Darbdavių sugalvota formulė: išeini iš darbo ,,neieškok galų“

 

Pastaruoju metu ,,Sandrauga“ teisininkai jau ne kartą nagrinėjo  cinišką darbdavių naudojama formulę, siekiant finansiškai nubausti darbuotojus, kurie išeidami iš darbo, bando išsireikalauti savo uždirbtus pinigėlius.

Kauno apylinkės Teismo Kauno rūmuose  baigta nagrinėti  darbo ginčo byla, kur mūsų nariui R.G.  darbdavys ( bendrovė), pateikė virš 4000 eurų ieškinį, neva dėl atsiradusios permokos. Paminėsime, kad pats darbo ginčas, kuriame ,,Sandrauga“ priteisė savo nariui virš 2000 eurų neišmokėto darbo užmokesčio, bei 2000 eurų netesybų jau buvo pasibaigęs, bet neįsigaliojęs. Nesitikėjęs ir įsiutęs dėl tokio darbo ginčų komisijos sprendimo, didelės bendrovės darbdavys už tokį  darbuotojo akibrokštą nutarė gerai pamokyti mūsų narį  ir parodyti kitiems dirbantiems kas bus , jei bandys ieškoti teisybės. Teismo  posėdžių maratone net dvi  bendrovės atstovės su įvairiausiomis  pažymomis bei atskaitomis bandė įtikinti visus proceso dalyvius apie neva tai nuo 2016 metų susidariusias permokas  dirbančiajam. Trijų tomų byloje, įvairiausių dokumentų klampynėje Sandrauga atstovai sugebėjo įrodyti, kad duomenys yra klaidinantys ir permoka R.G. išgalvota…

Išvada: tokia darbdavių praktika tampa sistema ir jau kartojasi kitose įmonėse.  Po švenčių ,,Sandrauga“ toliau gins kitą narį, beveik identiškoje byloje, kuriam darbdavys po darbo ginčų komisijos sprendimo pareiškė virš 6000 eurų ieškinį…

Patarimas labai paprastas būkite budrūs ir atidūs darbo santykiuose ir neužmirškite laiku konsultuotis.

 

Agnė Gelžinė

 

 

Darbuotojai verčiami protestuoti

atsisiusti
LPSF ,,Sandrauga“ ir kitos profesinės sąjungos 2021 lapkričio mėnesį yra pasirašiusi Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos Kolektyvinę sutartį (Sutartis), kurioje yra sutarta, kad Sutartį pasirašiusių šalių profsąjungos nariams bus taikomas suderėtas padidintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.
LR Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) vadovė, kuri jau eilę metų laikinai eina pareigas yra raštu informuota, kad šakos kolektyvinės sutarties nuostatos privalomos ir jai.
Tos pačios VTP tarnybos Utenos skyriaus vadovė, kuri taip pat jau keletą metų laikinai eina pareigas yra informuota ir žino, kad darbuotojams privalo taikyti Sutartyje suderėtą padidintą pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientą.
Dėl įsipareigojimų nevykdymų LPSF ,,Sandrauga“ ne kartą raštu kreipėsi į Steigėją Lietuvos sveikatos apsaugos ministrą.
Sveikatos ministerijos gautame atsakyme patvirtinama, kad VTPT 2022 metams papildomai skirta 262 tūkst. Eurų darbo užmokesčiui, tame tarpe ir 42,0 tūkst. Eurų – sanitarų pastoviosios dalies mokėjimui, 77,0 tūkst. Eurų – slaugytojų darbo užmokesčiui ir 65,7 tūkst. eurų- padidinti mažus koeficientus, išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA.
Tačiau VTPT Utenos skyriaus virš 30 darbuotojų šiandien gavę darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius ir vėl pamatė, kad valdžia tyčiojasi ir netaiko padidinto pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficiento.
Šio skyriaus darbuotojas vidutiniškai gauna apie 900-1000 eurų ,,ant popieriaus“.
Kadangi Kolektyvinė sutartis nevykdoma ir darbuotojų teisėti lūkesčiai akivaizdžiai ignoruojami, ,,laikinosios vadovės“ pradėjo nebeklausyti savo steigėjo – Ministerijos priimtų nutarimų. Susidaro įspūdis, kad viena užsispyrus, ,,per ilgai laikina” vadovė ir jai pavaldžių žmonių grupė dėl prastos komunikacijos nežino apie kolektyvinių susitarimų vykdymo privalomumą arba tiesiog ignoruoja nacionalinę šakos sutartį. Tačiau, kaip elgtis nuskriaustiems žmonėms ypač šiuo jautriu laikotarpiu, kai šalia vyksta karas ? Neteko girdėti, kad šiuo laikotarpiu būtų sustabdytas darbo kodekso arba kolektyvinių sutarčių galiojimas. Valstybinės teismo psichiatrijos Utenos skyriaus darbuotojai supažindinti su situacija ir šiuo metu vyksta konsultacijos. Darbuotojams praeityje yra tekę kolektyviai, teismo keliu prisiteisti didesnį darbo užmokestį. Veikiant profesinei sąjungai yra galimybių ir be darbo ginčų komisijos, be teismų maratono kolektyvinių priemonių būdu pasiekti akivaizdų tikslą – padidinto koeficiento mokėjimą. Ministerija ir ministras A. Dulkys situaciją žino, todėl sutarties nevykdymas ir Utenos skyriaus darbuotojų vertimas streikuoti
– sunkiai suprantamas.
Agnė Gelžinė

Plačiau

Budėjimas mokyklos koridoriuje. Kam naudingas chaosas ?

 

Opi tema, kuri pasiekė Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“, gali būti aktuali daugeliui Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų.

Ar Lietuvos mokyklų pedagogai sutinka budėti mokyklų koridoriuose pertraukų metu? Ar jie taip pat kaip ir mokyklų Direktoriai laiko tai kontaktiniu darbu su ugdytiniais? Pasak vienos  mokyklos pedagogų duomenimis  mokyklos Direktorės reikalavimu numatyti ,,nemokami“ budėjimai mokyklos koridoriuose pertraukų metu. Taip pat, kad visi mokytojai privalo budėti, nors į mokytojo pareigybę tai neįeina, Plačiau

Kaip skatinsime kolektyvinių sutarčių sudarymą ?

 

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau-LPS „Sandrauga“) ne kartą yra pabrėžusi kuo Darbdaviams yra naudingos kolektyvinės sutartys, ir kaip ruošiamasi skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą. Lietuvos Trišalės Tarybos (TT) vykusiame posėdyje,  pasisakė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai, o taip pat ir darbdavių organizacijos atstovai. Buvo diskutuojama ir siūlomi būdai kaip paskatinti kolektyvines sutartis, kad ateities darbo santykiams didelę įtaką darytų kolektyvines sutartys, o ne politikų nuolat kaitaliojamas darbo kodeksas. Kvalifikuotą pranešimą pateikusi Jurgita Vitkauskienė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė akcentavo, kad per mažai sudaroma kolektyvinių sutarčių  aukštesniu lygiu. Daugumoje sutarčių nėra palankių sąlygų darbdaviui. Plačiau

Skirkime mobingą nuo nekultūringo elgesio.

 

 

Paskutiniuoju laikotarpiu ypač padaugėjo profesinės  sąjungos narių skundų dėl mobingo pasireiškimo. Gal pavojinga tarptautinė padėtis,ar kelis kartus pakilusios kainos, žmonių ypač gyvenančių regionuose nusivylimas ir baimė dėl ateities,  nuolatinis, nepertraukiamas visuomenės gązdinimas  kiti veiksmai suintencyvino sistemines patyčias ir įtampas darbe.  Aišku viena, kad tiek darbdaviai, tiek politikai, valstybės vadovai žino, kad šiandieninis teisinis reguliavimas nesuteikia nei mažiausios teisinės apsaugos žmogui, kuris patiria mobingą. Priešingai, kai kurie net valstybės departamentinio lygio vadovai  viešai džiūgauja ir skuba pranešti, kad šiuo klausimu jie nieko negali padėti,,, nes nėra teisinės bazės”

Tačiau ,,Sandrauga” atstovai, specialistai, pagal įgyvendintą praktiką, mano kitaip. Pagal surinktus ir susistemintus įrodymus, Plačiau