Šiais metais po Seimo rinkimų, nemažas būrys konservatorių ir liberalų parašais Lietuvos Respublikos Seime užregistravo teisės akto projektą, kuriuo siūloma netaikyti baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Narkotinių medžiagų kiekiai bus nustatomi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kai kurių narkotinių medžiagų kiekiai yra nepakitę nuo pat 2003 metų, kuomet ir buvo priimtas minėtas įsakymas (Kanapės – iki 5 g., MDMA – iki 0,2 g., kokainas ir amfetaminas – iki 0,2 g. Ir t. t.). Tačiau kas gali nustatyti ir sureguliuoti mažo narkotikų kiekio poveikį organizme? Juk psichotropines medžiagos kiekvieno asmens organizmą veikia individualiai. Ilgą laiką vartojant, šie „prieparatai“ organizme padaro nepataisoma žalą. Pakinta žmogaus išvaizda, aktyvumas, socialinė aplinka, prastėja koncentracija. O apsvaigęs nuo narkotikų žmogus negali skaidriai suprasti savo veiksmų bei emocijų. Visame pasaulyje laikoma, kad narkotikai – blogis.

Ko gero pamirštama, kad sugriežtinus bausmes ir apsunkinus psichotropinių medžiagų judėjimą, narkotinių medžiagų gamintojai ir platintojai stengiasi narkotines medžiagas padaryti kuo labiau koncentruotas, tai yra stipresnes. Natūralu, kad nuo 2003 m. griežtejant kontrolei ir tobulėjant narkotikų gamintojų išmonei šiuo metu narkotinės medžiagos yra kur kas labiau koncentruotos. Dėl šios priežasties, manytina, kad prieš priimant minėtą įstatymą būtų tikslinga peržvelgti ir teisės aktus, nurodančius koks narkotinių medžiagų kiekis yra laikytinas nedideliu ir „geru“

Taip pat, priėmus šį įstatymų projektą be abejo reikės konkretizuoti ir svarstyti įstatymų, reglamentuojančių narkotikų vartojimą, pakeitimus. Tad nusimato ilgas ir vargu ar naudos duodantis procesas, kurio iniciatoriai siekia perversmo bet kokiu būdu.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad priėmus šį teisės aktą, žmonės nepamirš juo manipuliuoti. Galima nuspėti, jog padidės rizika darbe ir pareigūnams kurie patruliuoja keliuose ir vyksta į iškvietimus,   nes pastaruoju metu sustabdoma vis daugiau nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų. Taip pat daugiau atsiranda buitinių konfliktų dėl neadekvačių asmenų, o pareigūnai privalo rizikuoti savo gyvybe, siekdami apsaugoti aplinkinius. Manytina, kad sprendimas turi būti išdiskutuotas, paremtas moksliniais tyrimais ir su nepriekaištingai sustyguota lydimąja medžiaga. Norėtųsi matyti daugiau argumentų bei užsienio šalių pavyzdžių, kuriose atsispindėtų tokio teisinio reguliavimo pakeitimo rezultatai. Lietuvos žmonės turi teisę apsvarstyti ir remtis ne tik vienos šalies pavyzdžiu. Lietuvos valdžia nori perimti skandinavišką gyvenimo būdą, tačiau nepaiso priežasčių kodėl dar daugelis senųjų Europos valstybių nėra legalizavusios mažo narkotikų kiekio disponavimo. Kodėl pragyvenimo lygio, pakelti iki skandinaviško pragyvenimo lygio, išrinktieji valdžios atstovai nenori, nesunku suprasti. Viena bėda nevaikšto. Dar nesibaigus pandemijai į Seimą pakliuvę asmenys, nesuvokia, kad po tokių projektų patvirtinimo, mirtingumas šalyje padidės ne nuo Covid – 19 …

Teisės akto projektas:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/93e67610396011eb8c97e01ffe050e1c

Įsakymas dėl nedidelio kiekio nustatymo:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210215?jfwid=ynzi5hkyp

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šviesa žmogui kaip esminis gyvenimo ir aplinkos rodiklis yra labai svarbi. Ne veltui žiemos sezonu jaučiamės labiau pavargę, tingūs, depresyvių nuotaikų. Šviesa ir šiluma neatsiejama nuo mūsų psichologinės ir fizinės būsenos. Taip pat pastebėkime, kad daugumoje pasaulio kultūrų, gėris vaizduojamas kaip šviesa ir šiluma, o blogis – tamsa ir šaltis.

Šviesiu paros metu mes esame aktyvesni bei žvalesni, atliekama daugiau užduočių. Remiantis tuo,  rekomenduotina sportuoti, bei atlikti visus svarbiausius darbus pirmoje dienos pusėje iki pietų, kuomet yra aukščiausias darbingumo rodiklis.

Akcentuojame  kad apšvietimo gerinimas padeda kelti darbo našumą, mažina klaidų skaičių. Pagerinus apšvietimą, dirbant nedidelio tikslumo reikalingus darbus, darbo našumas padidėja 5–6 proc., atliekant tikslias operacijas – 15 proc., kai darbas reikalauja labai didelio tikslumo – iki 40 proc. Blogas apšvietimas gali sukelti akių ir galvos skausmą, migreną, dirglumą, mieguistumą, sutrikdyti gebėjimą susikaupti, dėl to prastėja darbo efektyvumas. Apšvietimas turi atitikti vyresnio amžiaus darbuotojų ir prasčiau matančių dirbančių asmenų poreikius. Pvz., galimybė matyti smulkias detales (objektus) su amžiumi silpnėja, todėl jai kompensuoti turi būti optimalus apšvietimo lygis.

Vertinant apšvietos efektyvumą pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas, kaip reguliarus senų lempų pakeitimas naujomis, reguliarus šviestuvų ir apšvietimo įrangos valymas, sienų ir lubSONY DSCų dažymas šviesą atspindinčiomis spalvomis. Svarbu įvertinti šešėlius šalia pagrindinių darbo vietų, ekranų bei  išsiaiškinti, ar nėra darbuotojų nusiskundimų dėl regos įtampos, blogai apšviestų atskirų darbo įrangos dalių, įvertinti vietinio apšvietimo poreikį ir pan.

Mes turime rūpintis, kad ypač dirbant per „nuotolį“ būtų tinkamas apšvietimas. Visai neužilgo, vėl ateis naujas šviesos periodas. O su šviesa ir viltis, kad įveiksim nepriteklius ir išbandymus.

Daugiau gamtos šviesos jūsų aplinkoje!

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šiandien įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje pirmą kartą dalyvavo naujoji Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Po trumpos ministrės įžangos, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis paprašė, atstatyti buvusį Trišalės tarybos sekretoriatą, ko nepadarė Valstiečių – žaliųjų partija. Pirmininko nuomone, suintensyvinti socialinį dialogą, nestiprinant pačios Trišalės tarybos veiklos, sekretoriato, yra utopija. Pasak K. Juknio: – „Privalome skirti nors minimalią pinigų sumą, Trišalės tarybos sekretoriato funkcijų atstatymui, jo darbui. Praėjo tie laikai, kai vien tik iniciatyva ir savanoryste paremtais lozungais, buvo galima pasiekti norimus tikslus“

Aktualų klausimą „Dėl teisėkūros proceso tobulinimo“ pristatė Andrius Romanovskis –  Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkas. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pritaria pranešėjo išsakytai idėjai, kad ruošiant įstatymų projektus Seime, turi būti įvardinti ir įstatymų projekto iniciatoriai. Pabrėžtina, kad valdžios lygmenyje dažnais pastebimas procedūrinių taisyklių nesilaikymas, sudaro galimybę be jokių teisinių pasekmių manipuliuoti procedūromis ir terminais, pažeidžiant esminį atviros teisėkūros principą.

Dabartinė Seimo dauguma visur akcentuoja skaidrumą, LPS „Sandrauga“ taip pat mano, kad teisėkūros procesas turi būti skaidrus.

Buvo pristatytas klausimas „Dėl darbo inspekcijos įstatymo pataisų“. Numatoma, kad bendruose įmonių patikrinimuose, turės galimybę dalyvauti Europos ekonominės erdvės valstybių darbo inspektoriai ir kitų ES valstybių institucijų pareigūnai. Keista, tačiau įstatymų projekte nurodoma, kad papildomų lėšų nereikės. Ar šis projektas tikrai nereikalaus papildomų lėšų? Klausimas kuris kol kas lieka neatsakytas.

Trišalėje tarybos darbotvarkėje buvo įtrauktas 2021 m. valstybės biudžeto projekto svarstymas. Pasak Vyriausybės atstovų, kadangi projektas skubos tvarka svarstomas komitetuose ir Seime, Trišalėje taryboje jis pristatytas nebus.

Lietuvos profesinė sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, jau seniai akcentavo, kad Trišalė taryba turi reikalauti tinkamos pagarbos ir vertinimo, visų valdžios institucijų. Pradedant nuo Prezidento iki paprasto žmogaus. Buvusi Vyriausybė tinkamo dėmesio ir reikšmės Trišalei tarybai neskyrė.

2021 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo nepateikimas Trišalėje taryboje šiandien – pirmas žingsnis regreso link.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė, Ieva Dambrauskaitė

Lietuva jau pirmauja nuo Covid -19 susirgusių asmenų skaičiumi. Kaip visada, pirmoje eilėje pasaulyje pasirodom ne tose srityse kur norėtumėme. Kaimyninės šalys, taip pat ir broliai Latviai, geriau susitvarko su korona virusu, taikydami švelnesnes prevencines priemones. Šalyje įprasta įtvirtinti kiek įmanoma griežtesnes reguliavimo priemones, o jų nesilaikymui taikyti pagrindinę sankciją – baudą. Valdžiai atrodo, kad baudas mokėdami žmonės netikėtai taps sąmoningesni…

Kaip ten bebūtų, šie metai buvo permainingi ir neramūs. Ypač didelis dėmesys atiteko seimo rinkimams ir politikos permainoms. Juk sunkiausia yra perimti valdžią esant kritinei situacijai šalyje. Nežiūrint to, norintiems atsirado laiko išanalizuoti ministrų kompetencijas, bei turimų bakalauro diplomų skaičių. Pasiektas progresas – nustota egzaminuoti pertekliniame užsienio kalbų mokėjime.

Daugelis tikėjosi bei naiviai galvojo, jog tik atsiradęs virusas tuoj pat išnyks, ir viskas bus kaip buvę. Deja, artėjančios šventės visam pasauliui, kartu ir mūsų mylimai Lietuvėlei, bus visiškai kitokios. Nuolat keičiami – griežtinami ir švelninami,  socialiniai apribojimai visiems sudaro sumaištį ir visko mačiusių žmonių galvose.

Taigi, sudėkime visus taškus, kas aktualu šiuo šventiniu laikotarpiu. Kas yra leidžiama ir kas draudžiama?

Papildomi draudimai:

Nuo Š.m. gruodžio 16 d. draudžiama be svarbių priežasčių palikti  savo gyvenamąją vietą, savivaldybę.

Ribojama grožio paslaugų teikimo,  sporto ir kitų paslaugų sektorių veikla, kuri negali savo veiklos tęsti nuotoliniu būdu.

Taip pat teks atitrūkti nuo darbų prekybos bei pramogų centrams ir kitiems viešiesiems prekybos centrams.

Švietimo sistemoje vėl pilnai grįžtama prie nuotolinio mokymo, tačiau darželiai turės priimti vaikus kurių tėvai neturės galimybės dirbti nuotoliu.

Draudimų išimtys:

Savo gyvenamąją vietą galima palikti jei reikia vykti į darbą, prekybos vietą, nuosavą nekilnojamojo turto objektą, laidotuves, aplankyti negalinčių savimi pasirūpinti asmenų ar sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų įstaigas. Nedraudžiama ir pasivaikščioti atvirose vietovėse kur nėra kitų asmenų,  vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams.

Taip pat, bus leidžiama bėgioti lauke visiems žmonėms ir užsiimti sportine veikla profesionaliems sportininkams.

Išimtys daromos ir parduotuvėms bei vaistinėms, kurių pagrindinė veikla maisto prekės, veterinarijos ir vaistinės paslaugos, taip pat optikos ir ortopedijos prekės, odontologijos klinikoms. Jos savo veiklos neprivalės stabdyti.

Internetinių užsakymų atsiėmimo punktams, apribojimų nebus.

Tačiau nepamiškime, kad savo veiklą vykdančios įstaigos privalo užtikrinti uždaroje erdvėje, ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų atstumą nuo vieno žmogaus.

Numatoma, kad šventiniu laikotarpiu išvažiavimus ir įvažiavimus į miestus reguliuos pareigūnų ekipažai, taip pat planuojama, kad šio sugriežtinto karantino efektas pradės matytis po 3-4 savaičių. Pabrėžiame, kad šiai dienai karantinas yra pratęstas iki 2021 m. sausio 31 d.

Žinoma, kad karantino sąlygos bus koreguojamos, atsižvelgiant į esamą situaciją.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Santykinai mažai informacijos  skelbiama apie profesines ligas. Kaip ir daugelis klausimų  Lietuvoje,  yra „užkraunama“ ant žmogaus pečių. Pats susirask informacijos, pats susižinok, pats išsiaiškink. Įstatymų leidėjas nenori įpareigoti darbdavio, sudaryti periodiškų sveikatos patikrinimų,  ar imtis prevencinių priemonių dėl  pavojingų ir kenksmingų darbo  rizikų. O žmogus, sužinojęs, kad sveikatos problemos atsirado dėl darbo specifikos ir pradėdamas eiti ligos pripažinimo profesine keliu, pasiklysta įstaigų, kurioms turi pateikti atitinkamus dokumentus, vingrybėse.

„Asmuo, įtaręs, kad sveikatos sutrikimo priežastis ar liga gali būti susijusi su darbu, kreipiasi į šeimos gydytoją kuris nukreipia asmenį darbo medicinos gydytojo konsultacijai, tuomet jis išsiunčia pranešimą darbdaviui, apie įtarimą profesinę ligą, taip pat VDI skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentui. Kaip manote, kai tiek įstaigų gauna informaciją apie galimą profesinį susirgimą darbdavys sužino apie jam bręstančias problemas ar ne ?

Darbuotojas su įtariama galimai profesine liga, VDI skyriui pateikia visos darbinės veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius, o darbdavys pateikia informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas.

Darbo medicinos gydytojas, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir remdamasis akte pateiktas duomenimis, nustato/nenustato profesinės ligos diagnozę (-es), užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia VDI skyriui.

Ištyrus profesinę ligą, darbdavys organizuoja prevencijos priemonių profesinės ligos (taip pat galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti parengimą ir įgyvendinimą.

Nustačius profesinę ligą, pagaliau darbuotojas turi teisę į socialinio draudimo išmokas.“

Tai yra instrukcija, kurią nurodžiusi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/ka-svarbu-zinoti-apie-profesines-ligas-ju-tyrima-ir-nustatyma

Iš to matome, kad žmogus yra mėtomas iš vienos vietos į kitą. Demokratinės valstybės pagrindas yra rūpintis žmogumi, tačiau susidūrę su realybę, matome kad valdžiai žmonės yra tik marionetės. Skambūs žodžiai skanduojami rinkimų agitacijų metu, kad valdžios atstovai dirba žmonių naudai tėra tik žodžiai, kurie cituojami iš Lietuvos Respublikos himno.

 Kaip darbo santykiai vystosi po to?

Remdamasi savo daugiamete praktika ,,Sandrauga“ pastebi, kad darbuotojo, kuriam pripažintas profesinis susirgimas, darbingumo lygis yra sumažėjas ir tada jis darbovietėje tampa nepageidaujamas. Nors darbdavys jo greitai atleisti dėl profesinė ligos negali, tačiau turi darbuotojui mokėti ligos išmokas. O po visų biurokratinių peripetijų ir darbuotojų saugos komisijos vizitų, darbdavys savo bendrovėje dar turi pakoreguoti darbo funkcijas, kurios  gali sukelti profesinės ligos padarinius.

Tokie susirgimai bendrovėje, aiškia rodo, kad joje nėra pasirūpinta darbuotojų sveikatos saugumu.  Taip jau natūraliai yra, kad darbdavys suinteresuotas, kad įmonė ir joje dirbantys darbuotojai jam neštų pelną ir žmogaus fiziniai poreikiai, sveikos ir saugios darbo sąlygos lieka nuošalyje. Iškilus vieno darbuotojo profesinių susirgimui, jų gali atsirasti ir daugiau, todėl dauguma žmonių, ypač regionuose tiesiog nesikreipia, nes nenori savo darbovietėje tapti nepageidaujamais ir papildyti bedarbių gretas.

Šią problemą turi spręsti ne tik  profesinės sąjungos, tačiau ir naujai išrinkti, kalnus pasiruošę nuversti, tautos išrinktieji.

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė