Mobingas – tai vieno, rečiau kelių kolektyvo narių grupinis engimas, psichologinio poveikio priemonės nukreiptos palaužti ir pažeminti pasirinktą asmenį. Kaip rodo „Sandraugos“ darbinė praktika, mūsų šalyje dažniausiai pasireiškia vertikalaus tipo mobingas, kuomet vadovaujantys asmenys engia savo pavaldinius ir į susidorojimą su individu įtraukia likusius kolektyvo narius. Labai trūksta švietimo šia tema, ir kartais darbuotojai griežtus vadovų nurodymus supranta kaip mobingą. Todėl nagrinėjant atvejus reikia atsižvelgti ir į galimą piktnaudžiavimą.

LPS „Sandrauga“ per praeitus ir per šiuos metus atstovaudama narius  beveik 50 proc. atvejų susidūrė su mobingo apraiškų turinčiais atvejais.  Darbo ginčų komisijos vengia nagrinėti mobingo atvejus dėl šio reiškinio teisinio neapibrėžtumo ir nukentėjusiems kreiptis į teismą. Teismai, kad pradėtų nagrinėjimą, prašo mobingo faktą įrodančio Darbo ginčų komisijos sprendimo. Jei žmogui laiku nėra suteikiama pagalba ir profesionalus teisinis atstovavimas, tokios situacijos baigiasi tragiškai.

Visiems LPS „Sandrauga“, dėl mobingo atvejų  atstovautiems nariams buvo priteistos, jiems priklausančios piniginės išmokos.  Vykdydama savo misiją „Sandrauga“ plečia pagalbą patiriantiems mobingą. Apie tai informuosime artimiausiu metu.

Vytautas Mikalauskas

2021 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos posėdis. Ypatingo  aptarimo reikalauja dienpinigių mokėjimą keičiančios pataisos. Laimei Trišalė Taryba vieningų išvadų LR Seimo Socialinių reikalų komitetui kol kas nepateiks.

Nemažai darbo ginčų kyla dėl grynais pinigais išmokamų dienpinigių. Vykdant tyrimus išaiškėja nemažai sukčiavimo atvejų. LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas  pateikė LR  DK 139 straipsnio pakeitimo projektą. Pataisa siūloma įtvirtinti, kad Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Sąvoka privalo radikaliai keičia darbo apmokėjimo tvarką Lietuvoje ir nuo jos įsigaliojimo jokie atsiskaitymai už darbą grynaisiais pinigais nebūtų įmanomi. Ar tai tik pataisas teikiančio Seimo nario trumparegiškumo požymis…

Projekto rengėjų nuomone, išmokų grynaisiais pinigais ribojimas, sumažins atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekį, ko pasėkoje sumažės prielaidos „šešėlinei ekonomikai”.

Nors LPS „Sandrauga“ dar sausio mėnesį iškėlė dienpinigių skaidrumo problemą, parlamentaras kažkodėl siūlo mokėti pavedimu visas su darbo santykiais susijusias pajamas. Tokios iniciatyvos –  drakoniška politika. Lietuvoje mes negalime ignoruoti nevienodo regioninio išsivystymo lygio. Nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse vis dar ne visur įmanoma mokėjimo kortele atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Nors Seimo narys Mykolas Majauskas lygino Lietuvą su Švedija, kur yra pakankamas bankomatų tinklas. „Mes norėtume paminėti, kad nuo 2015 metų Lietuvoje veikiantys bankai yra uždarę daugybę filialų regionuose. Mes negalime lyginti Švedijos ir Lietuvos ir be tyrimų sukelti chaosą“– kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Pataisas teikiantis Seimo narys, turbūt nepagalvojo nei apie tokio sprendimo žalą smulkiajam verslui, nei apie naudą darbuotojams. Šis atvejis yra puikus įrodymas, kai ilgai laukta pataisa, turėjusi apsaugoti darbuotojus nuo apgaulės jiems išmokant dienpinigius, išvirto į Džordžo Orvelo kūrinių vertą siužetą, darant pirmus žingsniu į visuomenę be grynųjų pinigų ir su lengviau kontroliuojamais žmonėmis.

Vytautas Mikalauskas

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą.

Lietuvai įstojus į Europos sąjungą susidūrėme su nemenkais socialiniais iššūkiais, masinis mūsų piliečių antplūdis iškraipė darbo rinką senosiose ES narėse ir ne vienam tautiečiui teko patirti diskriminaciją ir išnaudojimą pradėjus dirbti kitoje šalyje.  Daug laiko užtruko, kol buvo pradėta keistis informacija ir pradėtos atstovauti Lietuvos piliečių dirbančių užsienyje teisės.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ veikla remiasi Europos šalių praktika. Profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ yra tarptautinės organizacijos CESI (angl. European Confederation of Independent Trade Unions) narė.

Europoje mus vienija laisvės, demokratijos, žmogaus orumo ir pagarbos vienas kitam puoselėjimo principai. Europos Sąjunga yra stipri, vieninga ir solidari tiek, kiek stiprūs, vieningi ir solidarūs esame mes.

Ieva Dambrauskaitė

Gerbiami žurnalistai, redakcijų darbuotojai, spaudos atstovai,

Sveikiname su profesine švente – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

Linkime Jums būti principingais, objektyviais ir teisingais siekiant tiesos ir skleidžiant naujienas.

Sėkmės ir kūrybiškumo Jūsų kelyje. Stiprios sveikatos Jums ir Jūsų šeimų nariams.

Nuoširdžiai LPS “Sandrauga” pirmininkas

Kęstutis Juknis

2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos profesinių sąjungų atstovai ir vėl rinkosi toliau diskutuoti apie LR darbo kodekso pakeitimus.

Aštriausias diskusijas sukėlė LR darbo kodekso 69 str. 3 d. Dabartiniame LR darbo kodekse apibrėžta, kad“ jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas“. Tuo tarpu dabar žodį įspėti siūloma pakeisti žodžiu pranešti. LPS „Sandrauga“ kategoriškai nesutinka su tokiu pakeitimu, tačiau kitų profsąjungų dalyvių teigimu galima naudoti žodį pranešti ir jokio skirtumo tarp minėtų žodžių neįžvelgiama.

Tačiau ar tikrai žodžius įspėti ir pranešti galima laikyti tapačiais.

Lietuvių kalbos žodynas žodį įspėti apibūdina kaip pasakymą nurodant pasekmes, o tuo tarpu pranešimas apibūdinamas kaip žinios davimas, paskelbimas. Taigi esminį skirtumą tarp žodžių šiuo atveju ir nurodo pasekmės. Darbdavys įspėja darbuotoją, kad su juo bus nutraukta darbo sutartis, bet jeigu mes tik pranešame tai vadinasi darbo sutartis gali būti nutraukta, tačiau gali būti ir nenutraukta. Kitaip sakant įspėjimas nurodo konkrečias pasekmes t.y šiuo atveju darbo sutarties nutraukimą, o pranešimas nesukelia jokių pasekmių. Pranešdami darbuotojui, kad su juo gali būti nutraukta darbo sutartis mes pastatytume jį į dviprasmišką situaciją, kadangi darbuotojas nežinotų ar su juo tikrai bus nutraukta darbo sutartis. Dar kartą norisi pabrėžti esminį žodžių žaismo įspėti ir pranešti skirtumą tai yra kylančias pasekmes.

Taigi LPS „Sandrauga“ gindama darbuotojų teises ir interesus bei remiantis išdėstyta informacija nesutinka su tuo, kad dabartiniame LR darbo kodekse vartojamas terminas įspėti būti pakeistas pranešti.

Norime informuoti, kad posėdžio metu dalyviams nepriėjus vieningos nuomonės, šis klausimas buvo nukeltas į 2021 m. gegužės 12 d. vyksiantį posėdį ir LPS „Sandrauga“ tikrai nepritaria ir nepritars minėtam pakeitimui bei palaikys savo nuomonę gindama darbuotojų interesus.

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė