Pagal 2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimą „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1d. MMA kyla iki 642Eur./mėn, o tai yra 3,93 EUR./val. Pažymėtina, kad MMA gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Džiugu matyti tendencingai kylantį minimalų mėnesinį užmokestį, tačiau įsigilinus į skaičius visa palaima dingsta.

Absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje, pagal 2019 metų duomenis siekė 7,7 % (215 tūkst. gyventojų), tai 3,4% mažiau nei 2018 metais. Šią statistiką verčiant pajamomis, žemiau skurdo ribos priskiriami asmenys kurių pajamos yra apie 527 Eur/mėn. keturių asmenų šeimai.

Kriterijai nustatant MMA

Remiantis  Europos Komisijos paruošta direktyva, yra tam tikri elementai, kurie privalomi nustatant šalies MMA:

1) MMA perkamoji galia, įvertinant pragyvenimo išlaidas, taip pat mokesčių lengvatas ir socialines išmokas;

2) bendras algų lygis ir jų pasiskirstymas;

3) darbo užmokesčio augimo tempas;

4) darbo produktyvumo pokyčiai.

Šiuo kriterijus valstybės šalys narės gali papildyti savo nuožiūra.

Kolektyvinių derybų skatinimas

Minimalaus užmokesčio svyravimas prasideda nuo kolektyvinių sutarčių derybų. Šis kelias labai ilgas ir priklauso ne tik nuo darbuotojų bei profsąjungų organizacijų, bet ir nuo darbdavių, kurie ne itin teigiamai atsiliepia dėl didesnio MMA.

Skandinavijos šalyse itin didele reikšmę turi kolektyvinės sutartys ir profsąjungų veikla. Dauguma susitarimų kurie liečia darbdavius ir darbuotojus yra vykdomi tik per kolektyvines sutartis. Čia MMA siekia 80%, tuo tarpu posovietinėse valstybėse nesiekia nei 50% ( Lietuvoje  –  47% ) vidutinio darbo užmokesčio.

Valdžios atstovai teigia, kad lėšų, didinti MMA yra, tačiau verslininkai nenori jais dalintis. Tuo tarpu „strėles atgal permeta“ verslininkai ir sako, kad valstybėje vyrauja labai dideli mokesčiai, dėl to padidinti atlyginimų nėra iš ko, ypač šiuo pandemijos laikotarpiu. Darbdaviai nori gauti iš valstybės kuo daugiau lengvatų, tačiau savo pelnu su darbuotojais dalintis nenori, todėl apie lojalius, produktyvius ir našius darbo santykius Lietuvoje net sudėtinga kalbėti.

„Darbuotojai ant savo pečių turi ne tik didelius mokesčius, ir mažus atlyginimus. Tai žlugdo socialiai atsakingą visuomenę ir darbuotojo norą nešti pelną darbdaviui.“ – sako LPS „“ Sandrauga pirmininkas Kęstutis Juknis.

Kokia užsibrėžta riba šiai problemai išspręsti?

Deramas MMA dydis turėtų būti toks, kad protingai gyvenant, nesunku būtų išgyventi visą mėnesį ir jo gale netektų skaičiuoti centų. Tai turėtų įsiskaičiuoti būtiniausios maisto išlaidos, būstas, mokesčiai, transportas į darbą ir iš darbo, minimalios pramogos, apranga ir bent 25-30 % atlyginimo turėtų likti taupymui.  Tokia MMA krepšelio formuluote naudoja užsienio valstybės kaip Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija ir pan., tačiau tai negalioja mūsų valstybei už kurios laisvę kovojo ne tik pavieniai išaukštinti asmenys, bet visa Tauta.

Lietuvos ekonomistai teigia, kad šalyje pragyvenimo lygis gerėja ir skatina nepamiršti taupyti. Skaičiuojant pigiausio maisto krepšelio sumą ir mokesčių išlaidas, tikrai galima įsivaizduoti kad gyvenimas gerėja. Kaip kurie Tv ekranuose eskaluojami ekonomistai ir valdžios atstovai galvoja, kad būtinosios išlaidos, kurios yra tik pigiausias maistas ir “prabangūs” mokesčiai pakankamai užtektini žmogui dorai gyventi. Atrodytų, kol Lietuvoje nieko daugiau nereikia, tik išgyvenimui vartoti antrarūšį maistą ir mokesčiais išlaikyti valstybę ir jos visas struktūras!

Viskas prasideda nuo deramo MMA dydžio. Šis rodiklis ne tik gerina šalies ekonominę galią, mažina nedarbą ir pašalpų mokėjimą, tačiau atsiliepia ir dirbančio žmogaus emocinei bei psichologinei būsenai, turi teigiamą socialinį poveikį, nes sumažina darbo užmokesčio nelygybę. Taip pat  padeda išlaikyti vidaus paslaugą, bei sustiprina paskata dirbti. Labai svarbu, kad žmonės suprastų, kad pati valdžia iš savęs ginčo nekuria.

Aut. Teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Šiandien įvyko Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir dar kelių profsąjungų atstovų susitikimas su LR Prezidentu – Gitanu Nausėda. Susitikimo pradžioje J.E Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė įžanginę kalbą kurioje palietė dažnai minimą socialinio dialogo siekiamybės ir lūkesčius siekiant gerovės valstybės, taip pat šiuo metu aktualią kovą su pandemija. Toliau suteikė galimybę pasisakyti profesinių sąjungų lyderiams: LPSK – I. Ruginienei, LPS „Solidarumas“ – K. Krupavičienei , LPS „Sandrauga“- K. Jukniui.

Lietuvos profesinės sąjunga, ,Sandrauga“ šiuo sudėtingu laikotarpiu pastebi, jog paskutiniuoju laikotarpiu užimtumo tarnyboje darbo ieško apie 30 tūkstančių asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai. Akivaizdu ir tai, kad solidesnio amžiaus darbuotojų integracija į darbo rinką yra lėtesnė ir sudėtingesnė. Neramina ir tai, kad pasikeitus situacijai ir grąžinus darbo jėgos judėjimo laisvę didelė Lietuvos piliečių dalis neišvengiamai emigruos ne tik dėl ekonominių sąlygų, bet ir socialinio teisingumo ignoravimo darbo teisėje.

Iš esmės būtinas kuo skubesnis darbo Kodekso 115 straipsnio keitimas, nes nemokėjimas už viršvalandinį darbą tapo norma. Suminė darbo laiko apskaita masiškai pradėta įvedinėti valstybiniame, viešajame sektoriuje.

Pirmas suminės darbo laiko apskaitos praktiką pradėjo taikyti buvęs policijos departamento vadovas L. Pernavas. Pasekmė – tūkstančiai pareigūnų negavo ir nebegauna apmokėjimo už viršvalandinį darbą, nuskriaustos šeimos ir nusivylimas ateitimi. Išvada viena: prieš įvedant suminę darbo laiko apskaitą būtinas profesinės sąjungos arba, kur jos nėra, Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas ataskaitiniam laikotarpiui.

Kolektyvinių sutarčių sudarymui ir pasirašymui atkakliai ir net atvirai priešinasi Švietimo, Mokslo ir Sporto, Socialinių reikalų, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijų  ilgametis valstybės tarnautojų kontingentas. Būtinas švietimas ir kitos priemonės Kolektyvinių sutarčių kontekste visame valstybiniame sektoriuje.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis: „ Mūsų valdžia labai priklausoma nuo kapitalo todėl ir poslinkių nėra“

Privačiame sektoriuje, kuriame Kolektyvinių sutarčių sudarymas smarkiai atsilieka, būtinas šalių suinteresuotumas. Darbdavys turi aiškiai matyti ne tik teorinę, bet ir praktinę naudą sudarydamas ir pasirašydamas kolektyvinę sutartį. Skandinavijos šalyse, kuriose yra vienas aukščiausių pragyvenimo lygių pasaulyje, darbo santykiai, socialiniai, ekonominiai klausimai sprendžiami tik kolektyvinių sutarčių, derybų principu.

Skaidrumo ir sankcijų taikymas už šiurkščius darbo įstatymų pažeidimus.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis susitikimo metu, LR Prezidentui pateikė pasiūlymą apsvarstyti valstybės tarnybos, pareigūnų, atleistų iš tarnybos ne už tyčinius nusižengimus, galimybę po kurio laiko grąžinti tęsti tarnybą. Šią pataisą turi reglamentuoti įstatymas.

Taip pat pirmininkas pabrėžia, kad dabartiniame darbo kodekse darbdavys gali nemokėti darbo užmokesčio, kol darbo ginčų komisija nepriima sprendimo. Jokių sankcijų už tai darbdaviui nėra. Manome, kad būtinas sankcijų taikymas ir atgrasinančių priemonių įtvirtinimas, kai darbdavys šiurkščiai pažeidžia darbuotojo teises.

Taip pat pastebimas šiuo metu aktualus klausimas dėl pagalbos jaunoms šeimoms, kurios augina mažus vaikus ir turi būsto paskolas. Siekiama pagerinti būsto paskolos grąžinimo sąlygas ar suteikti mokesčių lengvatas.

Tarptautinio pervežimo sektoriuje neišvengiamai trūksta skaidrumo atsiskaitant su  tolimųjų reisų vairuotojais. Dėl šios priežasties negalima kontroliuoti „šešėlio“ šiame sektoriuje, taip pat pasunkėja ir pailgėja darbo ginčų sprendimas. Tad LR Prezidentui pateikti siūlymai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo tolimųjų reisų vairuotojams tik bankiniu pavedimu.

Tačiau į šios problemos negali panaikinti dėl didelių bankinių mokesčių. Mažai uždirbantiems asmenims tai bus per didelė našta.

Dėl MMA pasisakė Kristina Krupavičienė LPS „Solidarumas “pirmininkė: „MMA neturi būti mažesnis nei 50% vidutinio šalies BVP“

Europoje kur stiprios ekonomikos – stiprios ir profesinės sąjungos.

LPS  „Sandrauga“ dar šiais metais aštriai kritikavo opozicijoje buvusios Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio frakcijos užregistruotą įstatymo projektą. Pataikaudami verslui, Seime siekė įteisinti naują ,,nenustatytos apimties“ darbo sutarties rūšį, kur darbdaviai savavališkai galėtų darbdaviams mokėti ne nustatyta MMA, bet savo nuožiūrą nustatyta darbo užmokestį, kad ir už 8 Eur./ mėn. Tai akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas, naudingas tik verslui.

Iki šiol visos valdžios per nepriklausomybės laikotarpį  kiek įmanydamos skaldė ir silpnino profsąjungas, siekdamos tik asmeninių, partinių ir grupinių interesų. Apie  šviesios ateities viziją buvo galima išgirsti tik rinkiminėse agitacijose…

Šiandien turime dėt i pastangas, kad darbo santykiuose būtų užtikrintas socialinis gynimas, ypač apmokėjime už darbą ir tinkamų darbo sąlygų darbo vietoje sudarymas.

Visi bet kokiu atveju turime galėti naudoti visas Europoje išbandytas priemones ginant savo interesus. Ir kažko nedaryti, karantinu negalima pasiteisinti – jis nesitęs amžinai.

„Net ir viruso pašonėje turime ginti darbuotus ir jų teises“ reziumavo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Aut: Teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Karantinas labai sutrikė mokyklų nusistovėjusį gyvenimą. Pirmą kartą šalyje susidūrėme su tuo kas neįprasta, nuotolinio mokymo praktika.  Valdžios atstovai teigia, kad su visais pandemijos iššūkiais valstybė susidoroja, tačiau švietimo srityje vis dar nėra aiškiai ir detaliai išdėstytas veiklos planas karantino metu.

Iš šalies atrodo, kad valstybė tik bando įvairius scenarijus, kurie nestabdytų mokymo įstaigų veiklos. Be abejo šioje situacijoje negali laimėti visi.

Jau pirmos karantino bangos metu, siekiant apsaugoti vaikus, buvo imtasi mokymo nuotoliniu būdu. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių ir apsaugos įstatymą, vaikas negali būti paliktas be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tai reiškia, kad arba tėvai turėtų samdytis aukles, arba patys neiti į darbą. Todėl tie tėvai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, buvo išleisti darbuotis namuose, o tie kurių darbo vieta nebuvo pritaikyta nuotoliniam darbui turėjo galimybę „išeiti“ į prastovą. Tačiau pasinaudojus prastovomis, jos buvo apmokamos tik 60% atlyginimo, darbdaviai už šias darbo vietas taip pat gavo kompensacijas.

Dauguma įmonių ir organizacijų neišsilaikė ir užsidarė, o kai kurie vadovai pamatė, kad jiems nepalanku turėti darbuotojų su vaikais iki 14 metų atleido juos arba privertė pačius išeiti iš darbo. Todėl pirmojo karantino metu smarkiai išaugo nedarbo lygis Lietuvoje.

Valdžia pamatė, kad padėtis yra kritinė ir dar vienos tokios bangos neatlaikys. Todėl antro karantino metu, vykdomas kitas scenarijus. Darželiai šalyje veikia pilnu pajėgumu, o pradinukai, vaikai iki 5-6 kl. (14 metų) eina į mokyklas, kuriose yra pasirūpinta visom saugumo priemonėmis. Mokyklose ribojami srautai patalpose, valgyti mokiniai eina ne daugiau kaip po dvi klases. Jei vienam iš grupės pasireiškia galimai korona viruso simptomai, visa klasė vėl grįžta prie nuotolinio mokymosi.

Tačiau šio scenarijaus nuošalyje kaip įprasta liko mokytojai. Kurie turi taikytis prie šios sistemos ir dirbi su pilna klasę mokinių, kai tuo tarpu didžiausia sveikatos rizika yra iškilusi būtent jiems. Mokytojai „neturi teisės“ sirgti, nes jei kuris iš pedagogų susirgs, jo krūvį teks perimti kitiems. Niekuo nepateisinamas sprendimas palikti mokytojus tokioje situacijoje. Mokytojas šiandien, yra paliktas be savo steigėjų paramos, ir maitinamas tik kalbomis. Didžioji dalis politikų yra užsiėmę postų dalybomis, o šalies vadovui rūpi užsienio politika ir tarptautiniai reikalai, o arčiausiai esančių savivaldybių valdininkai nenori rizikuoti ir susirgti. Paskutiniais duomenimis Respublikoje užsikrėtusųjų skaičius perkopė 2000 ir auga toliau.

Aut: Auksinė Liepsnelė

Ko gero, apie narystės profesinėje sąjungoje privalumus esame girdėję kiekvienas. Atstovavimas darbo ginčuose, derybos su darbdaviu kolektyvinių sutarčių sudarymas ir t.t. Akylesni darbuotojai pastebi, jog šios nuolat kartojamos profesinių sąjungų nariams suteikiamos privilegijos yra ganėtinai neapibrėžtos. Tačiau retas susimąsto, jog kiekviena profesinė sąjunga turi skirtingus įstatus, valdymo ir narių aptarnavimo formą, įtaką valstybinėms institucijoms ir narių atstovavimo strategiją.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kartu su kitomis dviem profesinėmis sąjungomis, yra pasirašiusi nacionalinę kolektyvinę sutartį. Ši sutartis mūsų profesinės sąjungos nariams suteikia 2 papildomas apmokamas atostogų dienas, bei 5 apmokamas dienas, skirtas gerinti sveikatai. Pastarasis punktas yra itin aktualus pareigūnams, kasdien aukojantiems sveikatą dėl Lietuvos piliečių saugumo ir gerovės.

Kone svarbiausias dalykas, kuriuo LPS „Sandrauga“ išsiskiria iš visų kitų Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų – nematoma narystė. Dažniausia į profesinę sąjungą norinčių stoti darbuotojų baimė – darbdavio reakcija, sužinojus jog darbuotojas savo teisių ir interesų gynimui nusprendė pasitelkti profesinę sąjungą. Dėl šios priežasties LPS „Sandrauga“ neatskleidžia darbdaviui duomenų apie savo narius, todėl panaikinama rizika darbuotojui būti atleistam ar kitaip „baudžiamam“ už narystę profesinėje sąjungoje.

Darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje, kilus darbo ginčui, darbdaviui atskleidžiama tik paskutiniu metu – keliant ginčą darbo ginčų komisijoje arba administraciniame teisme, todėl nesąžiningas darbdavys dažniausiai teisine prasme nėra pajėgus susidurti su profesionaliu teisiniu atstovavimu. LPS „Sandrauga“ narius atstovauja profesionalūs ir kvalifikuoti teisininkai, o esant būtinybei, turime susitarimus su aukštos kvalifikacijos advokatais, todėl Jūsų teises galime ginti iki pat Aukščiausiojo arba Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo.

Profesinės sąjungos teisininkai jau seniai žino taisyklę, jog byla arba ginčas yra laimimas ne dėl ugningos baigiamosios kalbos teisme, o dėl teisingų, taktiškų ir savalaikių darbuotojo veiksmų dar iki ginčui persikeliant į teismą. Todėl šiuo atveju darbuotojams itin svarbu turėti galimybę pasikonsultuoti su kvalifikuotais darbo teisės specialistais prieš pasirašant bet kokius darbdavio duodamus dokumentus arba vykdant vadovų nurodymus.

Skatiname atsakingai rinktis Jūsų teises ir interesus atstovaujančią profesinę sąjungą, kadangi, iškilus darbo ginčui arba elementariam nesusipratimui su darbdaviu, šis pasirinkimas gali būti esminis.

„Mes gal būt mažiau skiriame dėmesio organizacijos reklamai, tačiau mūsų darbai kalba patys už save.“ – pabrėžia LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Susidomėjote? Susisiekite su mumis +370 6 558 53 11 arba [email protected].

Apsilankykite www.sandrauga.lt arba mūsų Facebook puslapyje.

Autorius: LPS “Sandrauga” teisininkas Darius Rušinas

Pandemijos metu patiriame ne tik daug praradimų, bet ir atradimų. Dar prieš pora metų, kuomet pasaulio pažangusis verslas jau buvo perėjęs prie inovatyvių technologijų, Lietuvos verslininkai ir aukščiausioji valdžia neskubėjo perimti pažangių metodų. Tik korona  virusui „supurčius“ pasaulines ekonomijas  iš pagrindų pasirodė verslo rinkos lankstumas, silpnosios ir stipriosios vietos. Kai kurie Lietuvos verslo sektoriai, jau seniai prisitaikė prie darbo nuotoliniu būdu. Nuotolinis darbas vis labiau įsigali tiek viešajam tiek privačiajam sektoriuje.  Besitęsiant karantino laikotarpiui, iškyla daug klausimų dėl nuotolinio darbo efektyvumo, poveikio darbuotojo sveikatai ir pasirinkimo galimybių.

Darbo nuotoliniu būdu minusai yra glaudžiai susiję su organizacijos bei darbuotojų vertybėmis ir kultūra. Kartais nutinka taip, kad darbuotojas labai atsipalaiduoja dirbdamas iš namų ir ypatingai nesistengia gerai atlikti savo pareigas. Juk biure sėdint ir darbdavys ir kolegos mato visos dienos darbo eigą bei rezultatus, o nuotoliniu būdu matomi tik rezultatai. Tiek darbdavys tiek ir darbuotojas turi įvertinti, kad reikia turėti tinkamas sąlygas susikaupti ir dirbti netrukdomam.

Efektyviam nuotoliniam darbui dažnai koją pakiša šeimos nariai, augintiniai, televizorius ar šaldytuvas. Rekomenduojama ir namuose turėti atskirą darbui skirtą erdvę.

Akivaizdu, kad dirbant „iš namų“, pagal  kiekvieno asmeninius poreikius galima pasiskirti kokybiškas pertraukas, be streso, savarankiškai nusistatyti užduočių sprendimo eiliškumą. Darbuotojas išvengia pasitaikančio chaotiškumo organizacijose, labiau susikoncentruoja ir užduotis įvykdo kokybiškiau. Jis lengviau generuoja naujas idėjas ir jų pritaikymo būdus ir t.t.  Nuo to priklauso ir mažesnis nuovargis darbo dienos pabaigoje.  Svarbu nepamiršti gerinti savo psichologinę ir fizinę būseną, mažinti stresą esant socialinei atskirčiai, darant aktyvias poilsio pertraukas.

Iš kitos pusės dirbant nuotoliu, žmogus netenka gyvo bendravimo su kolegomis, todėl sunkiau perduodama patirtis iš vyresniųjų darbuotojų – jaunesniems. Yra dalinai atribojamas nuo bendros informacijos gavimo, nes viskas pateikiama skaitmeniniu būdu. Sunkiau perteikti tikslingą ir teisingą informaciją. Tai pat darbui trukdo ryšio sutrikimai. Didėja žmogiškojo faktoriaus atskirtis, kuris kai kuriose įmonėse yra labai svarbus. Todėl ir vadovavimas ir administravimas tokioje organizacijoje tampa sudėtingesni.

Verta pastebėti, kad šiame procese atsiranda naujas pasirinkimas vadovams organizuojant darbus perspektyvoje ir pasibaigus karantinui. Juk vieni darbuotojai puikius rezultatus demonstruos dirbdami iš namų, todėl darbdaviui bus naudingas toks susitarimas tęsiant susiformavusią praktiką. Tačiau kiti, kad ir kvalifikuoti darbuotojam teks dirbti biure, nes jiems nuolat reikalinga priežiūra ir kontrolė. Ši situacija žinoma bus kintanti, tačiau novatoriškas požiūris į darbų organizavimą be abejo keisis.

Nuotolinio darbo sritis dar mažai paliesta ir analizuota Lietuvoje, tačiau naudingi sprendimai tiek darbuotojui, tiek darbdaviui neturėtų būti saistomi papildomais valdžios reikalavimais ir nepagrįstomis baimėmis.

Tačiau nepriklausomai nuo aplinkos, pagrindiniais šiais laikais,  dėmesio „blaškytojai“ yra socialiniai tinklai, pasiekiami dirbant iš namų, nes kai kurios įstaigos darbo metu, priėjimą prie jų riboją.

Kaip vertinate nuotolinį darbą jūs, dirbdami tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje? Pasidalinkite savo pastebėjimais. Nes ateities darbo aplinką kursime kartu.

Aut. Auksinė Liepsnelė