Šiais moderniais laikais bedarbystė kartais gali būti nesuprantama. Atrodo, kad yra daug laisvų darbo vietų įvairiose srityse, tačiau kai kuriuose rajonuose bedarbystės procentas yra pakankamai aukštas. Kokios yra pagrindinės to priežastys?

Vitalijus Gailius: „…mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?“

Pavyzdžiui, Joniškio rajonas šiuo metu susiduria su ilgalaikių bedarbių problemomis, kai gyventojai nenoriai ieško darbo. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės negalvoja apie galimybes dirbti yra iš kartos į kartą einantis vienas egzistencinis klausimas, kurį pasakė Joniškio rajono meras: „Mano tėvai gyvena nedirbdami, tai kam dirbti man?..“.

Joniškio rajono savivaldybėje, Užimtumo tarnybos rugsėjo 1 d. duomenimis, registruotas nedarbo rodiklis siekia 13 procentų. Šią procento didžiąją dalį sudaro asmenys, kurie patys nenori ieškoti darbo ir gyvena minimaliomis sąlygomis iš pašalpos, skiriamos už darbo paieškas. Pasak Joniškio rajono vadovo, „Jau nuo mažumės vaikai praranda poreikį save realizuoti profesinėje, darbinėje srityje“. Todėl reikėtų priimti kategoriškus sprendimus ir kompleksiškai spręsti problemas, kad toks „patogus“ gyvenimo būdas nedirbantiems žmonėms taptų kitoks. Ar teisingi mero postringavimai, paliekame spręsti Jums.

Tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl žmonės nenori dirbti (ne)kvalifikuoto darbo. Galbūt jie susidūrė su nemalonumais savo ankstesniame darbe ir bijo nusivilti dar kartą ieškant geresnio varianto. Galimai yra atvejų, kai neapsikentė prastų darbo sąlygų, nesąžiningo krūvio, patyrė išnaudojimą ir mobingą, todėl nutarė išeiti. Galbūt dėl minimalaus darbo užmokesčio ir gaunamų išmokų žmogus tiesiog priverčiamas nedirbti. Tokios patirtys neabejotinai sukelia nenorą ieškoti kito darbo ir galimybių. Norime priminti, kad Lietuvos profsąjunga „Sandrauga“ yra visada pasiruošusi ginti darbuotojų teises ir interesus, todėl skatiname konsultuotis ir kalbėti. Jūsų ateitis profesijoje – mums svarbiausia.

Giedrius Katkauskas

Kviečiame visus Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ narius, rugsėjo 25 dieną, keliauti į Varėnos kraštą Margionių kaimą (11 km nuo Marcinkonių), kuriame bus galima smagiai pagrybauti!

Pagrybavus, bus galima vykti į Varėnoje organizuojamą kasmetinę „Grybų šventę“, kurioje bus tokios edukacinės programos kaip balaninių kašelių pynimas, grybavimo peiliukų gaminimas, koncertuos mėgėjų meno kolektyvai. Vakare – jaunųjų varėniškių koncertiniai pasirodymai, grupės „69 danguje“ koncertas, šventiniai fejeverkai.

Vietų skaičius yra ribotas, todėl laukiame registracijų telefonu +370 655 85311. Registruojantis būtina sumokėti 5 € depozitinį mokestį (LUMINOR banko sąskaita: LT05 4010 0425 0013 9014), kuriuo patvirtinsite ir garantuosite dalyvavimą. Mokestis bus sugrąžintas.

Nepamirškite tinkamos avalynės, geros nuotaikos ir užkandžių! 😉

Informacija apie kelionės laikus dar bus tikslinama.

Šiandien, rugsėjo 14 dieną, Lietuvos profsąjungos „Sandrauga“ atstovai, LPS „Sandrauga“ komiteto narė Diana Gurevičiene, dalyvavo Seimo narės Vilijos Targamadzės spaudos konferencijoje „Mokytojai, dėstytojai ir mokslininkai tyrėjai: darbo sąlygos ir atlygis“.

Seimo narė Vilija Targamadzė spaudos konferenciją pradėjo tuo, kad vyriausybė turi kompensuoti mokytojų išlaidas ir nuo sausio 1 dienos didinti atlyginimą, o ne nuo rugsėjo 1 dienos.

Konferencijos metu buvo iškeliami ypatingai svarbūs probleminiai klausimai dėl mokytojų darbo sąlygų, krūvio, teisių ir žadėto sąžiningo atlygio.

Pasak LPS „Sandrauga“ Pirmininko K. Juknio – „Rajonuose mokytojų vis labiau trūksta ir dėl mažo atlygio yra priversti dirbti per keletą mokyklų. Iš valdžios programos buvo tikimasi finansuoti švietimą, tačiau šiuo metu atrodo, kad numatyti planai bus neįgyvendinti. Mokytojų trūkumas gali būti kompensuojamas konkurencingu atlyginimu lyginant su kitomis profesijomis“.

Lietuvos ateitis priklauso nuo mūsų vaikų ir jų išsilavinimo. Norint, kad vaikai būtų tinkamai išsilavinę, būtina skirti dėmesį į mokytojų, dėstytojų darbo sąlygas ir tinkamą atlygį, už kuriuos LPS „Sandrauga“ aktyviai kovoja ir toliau kovos. Skatiname netylėti ir reikalauti to, ko nusipelnėme.

Giedrius Katkauskas

2020 metų spalio mėnesį susikūrė „Kurjerių Asociacija“, kurios veiklos tikslas – maisto ir kitų prekių kurjerių, bei elektroninių platformų vadinamų „partnerių“ atstovavimas. Asociacijos manymu, „Seimo nariai ir Vyriausybė turėtų reikalauti teisinio darbo santykių reguliavimo ir ETT sprendimo laikymosi“. Taip pat jų nuomone, kurjeriai nėra lygūs verslo partneriai su kompanijomis, nes užsakymų pristatytojai negali patys nustatyti savo kainų. Tuo tarpu, el. platformos nesiteikia bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą.

„…kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti pagal nustatytas valandas, o ne kaip papildomą darbą savo laisvu laiku“

Socialinio tinklo „Facebook“ privačiose kurjerių grupėse pasitaiko diskusijų, kai įmonių partneriai išmetami be konkrečių priežasčių ir kriterijų, norint nustatyti galimai padarytus pažeidimus. Viena populiariausių priežasčių – „nereprezentatyvus elgesys“, tačiau konkrečius įrodymus įmonių atstovai atsisako pateikti. Tokiu atveju, reikėtų užginčyti sutarties nutraukimą, bet norint dirbti kurjeriu el. platformose, darbo sutartys nepasirašomos, o tiesiog sutinkama su darbo apmokėjimo ir pristatymo taisyklėmis.

Nepaisant to, Kurjerių Asociacija nori įtvirtinti darbo ir poilsio režimus, 40 valandas per savaitę, apmokėti viršvalandžius, sudarant darbo sutartis. Tuo pačiu, kurjeriai taptų apdrausti sveikatos draudimu, kurio iki šiol negali suteikti el. platformos (išskyrus „Wolt“). Tačiau, kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti pagal nustatytas valandas, o ne kaip papildomą darbą savo laisvu laiku. Būtent dėl šios priežasties dauguma žmonių dirba šiose platformose tam, kad užsidirbtų papildomų pajamų po pagrindinio darbo ar paskaitų.

Kovoti už geresnes darbo sąlygas ir neleisti kompanijoms išnaudoti savo darbuotojų yra profsąjungų pareiga. Tačiau ir žmonės turi išmokti, kad jungiantis į organizacijas galima pasiekti savo tikslų.

Giedrius Katkauskas

2020 metų spalio mėnesį susikūrė „Kurjerių Asociacija“, kurios veiklos tikslas – maisto ir kitų prekių kurjerių, bei elektroninių platformų vadinamų „partnerių“ atstovavimas. Asociacijos manymu, „Seimo nariai ir Vyriausybė turėtų reikalauti teisinio darbo santykių reguliavimo ir ETT sprendimo laikymosi“. Taip pat jų nuomone, kurjeriai nėra lygūs verslo partneriai su kompanijomis, nes užsakymų pristatytojai negali patys nustatyti savo kainų. Tuo tarpu, el. platformos nesiteikia bendradarbiauti sprendžiant šį klausimą.

„…kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti nustatytas valandas, o ne dirbti kaip papildomą darbą savo laisvu laiku“

Socialinio tinklo „Facebook“ privačiose kurjerių grupėse pasitaiko diskusijų, kai įmonių partneriai išmetami be konkrečių priežasčių ir kriterijų, norint nustatyti galimai padarytus pažeidimus. Viena populiariausių priežasčių – „nereprezentatyvus elgesys“, tačiau konkrečius įrodymus įmonių atstovai atsisako pateikti. Tokiu atveju, reikėtų užginčyti sutarties nutraukimą, bet norint dirbti kurjeriu el. platformose, darbo sutartys nepasirašomos, o tiesiog sutinkama su darbo apmokėjimo ir pristatymo taisyklėmis.

Nepaisant to, Kurjerių Asociacija nori įtvirtinti darbo ir poilsio režimus, 40 valandas per savaitę, apmokėti viršvalandžius, sudarant darbo sutartis. Tuo pačiu, kurjeriai taptų apdrausti sveikatos draudimu, kurio iki šiol negali suteikti el. platformos (išskyrus „Wolt“). Tačiau, kurjeriai-partneriai bus priversti dirbti pagal nustatytas valandas, o ne kaip papildomą darbą savo laisvu laiku. Būtent dėl šios priežasties dauguma žmonių dirba šiose platformose tam, kad užsidirbtų papildomų pajamų po pagrindinio darbo ar paskaitų.

Kovoti už geresnes darbo sąlygas ir neleisti kompanijoms išnaudoti savo darbuotojų yra visada gerai ir tai yra pagirtina. Tačiau kovojant reikia nepamiršti atsižvelgti į nuomones ir poreikius tų žmonių, už kuriuos kovojama.

Giedrius Katkauskas