Šiandien vykusiame trišalės tarybos posėdyje toliau buvo svarstomos problematiškiausios rengiamo Darbo kodekso nuostatos. Tačiau, kaip ir ankstesniame, šiame susitikime, neradus kompromiso teko atidėti nemažai klausimų.
Ar žodinis susitarimas dėl algos gali būti laikomas galiojančiu?
Profesinės sąjungos nariai mokomi, kad „viskas, kas yra susitariama su darbdaviu, turi būti įforminama raštu, nes iškilus konfliktui žodžiai ir lieka tik žodžiais“. Vis tik šią savaitę priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis suteikia šiokių tokių prošvaisčių ir tiems darbuotojams, kurių darbo sutartyse puikuojasi visai kitokios sąlygos, nei realiai taikomi susitarimai.
TDO: socialinis dialogas apsaugo nuo nelygybės
ES šalys, kuriose išvystytas socialinis dialogas yra sėkmingesnės nelygybės darbo rinkoje valdyme. Tuo tarpu ES šalyse, kuriose kolektyvinės derybos yra neįtvirtintos, pastaraisiais metais labiau augo prastai apmokami darbai, o darbo rinkoje didėjo nelygybė.
Diskusijos dėl darbo rėžimo, laiko ir trukmės
Socialiniai partneriai toliau neranda sutarimo dėl darbo rėžimo ir trukmės nuostatų. Nors judama link sutarimo dėl atostogų, būsima jų trukmė taip pat dar nėra galutinai sutarta.
Kur turi būti apibrėžtas atlyginimas?
„Jeigu darbuotojas su darbdaviu susipyksta, darbdavys pradeda rodyti į darbo sutartį“ – Verslo Žinioms teigia LPS „Sandrauga“ teisininkė Živilė Čeplauskė, primindama, kodėl darbuotojai nukenčia kai darbo užmokestis, dėl kurio tartasi su darbdaviu, realiai neatsispindi darbo sutartyje.
Visą straipsnį skaitykite čia:




