė aktyviąsias rinkos priemones: „Šiandien rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir gali pusę metų gauti rėmimą moterys virš 55 metų. Tačiau tarpas, pavyzdžiui, 40, 45 – jeigu šios moterys nori grįžti į darbo rinką, jos negauna jokios paramos. Tai reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti.“

Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu peržiūrėti nedarbo draudimą.

Aut: Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt

 Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1357796/profsajungos-prezidentui-issake-savo-lukescius-nauseda-ragina-ruostis-karantino-pabaigai-nebus-lengva-atsistoti-ant-koju?fbclid=IwAR3ZJQFAs09NQXAa964QyN3BWiPv8hP0-Z36Os5sswNtex-yvXcW_pdWZGo

LR Prezidentas – “Sprendimai turi būti nukreipti į žmogų”

Tokiais Jo ekscelencija Lietuvos Prezidento žodžiais prasidėjo susitikimas su trijų profsąjungų atstovais, kuriame buvo aptarta aktualiausios problemos šiame sunkiame laikotarpyje. Pagrindiniai aspektai buvo darbuotojų apsaugos poreikis laikotarpiu po karantino, idėjos dėl geresnės darbuotojų gerovės, bei kitos šiuo metu šalyje vykstančios aktualijos.

Krizės mažinimui skiriamos nedarbo draudimo išmokos, bei skatinamas darbdavių suinteresuotumas naujų darbo vietų sukūrimui. Be to, skiriamos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, kurios didina darbuotojų atlyginimus. Prezidentas pabrėžė, kad svarbiausias yra žmogus ir visas dėmesys turi būti skiriamas jo gyvenimo kokybei užtikrinti.

Svarbiausi klausimai socialiniais aspektais buvo keliami dėl žmonių, kuriems yra virš 50  ir daugiau metų, negalėjimo susirasti darbo. Taip pat atkreiptas dėmesys į jaunus žmones, kuriems įsidarbinti į perspektyvią darbo vietą yra labai sudėtinga. Paliestos nedarbo išmokos, kurios šiuo metu yra skiriamos ne visiems asmenims.

Per pandemiją nukentėjo daug moterų, kurios prarado darbo vietas ar liko be mokamo atlyginimo. Darbo klausimams susijusiems su vaikų priežiūra, kuomet moterims dėl karantino tenka likti namuose ir juos prižiūrėti, trūksta struktūrizavimo. 

Lietuvos Vyriausybė vis dar delsia pateikti savo ekonomikos gerinimo priemones Europos komisijai. Beveik visos valstybės narės jau yra pateikusios savo idėjas, bet Lietuva yra viena iš šalių, kuri kažko lūkuriuoja. Taip pat naujai priimtas LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuris yra kritikuojamas dėl savo neapibrėžtumo, turi būti tikslinamas.

Turbūt pats aktualiausias klausimas yra vis dar besitęsiantis karantinas. Nėra jokių suplanuotų po karantininių priemonių, kurios užtikrintų darbuotojų ir darbdavių geresnę ekonominę padėtį. Tam reikalingas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuris palengvintų sugrįžimą į darbo vietas. 

Kylančios problemos susijusios su testavimo ir vakcinavimo klausimais. Nėra nustatytų jokių gairių, todėl darbuotojai ir darbdaviai jaučiasi palikti nežinioje kaip reikės elgtis toliau. 

Europos komisij0a pasisako, kad Lietuvoje skiriamos paramos ekonomikai kelti yra per mažos. Vyriausybės siekis didinti mokesčius esamos problemos tikrai neišspręs. Reikia gaunamus pinigus protingai investuoti, kad atsirastų naujų darbo vietų ir žmonės neliktų be nieko, nes tada jų vienintelis pasirinkimas liktų emigracija iš Lietuvos. 

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis atkreipė dėmesį į šias problemas:

  • Suminės darbo apskaitos nepalankumas darbuotojams
  • LR savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatos, kurios apsunkina jaunų šeimų finansinę padėtį imant paskolą ir perkant plotą būsto statybai 
  • Vyriausybės vengimas bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis
  • Individualią veiklą vykdančių žmonių teisių neužtikrinimas
  • Artėjant karantino pabaigai, dėl per mažos darbo rinkos skirtingų sluoksnių žmonėms, emigracijos kilimo grėsmė
  • Per didelės galios suteikimas darbo inspekcijai, kurios sprendimai dėl darbuotojų atleidimo yra prilyginamas teismo funkcijoms.
  • Dėl komandiruojamų  darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojo nurodytą sąskaitą. 

Matome, kad problemų mūsų šalyje tikrai yra daug ir jas reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Vyriausybė neatsižvelgia į paprastus darbuotojus, kuriems tikrai yra reikalinga parama ir aiškios informacijos suteikimas. Tačiau šis susitikimas su LR Prezidentu teikia vilčių, jog bus skiriama daugiau pastangų paprastų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai taisyti šiuo ypatingu laikotarpiu.

 

Aut: Lukas Žižys

Tarptautinė konvencija tampa įtampą didinantis ir visuomenę sprogdinantis elementas

    Stambulo konvencija pirmasis dokumentas Lietuvoje sulaukęs tiek diskusijų. Tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prisidėjęs prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašymo,  negalvojo, kad lyties sąvoka taps kontroversija. Gal dėl neaiškaus teksto vertimo, o gal dėl neapgalvoto ir skuboto sprendimo pasirašyti ši konvencija iki šiol Lietuvoje nėra ratifikuota. Tai padaryti bandė 2018m. šalies vadove buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau taip pat nesėkmingai.

   Šiuo dokumentu Europos Sąjungos pasirašiusios šalys įsipareigoja rinkti duomenis, bei imtis veiksmų ir priemonių smurto prevencijai vykdyti. 

  Stambulo konve1._vestuviu_tradicijos._lietuva._autore_-_ruta_rylaitencijoje įtvirtintas diskriminacijos ir bet kokios rūšies smurto, kurio statistiškai daugiausia patiria moterys,  kelio užkirtimas. Dažniausiai moterys patiria fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą artimoje aplinkoje ar socialinį, bei ekonominį diskriminavimą. Daugelyje pasaulio šalių moteris dėl savo lyties automatiškai tampa „silpnaja lytimi“ ir yra diskriminuojamos bei fiziškai žalojamos remiantis religinėmis bei socialinėmis smurtautojų pažiūromis.

Konvencijoje išreiškiama lyties sąvoka, sukėlė įvairiausių diskusijų ir prieštaravimų. 

Likusios Europos Sąjungos valstybės (išskyrus Lenkiją ir Estiją) ratifikavusios Stambulo konvenciją, stebi šiuo metu Lietuvoje vyraujančias aršias diskusijas. Šio dokumento 3 straipsnyje minimas socialinės lyties apibrėžimas, sukėlė daug interpretacijų ir abejonių šio dokumento kontekstu. 

Dokumento autoriai, norėdami taikyti šią konvenciją ne tik vienos (moteriškosios) lyties asmenims, tačiau ją taikyti ir vyrams kurie taip pat, nors ir nedideliu procentu, tačiau įeina į smurtą patiriančių asmenų statistiką, pavartojo terminą kuris Lietuvoje iškėlė diskusijas dėl LGBT teisių. 

Stambulo konvencijos 12 straipsnyje 1 dalyje, nurodoma jog šalys įsipareigoja imtis priemonių, kuriomis būtų išnaikinti stereotipiniai moters ir vyro priskiriami vaidmenys. Kitaip sakant įsipareigoja išnaikinti  tradicijas ir nusistovėjusias genderizmo ( biologinė lytis) normas ir toleruoti tik socialinės lyties asmenis. 

Koks  autorių tikrasis tikslas, kad tradicijos, tikėjimas, papročiai būtų išnaikinti ?  Juk iki šios ,,Konvencijos pasirodymo“ daug padaryta ir daug daroma kovojant prieš smurtą, prieš asmenų diskriminaciją. Kodėl skiriamos milžiniškos pajėgos, kad būtų įgyvendintas  esminis autorių tikslas – bet kokia kaina būtų  įtvirtinti socialinės lyties  asmenis . Siekiama, kad jie galėtų  priskirti save bet kuriai lyčiai, nepaisant jų prigimtinės lyties. Tad kas  sugebės Lietuvoje  paaiškinti kokia  pagrindinė šio  Konvencijos reikšmė jau nekalbant apie akivaizdžiai  užmaskuotas  interpretacijas ? Aišku, kad aiškinti ir ,,užaiškinti“  gali tik Konvencijos autoriai. Todėl natūraliai kyla klausimas kaip atsitiko Seimui, ką išsirinko Lietuva  ir kas per jėgos susiformavo mūsų valdžioje, kad svarbiausi klausimai Tautos gyvenime  pasidarė tautiškumo papročių, tikėjimo, tradicijų anuliavimas   vardan tariamų, numanomų smurto, diskriminacijos apraiškų prieš numanomos arba bet kurios kitos lyties asmenis ?

Konvencijos 12 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad kultūra, papročiai, tradicijos bei religija negali būti pateisinama priežastis diskriminacijos bei smurto apraiškoms.  Naivu būtų manyti, kad ši nuostata neprieštarauja nuomonės ir žodžio laisvei. Jeigu kalbant apie katalikiškas šalis, kuriose šeimos sąvoka dažniausiai suprantama kaip vyro ir moters sąjunga. Tad tradicines pažiūras turintys asmenys, tai ne tik senyvo amžiaus žmonės, kurie pragyvenę visą gyvenimą, tradicinių pažiūrų  tikrai nepakeis vien tik  seimui ratifikavus konvenciją. Tačiau socialinės lyties asmeniui, nepatiks, kad pagyvenęs žmogus nesupranta jo noro priskirti save vienai ar kitai lyčiai, ar sukurti šeimą su to paties lyties partneriu. Ir jis turės teisę kreiptis dėl jo diskriminacijos, remdamasis senyvo žmogaus nemielu žvilgsniu ar dviprasmišku sakiniu. Pagal šią konvenciją  nei senjoras nei jaunuolis negalės suknelę su  aukštakulniais  demonstruojančio biologiško vyro pavadinti sinonimu arba nusijuokti, nes bus apkaltintas visu įstatymo griežtumu už diskriminaciją ir smurtą.  Laisvas žmogus, laisvoj Lietuvoj negalės išreikšti savo nuomonės. Jau šiandien ruošiant šį straipsnį vienos didžiausių partijų pirmininkas pasiūlė teisėsaugai sekti kitaminčius diskutuojančius apie Stambulo konvenciją…. 

Kai kurios organizacijos savo deklaruojamus šūkius reiškia itin agresyviai, kviesdamos streikuoti kovo 8 – osios proga.  Nenuostabu, kad tie žmonės jau   yra bausti administracinėmis baudomis ir vėl bando save įprasminti per ,,konfliktą  lygioj vietoj“.  LPS ,,Sandrauga“ mano, kad streikas, kaip būtina priemonė reikalinga tik tada, kai visos priemonės išbandytos ir iškeltų konkrečių, aiškių reikalavimų negalima pasiekti kitu būdu. 

  Daugelis sutiks, kad nemažai  viešoje erdvėje pasireiškiantys žmonės yra labai pikti, kaip „žvėrys“, kurie nemoka ir nenori socialiai ir pagarbiai komunikuoti, nežiūrint kokia pozicija svarstoma.

 LPS „Sandrauga“ pritaria LR Prezidento išsakytai nuomonei: „Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija – žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius ir tai daryti kartais šlykščia forma… Jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis ir šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo kaip žmogaus pusę. O kokią jis atstovauja poziciją – tai yra išvestinis klausimas. Dėl pozicijų mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam“, – sakė G. Nausėda

 

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Vasario 27 – oji paskelbta tarptautinė optimisto diena. Šia diena siekiama skatinti žmones į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, džiaugtis tuo ką turi o ne ką praradai. Nors šiuo laikotarpiu ypač sunku pamatyti daugiau gėrio, diskusijomis „plėšantis“ į skirtingus frontus, dėl skiepų reikalingumo nuo Covid – 19. Taip pat sunku pamatyti šviesias spalvas, kai akivaizdžiai reikalingos įstatymų pataisos, aktualios visiems dirbantiesiems, šiuo metu turi pereiti per visas biurokratines instancijas, kad būtų įtvirtintos. Kas be ko atsiranda prieštaraujančių, kas sulėtina visą teisingumo atstatymo procesą.

Tačiau optimisto paklausus,  žiemos vidurys – dar žiema, ar jau beveik pavasaris? Jis atsakytų jog, žinoma, kad jau pavasarėja! Tad visiems linkime ne tik vieną kartą metuose, bet ir kasdienybėje rasti tikėjimą, kad viskas daug geriau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasistenkime savo rutinoje pastebėti bundančios gamtos signalus, bei nepamiršti pasimėgauti atskubančiu pavasariu.

„Gyvenimas susideda iš 10 proc. to, kas man nutinka, ir 90 proc. to, kaip aš į tai reaguoju.“ (Charlesas Swindollas)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

proaktivnie-lyudi-podhod-k-zhizni-i-lichnostnie-kachestva-normi-i-primeri-povedeniya

Seimo komiteto posėdyje – darbdavių atstovų akibrokštas

Vykusiame LR Seimo komiteto posėdyje, LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pristatė ilgai rengtą LR darbo kodekso 146 straipsnio papildymo projektą. Apie šį projektą kalbėjome ne kartą. Jį pastūmėjo daugelis ginčų dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų komandiruojamiems darbuotojams.

Projekto pagrindinis uždavinys – skatinti skaidrumą apmokėjime už darbą komandiruojamiems darbuotojams, lengvinti nagrinėjimo procesą darbo ginčuose, mažinti šešėlį ekonomikoje.
Kaip bebūtų154128970_297831658657071_6768670555635510519_23 keista, šiame Seimo komiteto posėdyje siekis komandiruojamiems darbuotojams visą darbo užmokestį, dienpinigius ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti tik į asmens nurodytą sąskaitą, susilaukė daug Seimo narių palaikymo. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pritarė jog ši problema turi būti analizuojama bei sprendžiama. Algirdas Sysas išsakė savo nuomonę, jog beveik 20 metų tos pačios problemos sukasi vėl iš naujo, tad jos niekur nedings. Taip pat darbdavių atstovams prieštaraujant šiam įstatymų pakeitimui, argumentuojant jog esant pandemijai sunku patekti į bankus, nespėjus atnaujinti duomenų banke, kortelė užblokuojama, o atsidaryti sąskaitą kainuoja apie 200 Eur. Seimo narys Algirdas Sysas replikavo, jog posėdžio metu pasidomėjo apie bankų įkainius ir darbdavių atstovas smarkiai pervertino realias sumas.
Neturėdami svarių argumentų, darbdavių atstovai griebėsi 95 kodo. Jų nuomone tai kvalifikacijos, o ne kompetencijos klausimas, todėl neturėdamas šio kodo vairuotojas negali būti traktuojamas kaip kvalifikaciją turintis ir jo atlyginimas turėtų būti tik minimalus, dėl ko pervedinėti atlyginimą į sąskaitą būtų per brangu.
„LPS „Sandrauga“ jau 20 metų turi transporto sektorių. Turime labai daug darbo ginčų dėl dienpinigių išmokėjimo. Problema iškilusi didelė, nes besikartojantys įvykiai rodo netobulumą, todėl prašome Seimo narių apsvarstyti darbo kodekso 146 str. papildymą 3 dalimi. Šis projektas buvo pateiktas ir LR Trišalėje Taryboje, argumentas dėl pinigų išgryninimo brangumo yra abejotinas. Mano žiniomis, daugelyje bankų, išgryninimo mokestis taikomas tik nuo 600 Eur. per dieną. Manome, jog ši įstatymo pataisa nesukelia jokių blogų pasekmių ir iš esmės nuimtų užkrautą didelę naštą argumentuojant ir įrodinėjant kasos išlaidų/pajamų orderių tikrumą“ pasakė – K. Juknis.
Juk negalima vien tik atimti, mažinant dienpinigius 50 procentų ar neapskaityti keliolikos darbo valandų suminėje darbo laiko apskaitoje. Vairuotojai dirbantys sunkų ir įtemptą darbą, bei kelis mėnesius miegodami „kabinoje“ gali būti vadinami kaimo „japais“ kuriems neišmokėti pinigai nėra visuotinai aktuali problema? Kai kurie asmenys kurie juos įdarbino mano, kad taip. Tačiau LPS „Sandrauga“ siekia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais paremtų darbo santykių .

Aut: Ieva Dambrauskaitė