Akcijos , atrakcijos

,,Dirbk skaidriai“, ,,Šešėlį naikini- Lietuvą kuri“ ir ,,Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“

Profesinės sąjungos ,,Sandrauga‘ darbuotojai, administracija sulaukia ypač daug dirbančiųjų skambučių, nusiskundimų dėl kenksmingų, pavojingų darbo sąlygų, psichologinio persekiojimo, darbo užmokesčio, priedų nemokėjimo ir valstybinių bei savivaldybių įstaigų biurokratizmo.

Žmonės nusivylę darbo inspekcijos, mokesčių inspekcijos ir kitų valstybinių įstaigų biurokratizmu, reikalų sprendimų vilkinimu ir pliuralistiniais aiškinimais  jau sistemiškai kreipiasi į mus.

Ką ir bekalbėti apie pavienius žmones, kurie neturėdami tam reikiamų žinių iškilus vienai ar kitai problemai kreipiasi į Valstybines, į Teisėsaugos įstaigas, kuomet „už Jų niekas nestovi“, turime omenyje, gynyba. Net ir pati profesinė sąjunga „Sandrauga“ turėdama savo   teisininkus ne kartą yra susidūrusi su tuo, jog vykstant ginčų posėdžiui darbo ginčų byloje, net neleidžiama pasisakyti  profsąjungai,  kaip teisėtam Atstovui, net neduodamas žodis, mat posėdžiui vadovauja pirmininkas ir net byla nepradedama nagrinėti iš esmė, tuo posėdis ir baigiasi, o pirmininkas nagrinėjęs bylą priima sprendimą, net neišklausęs šalių, vadovaudamasis susiklosčiusia Teismų praktika, jog ginčijamas Pareiškėjo įspėjimas yra tik procedūrinis, informacinio pobūdžio, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Po tokio Darbo ginčų komisijos verdikto LPS „Sandrauga“ kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos viršininką, išdėstydama šią situaciją, ko pasekoje šis iš viso į tai niekaip nesureagavo. Suprantama, jog tai viršininkas !!!

Tai tik viena iš daugelio situacijų su kuriomis susiduriame, gindami į mus besikreipiančių, interesus. Kuomet aukščiausios Valdžios atstovai derindami, o po to pasirašydami ir įtvirtindami vienos ar tai kitos šakos kolektyvines sutartis, dviprasmiškai pasisako, kam ji taikoma ir galiojanti, dėl ko, po tokio neapdairumo (o gal specialiai atliktų veiksmų) kyla aibė problemų, kurios sprendžiamos per aukščiausias Valstybines įstaigas, bet niekaip neišsprendžiamos, nes tiesiog nenorima padėti žmogui .

Dažnai nusivylimas ir pyktis dirbančiuosius aplanko dėl paprasto ir aiškaus klausimo supainiojimo. Užduokite klausimą sau ir kitiems. Kas, kokios organizacijos tiek Europoje, tiek Lietuvoje privalo atstovauti ir ginti dirbančiųjų interesus? Akivaizdu, kad dirbančiųjų interesus gina ne valdžia, ne pareigūnai, ne ministrai ar institucijų vadovai, o profesinės sąjungos. Pabandykite rasti Europoje kitas organizacijas, kurios gina ir atstovauja dirbančiųjų interesus. Jeigu rasite parašykite ir mums.

Norėčiau pabaigti, mano neseniai perskaityta citata: „Žmonės visada sako: „Geras darbas yra tas, kuris kiekvieną  dieną suteikia Jums malonumo.“ Tai klaidingas pareiškimas. Geras darbas- tai tas, kurį daugelį darbo dienų galite pakęsti ir kuris padengia visas Jūsų išlaidas. Beveik niekas nedirba darbo, kurį dievina kiekvieną sekundę.“

Pirmieji savarankiško gyvenimo metai, kurie gali nuvesti į finansinę nepriklausomybę, padėti įgyvendinti savo svajones perkant išsvajotus daiktus ir savarankiškai sumokėti už dailaus buto nuomą sukelia daug iššūkių. Dažnai jauno žmogaus mintyse sukasi šie troškimai ir kiekvienas supranta, kad be darbo ir tinkamo darbo užmokesčio tai įgyvendinti būtų sunku arba neįmanoma. Mano galvoje taip pat būriavosi daugybė minčių įsidarbinant, susipažįstant su darbdavio taisyklėmis ir sąlygomis. Niekada neįsivaizdavau, kad Lietuvoje jau yra organizacijų, kaip profesinė sąjunga.  Profsąjungų funkcija ginti mane ir padėti darbo vietoje atstovauti mano interesus. Labai džiaugiuosi, kad prieš metus įstojau į ,,Sandraugą”, dabar jaučiuosi nepalyginamai saugiau. Kodėl?

Savo darbo teisių žinojimas
            Dažnai darbdavys naudojasi jauno žmogaus skurdžia patirtimi darbo rinkoje ir bando išnaudoti jauną (ir ne tik) darbuotoją. Aš, priklausydama profesinei sąjungai „Sandrauga“, ne tik aiškiau pradėjau suvokti savo teises dirbant, bet ir žinau, Plačiau

Ar kuris pagalvojote, praeidamas gatve ir pamatęs uniformuotą Pareigūną, kaip jiems sekasi tarnauti, kokia Jų ta – Tarnyba. Ar susimastėte, jog jie kiekvieną parą: naktį ir dieną, saugoja, gina ir mums padeda. Daugelis praeidami gatve sutikę pareigūną pasitempia, kiti apeina ratą, dar kiti pasijaučia nepatogiai. Kadangi nuo sovietinių laikų susiformavusi nuomonė, kad „Policija bloga, kad policija-baudėja“, tačiau po truputį šie susiformavę stereotipai pradeda blėsti ir pasitikėjimas policija pradeda augti. Policija jau nebe ta baudėja, o ji ir saugotoja, ir gynėja, ir pagalbininkė. Tačiau ar žinote, jog ir ji-Lietuvos policija turi įvairiausių problemų, kurios kamuoja šiandienos tarnybą atliekančius Pareigūnus. Nebe pirmas kartas, kaip LPS „Sandrauga“ pasiekia Lietuvos policijos pareigūnų  nusiskundimai, prašymai, dėl susidariusios situacijos tiek vyriausiuose policijos komisariatuose, tiek rajonų komisariatuose. Pareigūnai nurodo keletą priežasčių, kurios Juos kamuoja ir neramina, tai, kad: dėl tarnybinių automobilių patekusių į eismo įvykius, kuomet pareigūnai verčiami atlyginti padarytą materialinę žalą; kad jiems tenka patiems valyti tarnybinius automobilius, Plačiau

Tik ultra liberalas, nežinantis istorijos ar siekiantis destrukcijos Lietuvoje, galėtų teigti, kad Gegužės 1-osios diena yra nereikalinga, neminėtina, prosovietinė, ir dar kažkokia dėl ko jos nereikėtų minėti ir švęsti. Tačiau tikslinė propaganda ir užslėpta agitacija duoda rezultatą. Keletas seimo narių sugebėjo prisikalbėti, kad gegužės 1-oji  sukelia neigiamus padarinius ekonomikai ir viršija Europos vidurkį. Pagal rackevičių, kasčiūną , povilonį ir kitus – Joninės, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir kitos valstybinės šventės neigiamų padarinių ekonomikai nesukelia! Sukelia tik gegužės 1-oji.

Gegužės 1-osios diena, absurdiškai apkaltinta ir tuo, Plačiau

Motinos ir motinystės šventes švęsdavo senovės graikai ir romėnai, kurie rengdavo šventes motinų  deivių Rėjos ir Kibelės garbei. Nors senovės baltų kultūroje Motinos diena nebuvo švenčiama,  buvo pabrėžtas moters – deivės – vaidmuo, egzistavo deivės kultas Žemyna, Laima, Milda, Gabija, Medeina  tai senovės baltų deivės. Jų vardai – iš ikikrikščioniškų laikų. Iš to galima spręsti, kad motinos, moters vaidmuo senojoje baltų kultūroje buvo labai didelis.  Tačiau ryškiausias šiuolaikinis Motinos dienos precedentas Plačiau