Geras politinis lyderis: koks jis ir ar tai retenybė?

Nuo pat seniausių laikų iki šių dienų vadovas – lyderis yra viena iš svarbiausių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos dalių. Visgi, charizmatiškų, veiklių ir kartu atsakingų asmenybių yra mažuma. Būtent šiomis savybėmis pasižymi politiniai lyderiai. Svarbiausias jų tikslas – valdžia, kuri yra laikoma vertybe, leidžianti įgyvendinti išsivadavimą iš tautinės ekonominio arba socialinio pobūdžio priespaudos, galimybė pakeisti politinę sistemą.

Lyderiui būdingomis savybėmis įprastai laikoma: ryžtingumas, įžvalgumas, atkaklus turimos vizijos siekimas, puiki orientacija, retorika ir kartu sugebėjimas įtikinėti, bet svarbiausia – charizma. Charizmatinis lyderis palaipsniui gali tapti demokratinės santvarkos didvyriu – piliečiai tokį asmenį išsirenka savo valios vykdytoju ir interesų atstovllklu. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė, verslininkė Alisa Miniotaitė mano, kad be pasitikėjimo savimi niekaip neįmanoma būti lyderiu, be drąsos, ryžto ir apsisprendimo – tai bus tik iniciatyvus žmogus, o be meilės žmogui – nepavyks vesti kitų arba tai bus daroma tik labai trumpai. Dažnais atvejais politiniai lyderiai siekia materialinės naudos užuot elgęsi nesavanaudiškai piliečių atžvilgiu, o tai įneša į visuomenės gyvenimą nepasitikėjimą ir nepagarbą politikams. Geram lyderiui, kaip jau minėta, reikia turėti daugybę teigiamų asmenybės savybių bei autoritetą – kitų pasitikėjimą, štai todėl Lietuvoje ir šiandien jų tebetrūksta. Plačiau

,,Ėdimasis“ darbe: kaip su tuo susitvarkyti?

Vis dažniau darbuotojai patiria stresą savo darbo aplinkoje. Bene daugiausiai su tuo susiduria sekretorės, padavėjos, vadybininkai, redaktoriai, policininkai bei medikai. To priežastys – būtinumas prisitaikyti prie kitų žmonių poreikių, sunkus kontroliavimas galimų įvykių. Šaltiniai, kurie kelia stresą, gali būti įvairūs ir subjektyvūs.

Išvengti visų stresą, keliančių veiksnių, yra neįmanoma – kiekvienas vykstantis pokytis jį sukelia. Ne veltui, stresas dažniausiai yra laikytinas kaip neigiamas veiksnys. Dažnais atvejais stresą ir net diskriminaciją sukelia darbdavio turimos asmenybės savybės. Visa tai pyktis-darbe-82156233nepaisoma darbo kodekso, kuris nurodo, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Visgi, patiriamas stresas gali būti ir pozityvus. Jis organizmui yra teigiamas ir naudingas, skatina siekti geresnių rezultatų bei stiprina imunitetą, vadinasi tai – skatina siekti savo tikslų. Svarbu suprasti, kas kelia stresą – laiko trūkumas įpareigoja įvertinti darbų prioritetus, peržvelgti darbo krūvį, socialinis spaudimas – skatina pertvarkyti tarpusavio santykius. Plačiau

Kas laukia įkalinimo įstaigos darbuotojų?

Šiandieninė opi Lietuvos įkalinimo sistemos problema – nepakankamai užtikrintos dirbančiųjų pareigūnų darbo sąlygos. Šią susidariusią situaciją ne kartą bandė spręsti LPS „Sandrauga“, kuri oficialiu raštu kreipėsi į Kalėjimo departamento vadovus dėl prašymo gerinti savo narių darbo sąlygas įkalinimo įstaigose.

modernizuotas-marijampoles-pataisos-namu-korpusas_2017-07-13-59677e6a7bfd0Vis dažniau įkalinimo įstaigose dirbantieji skundžiasi esamomis darbo sąlygomis. Darbuotojai jaučiasi nepakankamai įvertinti, ypač esant padidintam darbo krūviui ir negaunant priedo prie atlyginimo. Tuo tarpu kiekvienoje įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems ir atliekantiems įkalinimo bausmę, už jų įskaitymą iš valstybės lėšų yra skiriama apie 70 eurų. Darbas pavojingomis sąlygomis bei dažnais atvejais su sergančiais užkrečiamomis ligomis asmenimis, pareigūnus taip pat skatina manyti, kad tai verta didesnio atlygio. Plačiau

Lietuvoje dirbančių užsieniečių padėtis vis dar prasta

Jau ne kartą darbuotojai iš trečiųjų šalių Lietuvoje patiria diskriminaciją ir visišką nesiskaitymą. LPS „Sandrauga“ jau anksčiau ne vieną kartą teisiškai konsultavo užsieniečius atvykusius ieškoti laimės lietuviškose įmonėse, tačiau čia greitai jiems tenka nusivilti. 

sunkvezimis

Naujas nutikimas įvyko šią savaitę užsieniečių atžvilgiu iš trečiųjų šalių atvykėliui į UAB „Vykom“. Prieš kelias dienas į LPS „Sandrauga“ atvykusiam baltarusiui Viktorui, suvilioto didesniu atlyginimu ir geresnėmis darbo sąlygomis, teko labai nusivilti. Vakar šios įmonės administracija paėmė Viktorui nuosavybės teise priklausantį dokumentą – vairuotojo kortelę. Į UAB „Vykom“ atvykusi policija nieko nesuprato, kad mūsų LPS „Sandrauga“ nariui būtų atiduodamas asmens dokumentas. Policininkai net neišklausė vairuotojo baltarusio nors jo kvietimu jie atvyko. Pasikalbėję su UAB „Vykom“ vadove ir nieko neišsprendę policijos patrulis išvažiavo manydamas, kad tai tik civilinis santykis. LPS „Sandrauga“ susisiekė su policija, kuri dėl to pačio įvykio buvo iškviesta antrą kartą. Atvykęs tas pats policijos patrulis kalbėjęs su LPS „Sandrauga“ teisininkais labiau gilinosi į UAB „Vykom“ reikalus nei į pareiškėjo reikalavimą atiduoti baltarusiui nuosavybės teise priklausantį dokumentą. Įsikišus LPS „Sandrauga“ atstovams per didžiausius ginčus ir policijos pareigūnų įtikinėjimus dokumentas buvo grąžintas. Prasidėjo ginčas dėl priklausančio atlygio.

Jau ne pirmą kartą UAB „Vykom“ naudojasi iš trečių šalių atvykstančiais darbuotojais. Kaip matome, kad ir po metų istorija kartojasi – prieš metus šios įmonės darbuotojas ukrainietis taip pat buvo apgautas. Panašu, kad iš trečiųjų šalių atvykusiems ir susidūrus su nebaudžiamais įmonės vadovais nėra kam pasiskųsti. Valstybinė darbo inspekcija vis tik turėtume pervadinti į darbo santykių konsultacinę komisiją, nes jų darbą dirba profesinės sąjungos, policija ir kitos institucijos.

Seno neįvertino – naujas pažadėjo…

Vakar lapkričio 11 d. Policijos departamente surengtas naujas stiliaus šou policijos generalinių komisarų pasikeitimo ceremonija. Vadovauti policijai pradedantis R. Požėla žadėjo tęsti policijos „įspūdingų mastų modernizavimą“, gerinti pareigūnų motyvaciją ir darbo sąlygas. 

policija_rankove_zenklas

Vykusioje policijos generalinio komisaro pakeitimo procedūroje ketverius metus pasieniečiams vadovavęs R. Požėla kalbėjo apie atlyginimų didinimą policijos pareigūnams. Pradedantiesiems pareigūnams, šiuo metu „į rankas“ uždirbantiems apie 700 eurų, nuo kitų metų žadamas 1 tūkst. eurų atlyginimas. Norint, kad nuo kitų metų pradedančiųjų pareigūnų atlyginimai didėtų iki 1 tūkst. eurų, papildomai reikėtų apie 10 mln. eurų. Tą pačią istoriją prieš tai kalbėjo ir buvęs komisaras. Plačiau