Jeigu Jūsų paklausčiau kaip dažnai ir noriai jūsų vadovai ar kolegos viešai aptarinėja darbo užmokestį, greičiausiai, tektų pripažinti, kad informacija apie įmonės mokamą darbo užmokestį, priedų sistemą bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas nevisada lengvai pasiekiama. Sakysite auklėjimas lėmė, kad apie atlyginimą viešai kalbėti kažkaip „nepridera“? Deja, įstatymas įpareigoja lopyti auklėjimo spragas. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai  pastebi, kad dažnai net LR darbo kodekso 140 straipsnyje numatyto įstatymo ignoravimas „darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams“ (LR DK 140 str. 2d.) sukelia daug neigiamų emocijų, nepasitikėjimo bei priešiškumo darbo santykiuose. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pasakoja, kad darbuotojai neretai yra skatinami pasirašyti konfidencialumo sutartis, kuriose darbo užmokestis ir priedų sistema yra numatyta kaip konfidenciali informacija. Kol darbo užmokestis ir jo apskaičiavimas yra vis dar „viešam“ pokalbiui nepriderama tema, tol veši terpė įgaliojimų viršijimui ir apie tai nežinančių darbuotojų išnaudojimui. 2018 metais priimtos darbo kodekso pataisos, kurios reglamentuoja suminę darbo laiko apskaitą, suteikia dar daugiau netikslumo ir piknaudžiavimo darbuotojų darbo laiko reguliavimo, bei atlyginimo už jį.

Pastebėta ypač paini situacija, susidariusi viešąjame sektoriuje. 

„Į profesines sąjungas neretai kreipiasi policijos pareigūnai, kuriems dėl įvestos suminės darbo laiko apskaitos, išdirbtas darbo laikas viršija nustatytas normas, o darbo užmokestis neatitinka faktiškai išdirbto laiko. Pareigūnams įsipareigojama viršytas darbo valandas atlyginti laisvomis papildomomis dienomis. Tačiau jomis bus galimybė pasinaudoti tik pasibaigus didesniam nei įprastai pareigūnų poreikiui, t.y nukeliama neribotam laikui, kuris gali trukti iki metų ar net kelių. Noriu priminti, kad po kelerių metų toks „atostogų krepšelis“ dingsta“, — informuoja K. Juknis. 

Yra pastebėtas ne vienas atvejis, kada viešojo sektoriaus darbuotojams premijos ir priedai dalinami be pagrindo. 

Viešosios įstaigos nors ir turi vienodą formulę, pagal kurią skaičiuojamas darbo užmokestis, turi galios svertus pačioms nustatyti tos formulės kintamuosius, tarkim, koeficientų dydžius. Taip darbo užmokesčiu galima manipuliuoti. Su dar didesne painiava susiduria komandiruojami darbuotojai. 

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ mano, kad ši situacija pasikeistų, jeigu būtų įvesta darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo į nurodytą darbuotojo sąskaitą, o ne kasos išlaidų orderiu, prievolė. 

 „Sandrauga“ kreipėsi į Trišalę Tarybą ir į Vyriausybę dėl įstatymo pakeitimo projekto. Vyriausybės rašte nurodoma, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai neturėtų būti priimami, kol nebus aptarti ir išdiskutuoti Trišalėje Taryboje.  

Lietuvos Respublikos trišalė taryba – tai socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija. 

Kaip pastebėjo Trišalės tarybos darbo užmokesčio viena iš komiteto narių Trišalė taryba, yra tik patariamojo, rekomendacinio pobūdžio ir jokios įstatyminės galios sprendimų priėmimui neturi. Todėl tik nuo mūsų užsispyrimo, ryžto, įsitikinimų ir kitų priemonių priklauso įstatymų raida.

LPS “Sandrauga”

teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šiandien, pandemijai tapus mūsų viena iš aktualiausių temų ir stebint Vyriausybės prioritetus kovojant su ja, atsiranda daugiau klausimų nei turime atsakymų. Tačiau į šiuos klausimus negali atsakyti mums, paprastiems piliečiams, net mūsų išrinkti tautos atstovai, kurie nulemia kovos su Covid- 19 būdą.

Dar visai neseniai pradedant vakcinuoti gydymo įstaigų ir švietimo įstaigų darbuotojus, kilo nemenkas pasipriešinimas dėl šios vakcinos privalomumo. Įstaigų vadovai, remdamiesi tik LR Sveikatos Ministro įsakymu, priverstinai liepė darbuotojams skiepytis nuo Covid – 19, tačiau nei pats Ministras ar kiti atsakingi asmenys negalėjo paaiškinti ir reglamentuoti šių vakcinų galima šalutinį poveikį, bei kas bus atsakingas šiam pasireiškus.

Deja, ne pirma kartą pastebėjome, kad Mūsų valdantieji vadovaujasi požiūriu „daryk kaip sakau, nes nubausiu“, tačiau pasekmėms ir blogiausiems scenarijams pasiruošta nėra.

Po pirmųjų vakcinų, dažnam pasiskiepijusiam pasireiškė stiprus šalutinis poveikis. Tačiau iki šiol neturintys nuomonės apie tai kas bus atsakingi pasireiškus šalutiniam poveikiui, Tautos atstovai kartoja, kad toks poveikis yra visiškai normalus. Tačiau iki vakcinacijų buvo teigiama, kad vakcinos bandymo metu, jokių šalutinių poveikių nebuvo pasireiškę ir ji visiškai saugi.  Tad kaip žinoti kas ir kada meluoja? Informacijos apie šiuos skiepus, reikalingos asmeniui laisvai apsispręsti ar skiepytis ar ne, nėra ir niekas negali jos pateikti. Privalomi skiepai gali būti tik tuo atveju kaip šalyje paskelbta epidemiologinė situacija, tačiau kol kas ji nėra paskelbta, bet žmonės vis tiek bauginami sankcijomis už atsisakymą vakcinuotis. Tačiau LR Konstitucijoje įtvirtinta pasirinkimo laisvė, bei žmogaus kūno neliečiamumas čia neegzistuoja. Nepaklūsai – tave nubaus. Mes suprantame, kad skiepai, mokslu ir tyrimais pagrįstas vakcinavimas svarbiausias faktorius įveikiant pandemiją, tačiau reikia turėti argumentų. Nes žmonių įsitikinimai įvairūs, kai kurie tiki maldos pagalba, kai kurie visas ligas gydosi griežtai senovės medicinos būdais.

Ši pasaulį sukrėtusi situacija, tik išryškino spragas, kurių demokratinėje respublikoje neturėtų būti. Dauguma žiniasklaidos, taip pat nemažai politikų, nesigriebia  plačiai aptarinėti apie ekonomikos situaciją šalyje, būsimą prekių ir paslaugų kainų kilimą, valstybės įsiskolinimo augimą ir kitą realią informaciją apie Lietuvos padėtį. Sudarius gero įspūdžio “burbulą”  juo lengva manipuliuoti rinkimų metu. Valstybės valdymo eiga yra tokia slapta, kad paprasti piliečiai mato tik rezultatus, kai jau nieko negalima pakeisti. 

Turime reikalauti iš atsakingų asmenų tikros, teisingos  informacijos ir neleisti naudotis politikams, ministrams senais sovietiniais metodais, kad vietoj tiesos žmonėms būtų pateikinėjamos ,,pagražintos“ žinios.

“Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje  viešpatauja tvarka.” ( Mozi)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Mieli žmonės,

Sveikinu visus žmones  Nepriklausomybės dienos proga. Tikiuosi, kad ne išpūstos valdžios veikėjų kalbos ir nuvalkioti posakiai yra būdingi tikriems Lietuvos patriotams. Minėdami šią istoriškai svarbią datą mes jau išmokome džiaugtis Laisve. Bet kada mes išmoksime kartu kovoti, priešintis blogiui, kuris įvairiausiomis formomis stumia žmones į skurdą ir neviltį ? 

 Patriotas turi visada būti pasiruošęs ginti savo šalį nuo vyriausybės ( Edvardas Abėjus)

Stiprios sveikatos Jums ir jūsų šeimų nariams, vidinės stiprybės ir solidarumo rūpinantis mūsų visuomenės gerove. Su Vasario 16-aja.

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos,, Sandrauga” pirmininkas

   Neseniai įvykusiame Trišalės Tarybos posėdyje užvirė diskusija ,,Dėl psichologų veiklos reguliavimo“  Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Davulis pristatydamas klausima pabrėžė, kad per eilę metų nepriimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris padėtų atriboti profesionalias paslaugas nuo įvairiausių pseudo moksliškų prieigų. Optimizuotų psichologinių paslaugų teikimą krizių atvejais, bent minimalai reglamentuotų privačia praktika užsiimančių psichologų veiklą. Projekto autoriai siūlo įtvirtinti prievolę ir atsakomybę darbdaviui, kad ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems darbuotojams iš darbdavio pusės, turi būti užtikrinta galimybė konfidencialiomis sąlygomis pasinaudoti konsultacijomis su profesionaliai psichologinę pagalbą teikiančiu asmeniu ar įstaiga, finansuojant paslaugą darbdavio lėšomis. Pranešėjas mano, kad įgyvendinus  įstatymą sumažėtų savižudybių, alkoholizmo, depresijos susirgimų skaičius. Ypač jautriai į šį klausimą reagavo Trišalės Tarybos nariais esantys darbdavių atstovai. Pristatytas klausimas iš tikrųjų kontraversiškas.  Ar tuoj pat reikia psichologus įtvirtinti Kolektyvinėse sutartyse, ar leisti poįstatyminius aktus, klausimas lieka atviras.

Stressed man frustrated with electronic devices in office

Kai kuriose įstaigose, organizacijose ir šiuo metu dirba  profesionalūs psichologai,tačiau ar šių organizacijų  darbuotojai mažiau naudoja alkoholį, mažiau stresuoja ir serga depresija, tokių duomenų kol kas nėra. Ko siekė pranešėjas T. Davulis pabrėždamas Trišalės Tarybos nariams, kad įstatymus Lietuvoje priima ne Trišalė taryba, o  LR Seimas – nuspėti nesunku. Todėl LPS ,,Sandrauga“ ateityje dės pastangas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje būtų įsteigtas Trišalės Tarybos sekretoriatas ir sustiprinta Trišalės Tarybos reikšmė.

   Priminsime, kad prof. Dr. T. Davulis yra vienas iš atkakliausiųjų, stambiojo kapitalo atstovas ,,prastūmęs‘‘  liberalųjį darbo Kodeksą  ( įsigaliojo  nuo 2017 liepos 1 d.). Darbo Kodeksas seime buvo  priimtas Valstiečių partijos daugumos balsais.  Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ vienintelė iš visų  derybose dalyvavusių  nacionalinių profsąjungų, darbo kodekso projekto suderinimui – nepasirašė. Manome, kad politikai, žurnalistai, viešosios komunikacijos specialistai apie tai turėtų žinoti. 

Aut: Ieva Dambrauskaitė                                                                               

Darbo santykiuose nuolat vyksta įvairios diskusijos, kaip galima pagerinti ir patobulinti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni iš pagrindinių klausimu dabar yra atsijungimo nuo darbo aspektas ir psichologų paslaugų užtikrinimas. Gyvenant pandemijos etape ir dažniausiai dirbant iš namų, yra sunku užtikrinti tikslų darbo grafiką, bei išlaikyti gerą emocinę būklę. 

Šie klausimai yra keliami ir LR Trišalės Tarybos posėdžiuose, bet sulaukia daug skirtingų nuomonių. Vieni pritaria, kad šie aspektai privalo būti įtvirtinti darbo kodekse sustiprinant darbuotojų poziciją. Tačiau kiti tokiai nuomonei nepritaria ir mano, kad esama situacija yra tinkama ir gerai užtikrina abiejų pusių bendradarbiavimą. Esama pandemija iš esmės pakeitė mūsų darbo stilių bei būdą, todėl turime atnaujinti savo įstatymus, kad prisitaikytume prie progresuojančios realybės, o neliktume nebeaktualioje praeityje. 

Sąvoka “atsijungti” darbo santykiuose yra ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis. Vis labiau darbuotojai yra spaudžiami darbdavio nuolat būti pasiekiami bet kokiu paros metu. Tai silpnina žmonių sveikatą ir didina jų nuovargį, stresą bei sukuria įtemptus darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio.

Europos Parlamento nariai įsitikinę, kad darbuotojai turi teisę po darbo valandų, taip pat atostogų ar poilsio dienų metu neatlikti su darbu susijusių užduočių: nekelti telefono, netikrinti elektroninio pašto ar kitų elektroninių žinučių. Todėl jie ragina ES valstybes imtis visų reikalingų priemonių, kurios leistų užtikrinti šią teisę, pavyzdžiui, įtvirtinti tai kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose. 

Tai užtikrinti yra labai sunku nes darbdaviai dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi ir išnaudoja darbuotojus. Silpnesnei darbo santykių šaliai (darbuotojui) tenka dirbti į darbo laiką neįtrauktomis valandomis, faktiškas darbo laikas ilgėja, bet atlyginimas išlieka toks pat. Todėl yra daug nusiskundimų dėl netinkamai sureglamentuoto darbo kodekso, kuris nenumato atsijungimo galimybės, termino ir kriterijų.

LPS „Sandrauga“ siekdama savo narių ir visų darbuotojų gerovės, siekia, kad atsijungimo teisė būtų pilnai apibrėžta darbo kodekse. Kad darbuotojai nebūtų išnaudojami ilgomis darbo valandomis, už kurias nėra teisingai atsilyginama. Kad jų psichologinė ir dvasinė būsena nebūtų alinama ir silpninama jų sveikata. Juk darnūs ir pagarba paremti darbo santykiai tolygūs sėkmingiems darbo rezultatams ir geriems įmonės (įstaigos, organizacijos) pasiekimams.

Aut: LPS „Sandrauga“

Teisininkas Lukas Žižys