VAKCINACIJA – AR PRIEVARTA TAPS NORMA

Po aštuonių mėnesių karantino, ne itin sėkmingai pradėta vakcinos kompaniją bandoma paspartinti ieškant gerųjų užsienio praktikų. Ačiū Dievui toli ieškoti nereikėjo – mūsų kaimynėje Latvijoje kelią prasiskynė nuostatos, kurių dėka nesutikę skiepytis – gali netekti darbo.
Kažin ar šios idėjos siūlytojai yra girdėję apie Europos socialinę chartiją ar Visuotinę žmogaus teisių deklaracija. Nors šių tarptautinių dokumentų pavadinimai skamba įspūdingai, jų apimtis nėra didelė ir prieš svaidantis tokiais pasiūlymais būtų visai pravartu susipažinti.
Labai norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra tokių pasiūlymų iniciatoriai. Pasitelkus dedukciją nesunku suprasti, kad Lietuvos valdžia savo despotiškumą ir siekį kontroliuoti gyventojus vykdo per verslą.
Tiek dėl susiklosčiusių pandemijos aplinkybių, tiek dėl dabar vykstančios milijardinės paramos dalybų, verslas pažeidžiant visus demokratijos ir laisvės principus – tapo nuolankiu nuo valdžios išprotėjusių politikų ir biurokratų planų vykdytoju.
Toli gražu ne visos verslo įmonės yra suinteresuotos priverstine vakcinacija. Nemanau, kad verslo konfederacija iš tikrųjų reprezentuoja viso Lietuvos verslo nuostatas. Ydinga praktika, kuomet visų balsu kalba vienas žmogus tapo populiari Lietuvoje. Net ne svarbu ar tai tiesa ir koks absurdiškas tų kalbų turinys…
Galimos priverstinės vakcinacijos klausimas nėra medicininis. Tai yra žmogaus teisių ir tolimesnės mūsų visuomenės raidos problema. Jei šiandien sutiksime su priverstine darbuotojų vakcinacija, nubrėšime kryptį kitoms priverstinėms intervencijoms į laisvą piliečių pasirinkimą ir dar labiau didinsime susiskaldymą visuomenėje. Istorijoje daug pavyzdžių, kuomet vienu metu deleguotos laisvės, taip ir nebuvo gražintos. Ar bandymas valdyti viruso krizę netaps apribojimų ištakomis ir žingsniu į totalitarinės visuomenės prikėlimą.
Visuomenės valdymo sistema yra grįsta tam tikrais dėsniais. Vieni jų kaip pvz. „skaldyk ir valdyk“, žinomi plačiau, kiti mažiau. Tokią jautrią temą naudojant visuomenės skaldymui, lengviau atitraukti dėmesį nuo netinkamai teikiamų viešųjų paslaugų ar nenuoseklios užsienio politikos sukeltos migrantų krizės.
Valstybė yra vienintelis galios centras, kuriam leidžiama taikyti prievartą. Teisėje principai nustatomi pagal precedentą ir patirtį. Jei šiuo atveju visuomenė sutiks su prievarta – toliau tai taps norma. Ar mes tikrai norime praplėsti valstybės prievartos normą ir tapti mase be teisių ir laisvių.
Panašu, kad pavyzdį imame ne iš kaimyninės šalies, bet iš gyvūnų pasaulio, kur stipresniųjų aukomis tampa silpnieji ir žūsta visi kurie nesugeba prisitaikyti. Tik kuo pagrįstas vilkų rūpestis, kad avių banda turėtų imunitetą?
LPS „Sandrauga“ pirmininkas
Kęstutis Juknis
May be an image of outdoors and text

Hibridinio karo sąskaitas apmokės Lietuvos dirbantieji

Nors tokie karščiai, kad atrodytų saulė ridinėjasi žeme, vasaros džiaugsmus giedroje Lietuvos temdo nauja nacionalinio lygio problema – pabėgėlių krizė. Įsismarkavus nesutarimams su mūsų kaimyne Baltarusija – jos siena kaip niekados tapo pralaidi ir iš visų kampų pradėjo plūsti nelegalūs migrantai.

epa08264366 Refugees and migrants gather on the Turkish side of the closed Kastanies border crossing, on the borderline between Greece and Turkey, near the Evros River, in an attempt to cross into Greece, 02 March 2020. Thousands of refugees and migrants are gathering on the Turkish side of the border with Greece with the intent to cross into the European Union following the Turkish government's decision to loosen controls on migrant flows after the death of 33 Turkish soldiers killed in an attack in Idlib, Syria on 27 February. EPA/DIMITRIS TOSIDIS

Lietuvos žiniasklaida kaip kokia statistikos agentūra, su sociopatams būdingu entuziazmu skleidusi pandemijos statistiką kiek užsikrėtė, kiek mirė ir kiek dar laukia mirties, dabar pradėjo skaičiuoti nelegalių pabėgėlių srautą, kaip ūkininkas Bronius išsiritusius viščiukus.

Nesivelsime į aiškinimus ir kaltinimus kas padėjo tuos kiaušinius iš kurių dabar randasi visos šalies nelaimės, ir taip pakanka vyriausybės nesugebėjimo valdyti jau susidariusios krizės. Juk trumparegiškas požiūris, taip sugadino santykius su artimu kaimynu, kad to padarinius jausime dar ilgai.

Nesakome, kad nereikia informuoti visuomenės, bet kai visuomenė, įaudrinama iki tokio laipsnio, kad vienišos moterys bijo miegoti palikusios pravertą langą, kad neateitų koks pabėgėlis ir nepasiprašytų prieglobsčio – darosi nebejuokinga.
Nors iškart ramiau pasidaro sužinojus, jog jau posėdžiauja visos įmanomos komisijos, tarybos ir komitetai. Jau sklando gandai, kad nuo Baltarusijos atsiribosime tvora, tai gal pačius sulaikytus migrantus reikėtų įdarbinti tvoros statybose, vis šiokia tokia nauda būtų.
Juk tokio lygio nusišnekėjimais svaidosi ir kai kurie Lietuvos darbdaviai, jau kuriantys planus, kaip į darbo rinką įtraukti naujus atvykėlius. Jų nuomone Lietuvoje esančiais bedarbiais turi rūpintis visi kiti, tik ne jie. Kas sukūrė tokias vergiškas darbo sąlygas, kas sukūrė vergišką darbo kodeksą ir palaimino jį, prisiminti nebenori. Darbdavių atstovams atrodo, kad būtų klaida atvykėlius tik izoliuoti ir neleisti integruotis. Jiems kaip visuomet, darbo rinka kaista nuo darbuotojų trūkumo. Bet be politinio prieglobsčio nieko nepadarysi. Ar tik už tokių gražių norų nesislepia noras nelegalių migrantų pagalba sau patogiai persitvarkyti darbo rinką, sumažint darbo vietų kainą ir konkurencingumą.
LPS „Sandrauga“ pirmininko Kęstučio Juknio teigimu – „pirmuosius hibridinio karo smūgius, savo kailiu pajus Lietuvos dirbantieji – vieni kaip mokesčių mokėtojai sumokės už visą invaziją, o kiti džiaugsis naujais kaimynas, integracijos džiaugsmais ir kultūros įvairove. Jokia tvora nepadės, jei betvarkė plečiasi iš vidaus į išorę. Kai vyriausybė neseka jau žinomais pavyzdžiais, nesugeba strateguoti, o kylančiai krizei ieško atpirkimo ožių, o ne sprendimų.“
Parengė Vytautas Mikalauskas

Sandraugos atstovai Valstybės dieną minėjo Prezidentūroje

LPS Sandrauga atstovai pirmininkas Kęstutis Juknis ir Vytautas Mikalauskas Lietuvos Respublikos prezidento kvietimu dalyvavo šventiniame Valstybės dienos minėjime prezidentūroje. Pagerbti Lietuvą atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio kalba buvo palydėta karštais plojimais. Jo ekselencija prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime pabrėžė, kad valstybė buvo sukurta, ant vienybės ir siekio išlikti laisva ir nepavergta tauta pamato. Minėjimą vainikavo kartu sugiedota Tautiška giesmė.lips 6

Pirma diena po karantino

           Po 8 mėnesių suvaržymo baigėsi karantinas, tačiau išlieka ekstremalioji situacija.svar kaukes
Kaukės nuo liepos 1-osios vis dar bus privalomos viešose uždarose erdvėse, įskaitant prekybos centrus, taip pat ir viešąjį transportą, darboviečių bendro naudojimo patalpose ar susirinkimuose. Kaukių nereikės sportuojant ar teikiant paslaugas, kai jos negalimos būnant su kauke, taip pat jų niekur nereikės būnant lauke.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, nuo šiol bus galima be apribojimų bendrauti, nebeliks žmonių skaičiaus ar ploto ribojimų parduotuvėse, teikiant paslaugas. Taip pat atšaukiamas nuotolinis darbas, be išimčių leidžiamas kontaktinis ugdymas. Kaukės nuo liepos 1-osios vis dar bus privalomos viešose uždarose erdvėse, įskaitant prekybos centrus, taip pat ir viešąjį transportą, darboviečių bendro naudojimo patalpose ar susirinkimuose. Kaukių nereikės sportuojant ar teikiant paslaugas, kai jos negalimos būnant su kauke, taip pat jų niekur nereikės būnant lauke.
Paramos priemones nukentėjusiam verslui žadama taikyti ir toliau, tačiau kai kurios išmokos liepą baigsis. Kompensacijos dėl prastovų tęsiasi iki rugsėjo mėnesio, jos yra pririštos prie kalendorinių mėnesių, ne prie karantino. Paskutines Užimtumo tarnybos mokamas 260 eurų išmokas savarankiškai dirbantieji gaus liepos mėnesį.
Kai lieka tiek apribojimų ir nerimą kelia delta atmainos plitimas, atrodo, kad karantinas net nesibaigė, tiesiog praėjo birželis ir prasidėjo liepa…
Parengė Vytautas Mikalauskas

Kainų šuolis smogs negailestingai

Dar gegužės 31 dieną vykusiame Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuotoliniame posėdyje buvo pritarta elektros ir dujų kainų didinimui.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.skurduma

Nors premjerė teigė, kad  energijos kainų augimas yra ekonomikos atsigavimo kaina – ar tai tik nebus paskutinis smūgis ir taip karantino iškankintam smukiam  ir vidutiniam verslui. Net baisu pagalvoti, koks  prekių ir paslaugų kainų šuolis lydės brangstančią elektrą ir dujas. Kiekvienas žmogus  nesunkiai supranta viso to pasekmes. Kokių paskatų vedina vyriausybė nori visuomenei smogti skurdo rykšte. Teiginys, jog kainų nustatymas depolitizuotas ir Ministrų kabinetas ar Seimas reguliavimui įtakos neturi yra išsisukinėjimas, atsakomybės vengimas. Valdžia renkama atstovauti rinkėjus, valdančiųjų sprendimų ir jų elgesio negalima vadinti tinkamu atstovimu. Politinėje darbotvarkėje, kaip niekad trūksta supratimo, kad valstybės stabilumo pagrindas yra socialiai orientuota politika.  Ignitis yra valstybinė įmonė ir visų pirma turi dirbti dėl visuomenės energetikos poreikio pateisinimo, o ne dėl pelno. Jei gautas pelnas pervedamas į biudžetą, o vėliau iš to paties dalijamos kompensacijos už šildymą, tai kur ir kam nauda?

Kokio lygio Lietuvoje socialinis dialogas parodo faktas, kad Trišalė taryba, kuri Seimui ir Vyriausybei patariamojo balso teise gali teikti pasiūlymus dėl itin svarbių visuomenei klausimų, elektros ir dujų kainų padidinimą svarstė jau po to, kai Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos buvo pritarta kainų didinimui.

Parengė Vytautas Mikalauskas