Jau daugelį metų (net kelis amžius!), atėjus rudenio laikotarpiui, lapkričio 1 ir 2 dienos krikščioniškoje Lietuvoje minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Per jas žmonės prisimena savo artimus mirusiuosius, juos pagerbdami maldomis, aplankydami ir sutvarkydami jų amžino poilsio vietas – kapus.

Tiesa, šios dienos turi ne tik krikščioniškų tradicinių šaknų, bet ir rezistencinių, patriotinių savybių. Per Vėlines, Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos laikais, jaunimas nevengdavo demonstracijų miestuose, tikinčiųjų procesijomis, o tokia aktyvi veikla dažnai sukeldavo nerimą tuometinei valdžiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Visų šventųjų diena ir Vėlinės tapo ramybės, mirusiųjų atminimo ir jų kapų lankymo, susikaupimo diena.

Nors ši graži ir Lietuvai prasminga tradicija tęsiasi ir dabar, šiais laikais jau galima pajusti ir kitą kontraversišką atmosferą, kuri gali sukelti kultūrinę priešpriešą. Prieš pat lapkritį, spalio 31 dieną, Lietuvoje vis labiau populiarėja iš tolimųjų vakarų atėjusi Helovino (angl. „Halloween“) šventė. Pagal vertimą, šios dienos pavadinimas reiškia Visų šventųjų vakaras (angl. All Hallows‘ Eve) ir, nors pavadinimas labai panašus į mūsų Visų šventųjų dieną, šventės reikšmė yra kiek kitokia, nei mūsų krikščioniškosios tradicijos.

Helovino paminėjimas yra kilęs ir į Lietuvą atėjęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šią naują ir populiarėjančią tradiciją atnešė filmai, internetas, socialiniai tinklai, iš Lietuvos emigravę ir grįžę žmonės. Helovino metu, dažniausiai vaikai, dėvi įvairius kostiumus siaubo fantazijų, įvairių filmų, knygų, serialų veikėjų tematika ir lanko kitų žmonių namus. Norint gauti saldainių, reikia pabelsti į namų duris ir kai jas šeimininkas atidaro, sakyti „Pokštas arba saldainis“. Ši tradicija Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi, tačiau šou verslas vis labiau populiarina šią tariamą šventę. Pavyzdžiui, skaptuojami moliūgai ir iš jų daromi žibintai, rengiami vakarėliai, kuriuose apsirengiama įvairių veikėjų, numirėlių kostiumais, žiūrimi siaubo filmai, net sukuriamos gąsdinančios situacijos.

Tokia proga pelningai pasinaudoja ir didieji Lietuvos prekybos centrai, nes Helovinas šalyje populiarėja, todėl ir pelnas už šios šventės atributiką didėja. Žmonės siekia efektų, leidžia pinigus kostiumams, daiktams ir priemonėms šia tematika. Visų šventųjų vakaro tema, organizuojami vakarėliai, siaubo filmų seansai, ribotam laikui įrengiamos vietos, kuriose žmonės yra gąsdinami ar kitaip ieško adrenalino pojučio.

Lietuvoje, dėl dirbtinio Helovino populiarinimo, įvyksta tradicijų ir vertybių sankirta. Kaip ir minėta ankščiau, nors pavadinimai yra panašūs, bet Visų šventųjų vakaro (Helovino) ir Visų šventųjų dienos principai yra visiškai skirtingi. Per Heloviną žmonės triukšmauja, kvailioja ir kitaip mini šią dieną. Tuo tarpu, per Visų šventųjų dieną ir Vėlines, žmonės siekia rimties, gyvenimo prasmės apmąstymo, ramybės, meldžiasi už mirusius artimuosius. Todėl kyla klausimas ateičiai: ar nekyla grėsmė jau kelis amžius gyvuojančioms krikščioniškoms tradicijoms? Ar toks naujos šventės atėjimas į Lietuvą nereiškia tautiečių vertybių ir tradicijų stagnavimo ir nuvertėjimo.

Užuot populiarinę Lietuvai visišką svetimą, iš tolimų valstybių atėjusią šventę, kuri trukdo kitoms, priešingoms tradicijų vertybėms, reikia prisiminti mūsų tikrąjį lietuvišką Heloviną – Užgavėnes, kurios šviečiamos visai kitu kampu. Juk šios šventės atributika – persirengimas į iš fantazijos atėjusias būtybes arba gyvūnus, kaukių gaminimas ir jų dėvėjimas, vaikščiojimas per namus ir blynų, saldumynų prašymas. Per Užgavėnes daromos išdaigos, linksmai pramogaujama ir dainuojamos dainos. Kodėl lietuviai nori atnešti svetimą šventę iš tolimųjų vakarų prieš pat ramybės ir rimties dienas, kai jau ir taip yra vos ne tokios pačios esmės šventė? Šio klausimo reikia klausti verslininkų, šou biznio žmonių.

Vis dėlto, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir prekybininkai. Helovino metu, parduotuvėse galima rasti daug atributikos įvairovės: nuo maisto, saldumynų iki įvairiausių veikėjų ar numirėlių elementų kostiumų ir papuošimų. Tuo tarpu per Užgavėnes, šventės atributikos ir maisto prekybos centruose rasti yra labai sunku, todėl dažniausiai reikia gamintis pačiam. Todėl Heloviną žmonėms, ypatingai jaunimui, švęsti yra daug lengviau, nei Lietuvos tradicines Užgavėnes. Bet ar negalime Užgavėnių padaryti tokia pačia populiaria švente kaip Helovinas ir tik labiau stiprinti savo tradicijas ar jas net tobulinti? Tokiu atveju Lietuvai nereikėtų kopijuoti kitų valstybių kultūrinių švenčių ir Lietuvos kultūra nebus kilusi iš „beždžionizmo“ – svetimų kultūrų atkartojimo ir plėtojimo.

Taigi, pramogos ir šventimas Lietuvoje nėra blogai. Lietuva yra šiaurietiška šalis, kurioje žmonės yra linkę į ramybę, socialinį erdvės palaikymą ir dažnai paniurę dėl savų rūpesčių ar problemų. Todėl tik linksminantis ir pramogaujant galime prašviesinti mūsų gyvenimą ir atnešti daugiau šilumos. Tačiau negalime leisti, kad svetima, iš tolimų valstybių atnešta priešinga kultūra trukdytų mūsų svarbioms ir prasmingoms tradicijoms, kurios reikalauja ramybės, apmąstymų ir prisiminimų. Svetimos šventės priverčia apleisti kitas, mūsų protėvių puoselėtas šventes, tradicijas, kaip kad Helovino populiarinimas vietoje Užgavėnių. Todėl skatinkime mūsų tradicijų plėtojimą ir tobulėjimą, neapleiskime savo tradicijų, nes chaoso įvedimas kenkia tiek žmogaus gyvenimo, t iek visuomenės vystymuisi.

Giedrius Katkauskas

Prastėjanti pandemijos situacija neaplenkė ir Lietuvos kaimyninės šalies Rusijos. Prieš savaitę, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė darbuotojams likti namuose. To priežastis – sparčiai augantis mirčių nuo koronaviruso atvejų skaičius, kuris pasiekė naują rekordą.

„Kasdien buvo užregistruojama daugiau nei 30 tūkst. naujų susirgimų“

Nedarbingumo savaitė prasidės nuo spalio 30 dienos ir tęsis iki lapkričio 7 dienos, o tuo pačiu, Prezidentas savo šalies gyventojus paragino būti atsakingiems ir pasiskiepyti. Rusijos valdžios atsakingos institucijos spalio 20 dieną buvo užfiksavusios kiek daugiau nei 1 tūkst. naujų mirčių atvejų per dieną. Pasak atstovų, tai buvo didžiausias užfiksuotas skaičius nuo pat pandemijos pradžios ir antrą kartą iš eilės perkopia tūkstantinę mirčių ribą.

Rusijos Koronaviruso darbo grupės duomenimis, šalis dėl pandemijos prarado jau apie 226 tūkst. gyvybių ir teigia, kad tai yra didžiausias mirčių skaičius Europoje. Tiesa, kita Rusijos statistikos agentūra, teigia turinti platesnį mirties dėl CoVid-19 apibrėžimą ir apskaičiavo, kad virusas pareikalavo daugiau nei 400 tūkst. gyvybių.

„Medicinos įstaigos buvo priverstos nebeteikti įprastos pagalbos gyventojams“

---

Infekcijų atvejų skaičius taip pat nenumaldomai auga: per pastarąsias septynias dienas, kasdien buvo užregistruojama daugiau nei 30 tūkst. naujų susirgimų. Nurodyti darbuotojams savaitei likti namuose pirmą kartą pasiūlė Ministro Pirmininko pavaduotoja ir ši priemonė bus planuota vykdyti kitą savaitę, kai Rusijoje keturios iš septynių dienų yra valstybinės šventės.

Daugelyje šalies regionų jau yra apribotas dalyvavimas dideliuose viešuose renginiuose, pradėta riboti prieiga į teatrus, restoranus ir kitas vietas. Kai kuriuose valstybės regionuose tam tikriems valstybės tarnautojams ir vyresniems nei 60 metų žmonės taikomi privalomi skiepai. Kituose Rusijos regionuose dėl didėjančio infekcijos plitimo medicinos įstaigos buvo priverstos nebeteikti įprastos pagalbos gyventojams ir susitelkti į koronaviruso pacientų gydymą.

„Ne dėl visko yra kalta tik pandemija“

---

Atėjęs rudens laikotarpis privertė daugumą pasaulio šalių vėl staigiai kovoti su jau beveik 2 metus trunkančia pandemija ir neaplenkė net stipriausių valstybių. Tačiau prie vienos didžiulės bėdos prisidėjo dar kitos ekonominės problemos: drastiškai išaugusios kuro ir kitų žaliavų kainos. Verta paminėti, kad Lietuvoje politiniai sprendimai atsiliepė ir ekonominėms priemonėms, todėl ne dėl visko yra kalta tik pandemija. Tiek Lietuva, tiek kitos šalys kenčia ekonomiškai, darbuotojai praranda darbus, išleidžiami į prastovas ar net nurodyta jiems likti namuose, laikytis karantininių sąlygų.

Kas toliau įvyks, parodys tik ateitis, kuri yra nenuspėjama. Kyla pusiau hipotetiniai, pusiau realūs klausimai: kokias priemones Lietuva yra paruošusi, norint atlaikyti naują bangą? Ar ir mūsų valstybėje bus nurodyti darbuotojams neiti į darbus? Ar tikrai likti namuose yra racionalu? Ar mūsų ekonomika tokį galimą sprendimą atlaikytų? Pasidalinkite savo nuomone ar reikėtų Lietuvai sekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir kokias priemones reikėtų taikyti pirmiausia.

Giedrius Katkauskas

Artėjant minėjimams ir nedarbo dienoms, visi labai laukiame, kada galėsime pailsėti nuo kasdienių darbų, pabūti daugiau su šeima ar draugais. Tačiau Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ primena, kad yra ir tokių darboviečių, kur gamybos ir aptarnavimo darbas negali sustoti net ir švenčių dienomis.

Per nedarbo dienas ir šventes darbuotojui reikia dirbti tik tada, kai jis pats duoda sutikimą. Pavyzdžiui, jeigu jūsų darbdavys nori, kad per tam tikrą nedarbo dieną ateitumėte į darbą ir atlikinėtumėte savo funkcijas, jis turi paprašyti jūsų sutikimo. Nedavus sutikimo, darbdavys neturi jokios teisės versti ar kitaip spausti jus dirbti per nedarbo dieną. Jeigu dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais, darbdavys sutikimo iš darbuotojo  gali ir neprašyti – tą nurodo LR Darbo kodekso 123 straipsnio 2 dalis.

„Galima gauti daug didesnį užmokestį, nei įprastomis dienomis“

Panaši situacija yra ir su nėščiomis, neseniai pagimdžiusiomis ir krūtimi maitinančiomis darbuotojomis. Pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, tokios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis, siunčiamos į komandiruotes tik tada, kai yra gaunamas jų sutikimas. Vienintelis skirtumas yra toks, kad ši nuostata galioja net ir tada, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą.

Vis dėlto, jeigu darbuotojas pareiškia norą ir sutinka dirbti per nedarbo dienas, šis gali sulaukti ir geresnių finansinių rezultatų, nei dirbant įprastomis dienomis, nes gaunamas didesnis užmokestis. Atliekant pareigas savo darbovietėje švenčių dienomis yra mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tuo tarpu, jeigu per šventines ar nedarbo dienas dirbama su viršvalandžiais, mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Primename, kad darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš LR Darbo kodekso 144 straipsnio 1-4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Tai reiškiasi, kad jeigu darbuotojas dirba per jam nepriklausomą dirbti dieną, jo darbo užmokestis padidintas 1,5 arba 2 kartais iš šventės ar nedarbo dienos dvigubo užmokesčio. Kitu atveju, darbuotojo rašytiniu prašymu, prie kasmetinių atostogų laiko prisideda tiek dienų, kiek buvo dirbta per jam nepriklausančias dirbti dienas. Žinoma, visa tai turi būti suderinti su darbdaviu.

Taip pat informuojame, kad darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, raštiški prašymai, sutikimai, prieštaravimai) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kviečia žmones, kurie susiduria su darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, darbo sąlygų pažeidimais, prievarta ir psichologiniu spaudimu, nedelsti ir kreiptis į savo profesinę sąjungą. Kartu mes galime įveikti visus iškilusius sunkumus ir siekti geresnio rytojaus vardan darbuotojų sąlygų ir garantijų.

Giedrius Katkauskas

Šiandien, Spalio 22 d., Lietuvos profesinė Sąjunga „Sandrauga“, kartu su Vyriausybe ir socialiniais partneriais, pasirašė 2022 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

Monika Navickienė, LR socialinės apsaugos in darbo ministrė, pasveikino socialinius partnerius su šia diena, kai pagaliau buvo susitarta dėl geresnių darbuotojų sąlygų. „Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašysime šią sutartį“. Taip pat ministrė tikisi, kad ateityje profesinės stiprės.

LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis komentavo, kad „Tai yra vienas iš svarbesnių žingsnių į vakarietišką Europą, užtikrinant geresnes ir saugesnes sąlygas mūsų darbuotojams“. Taip pat buvo pabrėžta, kad socialinis dialogas ir toliau turi būti vystomas ir stiprinamas.

Lietuvos profesinė sajunga „Sandrauga“ džiaugiasi nuveiktais darbais darbuotojų labui is kviečia žmones prisijungti į profesinių sąjungų gretas. Tik kartu galime pasiekti bendrų tikslų ir sukurti geresnes bei saugesnes darbo sąlygas.