Kalbėdamiesi su kolegomis, viršininku ar kitais žmonėmis, su kuriais turime palaikyti tam tikrą socialinį kontaktą, dažnu atveju net nesusimąstome kokią informaciją apie save galime atskleisti. Jeigu pokalbis yra labiau dalykinis ir konstruktyvus, apgalvojame savo išsakomas mintis ir jų perteikimą, tačiau šilto ir draugiško pokalbio metu esame labiau linkę atskleisti savo asmenybę ir privačią informaciją. Turbūt ne sykį teko susidurti oficialaus pokalbio metu, ar kalbantis su įstaigos vadovu ar pareigūnu, kad pokalbio metu stengiamasi sukurti jaukaus pasišnekėjimo įvaizdį, nuklystant į tam tikrus asmeniškumus.

Šiandien minint Europos duomenų apsaugos dieną, verta pabrėžti kad Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas (ES) 2016/679 (2016 m. balandžio 27 d.) patikslina ir apibrėžia fizinių asmenų apsaugos duomenis. Šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą;

Kalbant apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Todėl informacijos viešinimas laikytinas sutikimu naudotis paskelbta informacija ir todėl nereikia stebėtis, kad visiškai nepažįstami žmonės naudojasi Jūsų paskelbtais duomenimis.

Sudarydami sąlygas išsaugoti savo asmens duomenis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienintelė profsąjungą galiojanti nacionaliniu lygmeniu, kuri turi galimybę suteikti konfidencialią narystę. Vien iš pavadinimo galima spręsti, kad tai „nematoma“ narystė, apie kurią nežino ir jos negali kontroliuoti darbdavys. Taip pat ji asmeniui suteikia laisvę judėti, tai reiškia nenutrūkta keičiant darbo vietą, yra pririšta prie nario, o ne jo darbo vietos. Naudojantis šia narystės forma, mažesnė tikimybė kilti interesų konfliktui. Dažnai pasitaiko, jog darbdavys žinodamas, kad jo darbuotojas priklauso profsąjungai, išreiškia savo nepasitenkinimą ir darbuotoją stebi pro „padidinamąjį stiklą“. Kaip paprastai iš tokio darbuotojo daugiau reikalauja ar kitaip išskiria iš kitų, profsąjungoms nepriklausančių, darbuotojų. Verta paminėti, kad kilus darbo ginčui, profsąjungos narys neturi pats tiesiogiai dalyvauti ir aiškintis su darbdaviu, šį procesą reguliuoja LPS „Sandrauga“ teisininkai, o darbuotojas lieka nepaliestas tiesioginių darbdavio nepasitenkinimo išraiškų ar kitokių ginčų metu iškilusių niuansų.

Vis tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos dažnai, užslėptai piknaudžiauja minėtu ES reglamentu. Kai reikia viešai paskelbti vadovų, administracijos darbo užmokestį arba skiriamus priedus, bei kitus duomenis kurie gali būti viešai prieinami juos nuasmeninus, šie duomenys neviešinami„prisidengiant“ ES duomenų apsaugos direktyva. Tokia praktika leidžia paslapčiomis priimti sprendimus, kurie gali būti diskriminuojantys kitus darbuotojus. Ar kiti asmenys pažeidinėja Jūsų teises reikalaudami ypatingų duomenų? Praneškite mums…

Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj/lit

Sulaukėme tikros žiemos su visu jos grožiu, jėga ir pavojingumu. Džiaugdamiesi gražiomis snaigėmis ir sniego seniais, nepamirškime būti ypatingai atsargiems. Slidūs keliai ir pavojingos eismo sąlygos yra išbandymas ne tik eismo dalyviams, bet ir statybininkams, kelininkams, pareigūnams ar kitiems žmonėms dirbantiems lauke. Kelią prižiūrinčių įmonių darbuotojai dirba pamainomis pagal įvestą, nenaudingą darbuotojui, suminę darbo laiko apskaitą. Už kenksmingą sveikatai, šeimai, suminės darbo laiko apskaitos įvedimą, darbuotojai turi „dėkoti“ buvusiam premjerui „ butkevičiui ir ko“

Nepamiškime, kad žiemos metu ypatingai padidėja nelaimių, traumų tikimybė. Todėl verta prisiminti, jog  Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnis nurodo kad įvykus nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą ar iš darbo, taip pat įvykiui darbe, jeigu patiriama žala sveiktai, privaloma apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Apie incidentus pranešama įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tuo tarpu darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo ar jį atstovaujantis asmuo privalo apie nelaimingą atitikimą pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo. Tačiau esant darbuotojo mirčiai ar sunkiam sveikatos sutrikdymui privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe.

Šioje situacijoje susiduriama su tuo, kad darbdavys bijodamas atitinkamų institucijų apsilankymo įmonėje, neįvydo šios prievolės ir nepraneša apie nelaimingą įvykį darbo metu. Todėl asmenys, esantys Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariais turi kreiptis į juos atstovaujančią profsąjungą ir pranešti apie įvykusį įvykį darbe, kad apsisaugotų nuo sukčiavimo, net ir šioje situacijoje. Jei pats asmuo to padaryti negali, visada gali už jį kreiptis ir pranešti kiti asmenys, kolegos, giminaičiai, kurie žino visas aplinkybes ir gali suteikti tikslios informacijos.

Jei mes neturėsime žiemos, pavasaris nebūtų toks malonus ir laukiamas. Juk nei viena žiema nesitęsia amžinai. Saugokime save ir kitus nuo nelaimingų atsitikimų.

Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“

Teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Dažnai rinkimų agitacijų metu ir kituose viešuose pasisakymuose girdime apie skaidrumo didinimą šalies ekonomikoje. Tačiau dažniausiai skandalai dėl korupcijos kyla valdžios atstovų, teismų bei valstybės tarnautojų tarpe.

Šiuo metu išlindęs ilgai slėptas A. Guogos verslas kurio partneriai yra Rusijos valstybės atstovai, ne tik patvirtina abejones dėl kai kurių valdžios atstovų lojalumo nebuvimo, bet ir prieštarauja šiuo metu siekiamų tikslų principinėms nuostatoms (turėti kuo mažiau bendradarbiavimo su Rusijos valstybe) ir LR aukščiausią teisinę galią turinčio įstatymo įtvirtintoms normoms. LR Konstitucijos 60 straipsnyje pabrėžiama, kad Seimo nario pareigos nėra suderinamos su jokiomis kitomis pareigomis, taip pat ir su verslo.  Taip pat 63 str. numatyta, kas Seimo nario įgaliojimai baigiasi kaip jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Seimo narys negali gauti jokių kitų pajamų kaip tik už Seimo nario mandatą. Tad iškyla klausimas, kodėl šis politikas – verslininkas vis dar turi Seimo nario mandatą? Aišku vieną, aukščiausiems valdžios atstovams leidžiama daugiau nei paprastam žmogui.

Kaip pavyzdį galima būtų paminėti mūsų aukščiausios valdžios atstovų elgesį, kada jie galimai pasinaudoja iš Europos Sąjungos fondų gautomis lėšomis, skirtomis ekstremalios situacijos suvaldymui. Ši informacija nėra viešinama ir tikslinama, todėl faktas konstatuojamas tik tada, kaip būna nustatyti konkretūs kaltininkai ir paviešinamos iššvaistytų ar panaudotų pinigų sumos. Gal būt tai naudinga valdantiesiems, ar aukštas pareigas užimantiems asmenims, kurie savo nesąžiningais veiksmais ne tik daro žalą mūsų ekonomikai bet ir diskredituoja visą valstybę.

Valdžios atstovai reguliuoja eilinių žmonių atlyginimus, ir leidžia jais laviruoti verslininkams. Tačiau prisidengiant Europos Bendrųjų duomenų apsaugos reglamentu, niekur nėra viešai skelbiamos informacijos, apie viešų, valstybinėse institucijose dirbančių asmenų atlyginimus, Seimo narių, teisėjų, valstybės tarnybos aukščiausiųjų pareigūnų darbo užmokestį, premijas, bei kitas papildomas išmokas susijusias su tarnybos (darbo) santykiais.

Galimai būtų sunku apskaityti ir pajamų deklaracijose nurodyti sumas, kurios buvo gautos ne už tiesiogiai užimamas darbo pozicijas, o už papildomas švietėjiškas teisėjų veiklas verslininkams kurios buvo įvertintos 30 000 Eur ar pajamas iš „rimto“ verslo?

Viešoje erdvėje yra pasisakančių, kad jei Lietuvos Vyriausybė nesiims kardinalių pokyčių, kad pasikeistų esama situacija, Covido sąlygomis ekonomiškai žlugs ne tik kurortiniai SPA centrai, tačiau užsidarys ir likę klestintys restoranai, muziejai bei pramogų centrai. Ar tikrai taip ir bus? Mes manome, kad kontrolė ir viešumas, ypatingai svarbūs skaidrumui.

Akivaizdus pavyzdys kaip sudaromos išskirtinės sąlygos vykdyti veiklą tik „Maximos“ , „IKI“, „LIDL“, „Rimi“ ir kitiems stambiems verslininkams. Jie yra įtraukiami į remiamų nuo Covido įmonių sąrašus, o tai sudaro jiems palankesnės sąlygos nebankrutuoti ir toliau klestėti.

Dabar labai populiari viešoji informacija apie pasaulinius įvykius, JAV prezidento inauguracija ir t.t. Mūsų valdžia užmiršta vieną: pirmiausia išspręsti esmines problemas kurios naikina Lietuvos valstybės gerove, o tada kalbėti apie pasaulinį atšilimą, ar nuolat besivaidenančius „žaliuosius žmogeliukus“. Galbūt valdžia užmiršta, kad žmonės irgi mąsto… Galbūt nesupranta, kad jiems duodami tik  keturi metai išbandymų…po to lemiamą žodį, vėl tars žmonės….

Aut: LPS“Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Darbo kodeksas tai vienas pagrindinių įstatymų kurie reguliuoja darbdavio ir darbuotojo santykius. Šiuo metu ypač dažnai iškylantis klausimas apie darbo sutartį, pagrindinį ir papildomą darbą, pakeitimus. Todėl nusprendėme pateikti tikslesnę informaciją apie darbo santykius reglamentuojančią sutartį.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. (LR DK 32 str.)

Kuomet darbuotojas atlieką tam tikrą darbo funkciją, įgyvendina darbdavio nurodymus ir atlieka užduotis jo naudai, tada šie santykiai privalo būti įtvirtinti darbo sutartimi.

Darbo sutartyje privalo būti nurodytos būtinosios sutarties sąlygos, jose nustatomos darbo sąlygos kaip darbo laikas, darbo užmokestis, apmokėjimo terminai, atostogos ir darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Tačiau šią sutartį galima sukonkretizuoti papildomomis sutarties sąlygomis, kurios įtvirtina ir neprieštarauja darbo sutarties šalių susitarimui dėl darbo.

Dažnu atveju, žmonės papildomą darbą sulygina su antraeiliu darbu. Užimant dvi darbo vietas, tai yra dirbant dvejose atskirose įmonėse, pagrindinė ir antraeilė darbo vieta yra viena kitai nepavaldžios. Tuo atveju privaloma turėti atskiras darbo sutartis, su atskiromis darbo sutarties sąlygomis, kurios negali trukdyti viena kitai. Todėl nutrūkus vieniems darbo santykiams, vienoje organizacijoje, darbas kitoje išlieka. Visa kita yra papildomas darbas.

Pabrėžiame, kad papildomas darbas tai yra susitarimas dėl papildomo darbo kuris tampa darbo sutarties dalimi. Kaip paprastai toje pačioje darbovietėje, vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita.

Nutraukti susitarimą dėl pagrindinio darbo šalis turi apie tai informuoti raštu kitą šalį, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Jei nutrūkta darbo sutartis dėl pagrindinio darbo atliekamų funkcijų su ja nutrūkta ir papildomo darbo santykiai, šiuo atveju galioja bendrasis 14 dienų terminas jei LR įstatymai nenumato kitaip.

Tad nepamirškite, kad nesutinkant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys turi teisę atleisti iš darbo pagal LR DK 57 str. 3 d.  „Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės“.  Iškilus sudėtingoms situacijoms konsultuokimės visais teisiniais klausimais su atitinkama kompetenciją turinčiais specialistais [email protected].

Aut: LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Nors Trišalėje Taryboje LPS „Sandrauga“ pasiūlymus atlyginimus ir kitas išmokas komandiruojamiems darbuotojams mokėti tik pavedimais į banko sąskaitas, pasitiko darbdavių pasipriešinimas, savo išsikeltų tikslų siekiame iki galo.

Sulaukę diskusijų komentaruose ir pastebėjimų paštu, nusprendėme nelaukti kito Trišalės Tarybos posėdžio. Turėdami įtarimų, kad ši įstatymo pataisa gali būti stabdoma ir galiausiai vėl padėta į stalčių, kreipėmės į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę.

Kreipimesi aiškiai išdėstėme savo argumentus ir konkrečius pasiūlymus. Prašėme Premjerės atsakingai pažvelgti į situaciją ir savo kompetencijos ribose kuo skubiau inicijuoti šio įstatymo svarstymą ir priėmimą.

„Puikiai suprantame, kad Vyriausybė šiuo metu užsiima koronaviruso pandemijos suvaldymu. Tačiau galiojant dabartinei tvarkai kasdien apgaunami sąžiningai dirbantys darbuotojai, todėl šis sprendimas laukti negali.“ – teigė LPS „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Blogas darbdavių pavyzdys, kaip ir virusas, gali būti užkrečiamas. Todėl svarbu kuo greičiau pažaboti bent menkiausias galimybes tokiai kai kurių darbdavių savivalei.

Aut: Raminta Aleknavičienė