Tiek spaudoje, tiek socialiniuose tinkluose, galima pastebėti vis daugiau raginimų sukilti prieš valdžią, jos ribojimus COVID klausimais. Nuomonių dėl dalyvavimo protestuose ir jų organizavimo yra įvairių: vieni palaiko pasipriešinimą ir skleidžia žinią dėl sukeltos diskriminacijos įvedant naujus ribojimus, kiti – neigiamai atsiliepia apie tokius pasipriešinimo veiksmus ir bando pakeisti protestuotojų nuomones.

Vienaip ar kitaip, tokie protestai vyksta ne tik Lietuvoje. Pagal naujienų portalo „Independent“ informaciją, pastaruoju metu Vokietijos sostinėje Berlyne vis aktyviau organizuojami protestai ir demonstracijos su žinute, kurioje neigiamai atsiliepiama apie planuojamus ir jau įgyvendinamus ribojimus dėl koronaviruso.

Pavyzdžiui, remiantis Deutschland.de informacija, rudenio sezonui artėjant ketinama vėl riboti kontaktų skaičių visuomenėje, svarstomi naujos apribojimų galimybės asmenims, kurie nėra vakcinuoti ar išreiškiantys nenorą skiepytis, kadangi infekcijų skaičius vėl pradeda augti, kaip jau tapo įprasta rudens laikotarpiui.

Panašūs protestai Vokietijoje jau vyko ir rugpjūčio mėnesį, kuris baigėsi susirėmimais su policijos pareigūnais, o šimtai žmonių buvo sulaikyti.

Taigi, protestai, kurie yra paremti diskriminacija prieš nevakcinuotus žmones, vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Žmonės pavargo nuo ribojimų, kurie jiems atrodo neveiksmingi ir bereikšmiai, ypač kai pradedama kalbėti apie naujus suvaržymus ar net rizikas prarasti darbo vietą dėl diskriminuojamų asmenų, kurie bijo priimti sprendimą skiepytis ir praranda pasitikėjimą valdžia, jos veiksmais.

Verta paminėti, kad LPS „Sandrauga“ (www.sandrauga.lt) visada pasiruošusi ginti darbuotojų teises, jeigu jie jaučiasi diskriminuojami, spaudžiami dėl priverstinių skiepų, ar dėl kitų mobingo bei diskriminacijos apraiškų.

Giedrius Katkauskas

  Tikriausiai ne vieną kartą susimąstėme, kiek turėtume uždirbti, kad galėtume oriai gyventi. Ekonomistų tvirtinimu vidutinis atlygis Lietuvoje siekia apie 1000 eur į rankas, tačiau pažymėtina, kad tokį atlygį gauna labai maža dalis dirbančiųjų. Tuo tarpu kita dalis žmonių, kurie gauna tik minimalų atlyginimą, kasdien žengia žingsnį skurdo link.

   Ekonomistų atliktų tyrimų duomenimis atsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir kainas, Lietuvoje pakankama alga pragyventi turėtų siekti 1177 eurai, o sostinėje 1344 eurus atskaičius mokesčius.

   Tikėtina, kad daugelis, kurie dabar skaito šį straipsnį matydami aukščiau išvardintus skaičius labai stebisi kur galima tiek uždirbti ir daugeliui tokio dydžio atlyginimas prilygsta stebuklui. Ne paslaptis, kad net turintiems kvalifikaciją darbuotojams dažniausiai pasiūlomas minimalus ar kiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Prieinant prie išvados, kad vis tik didžioji dalis dirbančiųjų gauna minimalias pajamas, kyla klausimas – o kas gi pasiūlys kaip šiems žmonėms pragyventi? Dirbk ir užsidirbsi atsakys pinigų neskaičiuojantis verslininkas. O kaip gi užsidirbti iš mažo miestelio studijuoti atvykusiam jaunimui? Šiuo metu prie kylančių elektros ir dujų kainų prisidėjo ir būsto nuomos kainų šuolis aukštyn, taip pat maisto produktų kainų kilimas. O garsiai eskaluojamas MMA didinimas nėra proporcingas šių kainų šuoliui.

  Akivaizdu, kad studentas, turintis šiek tiek laisvo laiko nuo mokslų, kurį išnaudoja tam, kad užsidirbtų keletą eurų nesurinks tokios pinigų sumos, kurios pakaktų susimokėti nuoma, mokesčius, kainą už studijas, pragyvenimui ir nusipirkti būtinų namų apyvokos daiktų ar t.t.  Būtent dėl to vis dažniau girdime, kad studentai ima paskolas ne tik studijų kainai sumokėti, tačiau ir pragyvenimui. Išvada tokia, jog jauno žmogaus ką tik žengusio vieną žingsnį savarankiško gyvenimo link kelias prasideda nuo PASKOLŲ NAŠTOS.

Išvada, kad sunku ne tik studentams, tačiau ir jaunoms šeimoms auginančioms vaikus taip pat pensinio amžiaus tautiečiams.

Taigi ar atsiras asmenybė, kuri pasiūlys kokybiško  pragyvenimo formulę…..

Pasiduodantys niekada nelaimi, o laimėtojai niekada nepasiduoda…

Laura Adomaitienė

    Tarp kitų aktualių socialinių klausimų, šiandienai visas dėmesys skiriamas diskusijoms dėl MMA (minimalios mėnesinės algos) didinimo. Tačiau ar šios diskusijos yra tikslingos jei LR Trišalės tarybos posėdis iš anksto buvo organizuojamas š.m. rugsėjo 3 dieną, tačiau jau rugsėjo 1 – ąją Vyriausybė viešai įvardino nuspręstą 2022m. MMA dydį – 730 Eur. „ant popieriaus“, tai yra tik 50 Eur daugiau „į rankas“. Komentuodami savo ,,fiks‘‘ sprendimą vyriausybės nariai pabrėžė, kad dėl priimto sprendimo dar leis padiskutuoti Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos nariams, nors ironiškai pabrėžia, kad jų manymu darbdaviai ir profsąjungos dažniausiai nesusitaria. Neatsargiai parinkti ir viešai išsakyti Vyriausybės atstovų žodžiai, įplieskė dar didesnes abejones šios institucijos darbo skaidrumu.

   Neva valdžios atstovų propaguojamas ir viešai deklaruojamas socialinis dialogas kartu su LR Trišalės tarybos nariais yra svarbių sprendimų priėmimo pagrindas. Nors LR Trišalė taryba yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau tai darbuotojų ir darbdavių atstovų balsas, kurio nuomonės tautos išrinktiems atstovams vertėtų paklausyti. Profsąjungos ir darbdaviai kiekvieną dieną bendrauja su paprastais eiliniais Lietuvos žmonėmis, dirbančiaisiais, o Vyriausybė tik tada, kuomet vykdo rinkimines agitacijas su „kalnu“ pažadų. Vyriausybė pasimetė ką atstovauja save ar tautą,

Didžiulis dujų, elektros, maisto produktų, paslaugų, įvairių naujų mokesčių įvedimas neproporcingas šalyje esančiam MMA ir  iš esmės didina skurstančiųjų gretas ir įtampą Lietuvoje. Deja Valdžia yra nutolusi nuo realios kasdienybės teikdami MMA pasiūlymus.

Europos Socialinė chartija (ESC), kurią yra ratifikavusi ir Lietuvos Respublika nustato, kad minimali mėnesinė alga turi sudaryti ne mažiau, kaip 60 %  nuo valstybėje esančios vidutinės mėnesinės algos. Kad visiems būtų aišku vyriausybės ,,istorinis“ sprendimas sudaro tik 45 % vietoj ESC nustatyto 60 %. Vyriausybė nutyli, kad jos sprendimai galimai prieštarauja tarptautinei teisei ir įsipareigojimams.

Šiandien vykusiame LR Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės atstovai aiškino, jog Trišalė taryba nepateikė išvados iki rugpjūčio 25 dienos, nors Trišalė taryba susideda iš profsąjungų, darbdavių ir vyriausybės atstovų.

Kokia bus dirbančiųjų, darbdavių, visuomenės reakcija dėl didėjančių kainų, pamatysime prasidėjus šildymo sezonui.

Ieva Dambrauskaitė

Ar žinojote jog darbe praleidžiame net 25 proc. ir daugiau savo gyvenimo. Taigi jeigu dirbate savo mėgstamą darbą Jums labai pasisekė, o jeigu dirbate tik tam, kad pragyventumėte tuomet kasdieninė rutina atsiliepia ir Jūsų sveikatai.

Egzistuoja daugybė priežasčių dėl kurių žmonės dirba ir tuos darbus, kurie kelia ne tik įtampą bet ir diskomfortą. Kaip vieną iš pagrindinių priežasčių galima būtų įvardinti „auksinių antrankių“ sąvoką, kai žmogų darbe laiko reguliarus atlyginimas, garantuota pensija bei kitos socialinės garantijos.

Nepaisant to ar dirbame savo mėgstamą darbą ir galime vadovautis gerai žinomu pasakymu – susirask mėgstamą darbą ir tau niekada nereikės dirbti, ar dirbame tik dėl to, kad mums reikalingos socialinės garantijos visi daugiau ar mažiau neišvengiame streso darbe.

Patiriama įtampa darbo santykiuose kartais priverčia imtis neapgalvotų veiksmų ir dar labiau užaštrina ir komplikuoja situaciją. Nėra nei vieno kolektyvo kur nebūtų konfliktų, nesusipratimų ar įtampos. Kiekvienas darbas ar jis būtų labiau fizinis ar protinis pareikalauja iš žmogaus ne tik laiko, bet ir sveikatos sąnaudų. Plačiai nuskambėję mobingo įvykiai Lietuvoje kol kas niekaip nepaveikė įstatymų leidėjo (Seimo) bei darbo santykius kontroliuojančių institucijų. Todėl žmonės neturi likti tik stebėtojais ir abejingi akivaizdžiam išnaudojimui, mobingui ir kitoms negerovėms. Tikėtis iš valdžios pozityvumo žmogaus atžvilgiu reiškia laukti stebuklo kol mana kris iš dangaus.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ginanti atstovauti savo narių interesus dažnai susiduria su dirbančiųjų klausimais, ką daryti kai darbe jaučiama ne tik įtampa, tačiau ir prasideda mobingo požymių turintys veiksmai. Pirmiausia visada patariame nesikarščiuoti ir nesiimti neapgalvotų sprendimų (raštų rašymo, viešo aiškinimosi ir t.t) bei stengtis dar labiau nekomplikuoti situacijos. Kai nusiraminę apmąstome susidariusią situaciją kartais pamatome ir tai jog viskas gali būti išsprendžiama su savo atstovų pagalba.

LPS „Sandrauga“ ragina tiek jau esamus savo narius, tiek ir tuos, kurie taps mūsų profesinės sąjungos nariais patyrus mobingo požymių darbe, pirmiausia kreiptis konsultacijos, kurios metu išsiaiškinsime esminius aspektus bei priimsime palankiausią sprendimo būdą Jums.

Žmonėms nesiklausantiems patarimų padėti neįmanoma.

Laura Adomaitienė

Teisine prasme valstybės tarnyba apibrėžiama kaip teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus.

Lietuvoje valstybės tarnautojai skirstomi į statutinius (policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai, muitininkai ir kt.), įstaigų vadovus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo (viceministrai, ministro patarėjai ir kt.) ir karjeros valstybės tarnautojus, apie kuriuos čia ir kalbame.

  Valstybės tarnautojai, palyginus su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, turi ir daug didesnę atsakomybę ir jiems keliami aukšti kvalifikaciniai bei profesiniai reikalavimai. Jie privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų etikos ir veiklos principų. Jiems taip pat taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir nemažai kitų apribojimų. Pavyzdžiui, norėdamas dirbti antrą darbą, valstybės tarnautojas turi gauti vadovybės leidimą, be to, tas darbas neturi sukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jis negali dalyvauti su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje. Taip pat jis negali įsidarbinti pagal darbo sutartį savo įstaigoje. Darbuotojams tokių reikalavimų nėra.

Nepaisant aukščiau išvardintų valstybės tarnautojams taikomų griežtesnių tiek kvalifikacinių, tiek ir profesinių reikalavimų, griežtesnė yra ir atsakomybė atliekant savo tarnybos funkcijas. Netinkamai atlikus savo pareigas ir pažeidus Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojui gali būti taikomas tarnybinis nusižengimas, kai tuo tarpu darbuotojams pagal darbo sutartį taikomi įspėjimai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri gina ir atstovauja savo narių interesus, pastebi tai, kad šiuo metu ypač padaugėjo atvejų, kai valstybės tarnautojams tenka rašyti pasiaiškinimus dėl neaiškių ir netgi nenurodytų Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimų. Pvz.: Valstybės tarnautojui teko pasiaiškinti dėl to, kad su pažeidimu nesutikęs asmuo parašė skundą, kuris neturėjo pagrįstų motyvų ir tai buvo tik pačios pažeidėjos gynybinė pozicija.

LPS „Sandrauga“ nori  pakartoti, kad Valstybės tarnautojai turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai bei tinkamai įvertinti situaciją gavę duomenų dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Svarbu atskirti ar asmuo kaltinamas pagrįstais, ar tai tik administracijos paviršutiniškas, abejingas požiūris dėl vykstančių procesų. Linkime  visiems dėmesingumo ir atsakingumo.

Ieva Dambrauskaitė