Šiandien, pandemijai tapus mūsų viena iš aktualiausių temų ir stebint Vyriausybės prioritetus kovojant su ja, atsiranda daugiau klausimų nei turime atsakymų. Tačiau į šiuos klausimus negali atsakyti mums, paprastiems piliečiams, net mūsų išrinkti tautos atstovai, kurie nulemia kovos su Covid- 19 būdą.

Dar visai neseniai pradedant vakcinuoti gydymo įstaigų ir švietimo įstaigų darbuotojus, kilo nemenkas pasipriešinimas dėl šios vakcinos privalomumo. Įstaigų vadovai, remdamiesi tik LR Sveikatos Ministro įsakymu, priverstinai liepė darbuotojams skiepytis nuo Covid – 19, tačiau nei pats Ministras ar kiti atsakingi asmenys negalėjo paaiškinti ir reglamentuoti šių vakcinų galima šalutinį poveikį, bei kas bus atsakingas šiam pasireiškus.

Deja, ne pirma kartą pastebėjome, kad Mūsų valdantieji vadovaujasi požiūriu „daryk kaip sakau, nes nubausiu“, tačiau pasekmėms ir blogiausiems scenarijams pasiruošta nėra.

Po pirmųjų vakcinų, dažnam pasiskiepijusiam pasireiškė stiprus šalutinis poveikis. Tačiau iki šiol neturintys nuomonės apie tai kas bus atsakingi pasireiškus šalutiniam poveikiui, Tautos atstovai kartoja, kad toks poveikis yra visiškai normalus. Tačiau iki vakcinacijų buvo teigiama, kad vakcinos bandymo metu, jokių šalutinių poveikių nebuvo pasireiškę ir ji visiškai saugi.  Tad kaip žinoti kas ir kada meluoja? Informacijos apie šiuos skiepus, reikalingos asmeniui laisvai apsispręsti ar skiepytis ar ne, nėra ir niekas negali jos pateikti. Privalomi skiepai gali būti tik tuo atveju kaip šalyje paskelbta epidemiologinė situacija, tačiau kol kas ji nėra paskelbta, bet žmonės vis tiek bauginami sankcijomis už atsisakymą vakcinuotis. Tačiau LR Konstitucijoje įtvirtinta pasirinkimo laisvė, bei žmogaus kūno neliečiamumas čia neegzistuoja. Nepaklūsai – tave nubaus. Mes suprantame, kad skiepai, mokslu ir tyrimais pagrįstas vakcinavimas svarbiausias faktorius įveikiant pandemiją, tačiau reikia turėti argumentų. Nes žmonių įsitikinimai įvairūs, kai kurie tiki maldos pagalba, kai kurie visas ligas gydosi griežtai senovės medicinos būdais.

Ši pasaulį sukrėtusi situacija, tik išryškino spragas, kurių demokratinėje respublikoje neturėtų būti. Dauguma žiniasklaidos, taip pat nemažai politikų, nesigriebia  plačiai aptarinėti apie ekonomikos situaciją šalyje, būsimą prekių ir paslaugų kainų kilimą, valstybės įsiskolinimo augimą ir kitą realią informaciją apie Lietuvos padėtį. Sudarius gero įspūdžio “burbulą”  juo lengva manipuliuoti rinkimų metu. Valstybės valdymo eiga yra tokia slapta, kad paprasti piliečiai mato tik rezultatus, kai jau nieko negalima pakeisti. 

Turime reikalauti iš atsakingų asmenų tikros, teisingos  informacijos ir neleisti naudotis politikams, ministrams senais sovietiniais metodais, kad vietoj tiesos žmonėms būtų pateikinėjamos ,,pagražintos“ žinios.

“Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje  viešpatauja tvarka.” ( Mozi)

Aut: Ieva Dambrauskaitė

Mieli žmonės,

Sveikinu visus žmones  Nepriklausomybės dienos proga. Tikiuosi, kad ne išpūstos valdžios veikėjų kalbos ir nuvalkioti posakiai yra būdingi tikriems Lietuvos patriotams. Minėdami šią istoriškai svarbią datą mes jau išmokome džiaugtis Laisve. Bet kada mes išmoksime kartu kovoti, priešintis blogiui, kuris įvairiausiomis formomis stumia žmones į skurdą ir neviltį ? 

 Patriotas turi visada būti pasiruošęs ginti savo šalį nuo vyriausybės ( Edvardas Abėjus)

Stiprios sveikatos Jums ir jūsų šeimų nariams, vidinės stiprybės ir solidarumo rūpinantis mūsų visuomenės gerove. Su Vasario 16-aja.

Nuoširdžiai Jūsų, Kęstutis Juknis

Lietuvos profesinių sąjungų federacijos,, Sandrauga” pirmininkas

   Neseniai įvykusiame Trišalės Tarybos posėdyje užvirė diskusija ,,Dėl psichologų veiklos reguliavimo“  Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Davulis pristatydamas klausima pabrėžė, kad per eilę metų nepriimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas, kuris padėtų atriboti profesionalias paslaugas nuo įvairiausių pseudo moksliškų prieigų. Optimizuotų psichologinių paslaugų teikimą krizių atvejais, bent minimalai reglamentuotų privačia praktika užsiimančių psichologų veiklą. Projekto autoriai siūlo įtvirtinti prievolę ir atsakomybę darbdaviui, kad ekstremaliomis aplinkybėmis dirbantiems darbuotojams iš darbdavio pusės, turi būti užtikrinta galimybė konfidencialiomis sąlygomis pasinaudoti konsultacijomis su profesionaliai psichologinę pagalbą teikiančiu asmeniu ar įstaiga, finansuojant paslaugą darbdavio lėšomis. Pranešėjas mano, kad įgyvendinus  įstatymą sumažėtų savižudybių, alkoholizmo, depresijos susirgimų skaičius. Ypač jautriai į šį klausimą reagavo Trišalės Tarybos nariais esantys darbdavių atstovai. Pristatytas klausimas iš tikrųjų kontraversiškas.  Ar tuoj pat reikia psichologus įtvirtinti Kolektyvinėse sutartyse, ar leisti poįstatyminius aktus, klausimas lieka atviras.

Stressed man frustrated with electronic devices in office

Kai kuriose įstaigose, organizacijose ir šiuo metu dirba  profesionalūs psichologai,tačiau ar šių organizacijų  darbuotojai mažiau naudoja alkoholį, mažiau stresuoja ir serga depresija, tokių duomenų kol kas nėra. Ko siekė pranešėjas T. Davulis pabrėždamas Trišalės Tarybos nariams, kad įstatymus Lietuvoje priima ne Trišalė taryba, o  LR Seimas – nuspėti nesunku. Todėl LPS ,,Sandrauga“ ateityje dės pastangas, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje būtų įsteigtas Trišalės Tarybos sekretoriatas ir sustiprinta Trišalės Tarybos reikšmė.

   Priminsime, kad prof. Dr. T. Davulis yra vienas iš atkakliausiųjų, stambiojo kapitalo atstovas ,,prastūmęs‘‘  liberalųjį darbo Kodeksą  ( įsigaliojo  nuo 2017 liepos 1 d.). Darbo Kodeksas seime buvo  priimtas Valstiečių partijos daugumos balsais.  Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ vienintelė iš visų  derybose dalyvavusių  nacionalinių profsąjungų, darbo kodekso projekto suderinimui – nepasirašė. Manome, kad politikai, žurnalistai, viešosios komunikacijos specialistai apie tai turėtų žinoti. 

Aut: Ieva Dambrauskaitė                                                                               

Darbo santykiuose nuolat vyksta įvairios diskusijos, kaip galima pagerinti ir patobulinti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni iš pagrindinių klausimu dabar yra atsijungimo nuo darbo aspektas ir psichologų paslaugų užtikrinimas. Gyvenant pandemijos etape ir dažniausiai dirbant iš namų, yra sunku užtikrinti tikslų darbo grafiką, bei išlaikyti gerą emocinę būklę. 

Šie klausimai yra keliami ir LR Trišalės Tarybos posėdžiuose, bet sulaukia daug skirtingų nuomonių. Vieni pritaria, kad šie aspektai privalo būti įtvirtinti darbo kodekse sustiprinant darbuotojų poziciją. Tačiau kiti tokiai nuomonei nepritaria ir mano, kad esama situacija yra tinkama ir gerai užtikrina abiejų pusių bendradarbiavimą. Esama pandemija iš esmės pakeitė mūsų darbo stilių bei būdą, todėl turime atnaujinti savo įstatymus, kad prisitaikytume prie progresuojančios realybės, o neliktume nebeaktualioje praeityje. 

Sąvoka “atsijungti” darbo santykiuose yra ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis. Vis labiau darbuotojai yra spaudžiami darbdavio nuolat būti pasiekiami bet kokiu paros metu. Tai silpnina žmonių sveikatą ir didina jų nuovargį, stresą bei sukuria įtemptus darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio.

Europos Parlamento nariai įsitikinę, kad darbuotojai turi teisę po darbo valandų, taip pat atostogų ar poilsio dienų metu neatlikti su darbu susijusių užduočių: nekelti telefono, netikrinti elektroninio pašto ar kitų elektroninių žinučių. Todėl jie ragina ES valstybes imtis visų reikalingų priemonių, kurios leistų užtikrinti šią teisę, pavyzdžiui, įtvirtinti tai kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose. 

Tai užtikrinti yra labai sunku nes darbdaviai dažnai piktnaudžiauja savo padėtimi ir išnaudoja darbuotojus. Silpnesnei darbo santykių šaliai (darbuotojui) tenka dirbti į darbo laiką neįtrauktomis valandomis, faktiškas darbo laikas ilgėja, bet atlyginimas išlieka toks pat. Todėl yra daug nusiskundimų dėl netinkamai sureglamentuoto darbo kodekso, kuris nenumato atsijungimo galimybės, termino ir kriterijų.

LPS „Sandrauga“ siekdama savo narių ir visų darbuotojų gerovės, siekia, kad atsijungimo teisė būtų pilnai apibrėžta darbo kodekse. Kad darbuotojai nebūtų išnaudojami ilgomis darbo valandomis, už kurias nėra teisingai atsilyginama. Kad jų psichologinė ir dvasinė būsena nebūtų alinama ir silpninama jų sveikata. Juk darnūs ir pagarba paremti darbo santykiai tolygūs sėkmingiems darbo rezultatams ir geriems įmonės (įstaigos, organizacijos) pasiekimams.

Aut: LPS „Sandrauga“

Teisininkas Lukas Žižys

Šalyje užliejus naujoms, intensyvioms diskusijoms dėl privalomų skiepų nuo COVID – 19, niekur nedingsta ir kitos problemos, kurios vyravo iki pandemijos. Švietimiečius vis dar varžo neaiškios ir įstatymais neparemtos taisyklės, tačiau kompromiso ir laisvės sklandžiai vykdyti savo pareigą niekas nesuteikia. Šiai dienai, visi skanduoja apie privalomą švietimo įstaigų darbuotojų skiepijimą, tačiau jokių kitų galimų išlygų, alternatyvų ar būdų sėkmingai dirbti be skiepų – LR Vyriausybė nepateikia. Nors Seimas dirba jau 2 mėnesius, tačiau aiškaus ir sklandaus darbo plano vis dar nėra.

Šiandien 2021 m. Vasario 09 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ buvo pakviesta prisijungti prie diskusijos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ( ŠMSM )vadovybe. Šioje diskusijoje pagrindinis uždavinys aptarti, bei pateikti pasiūlymus LR Vyriausybės nuostatų programos įgyvendinimo plano klausimais. LPS „Sandrauga“ administracija, atsižvelgusi į savo narių, dirbančių švietimo sistemoje įžvalgas, bei jas susisteminusi, pateikė ŠMSM vadovybei pasiūlymus gerinti šios srities profesionalų darbo sąlygas.

LPS „Sandrauga“ šiame susitikime, pateikė įžvalgas dėl skaitmeninio švietimo transformacijos klausimo. Šiuo metu informacinių technologijų pamokos vyksta vieną kartą per savaitę, tačiau pandemija parodė, kad į šią technologiją verta atsigręžti ir padidinti informacinių technologijų pamokų skaičių. Taip pat, imlesniems ir žingeidiems mokiniams, konsultacijas ar kitą popamokinę veiklą vesti nuotoliniu būdų. Todėl vertėtų nustatyti bendras mokymosi gaires visoms įstaigoms.  Kalbant apie mokinius turinčius spec. poreikius, ugdymui reikia mokytojo pagalbininko jeigu klasėje yra daugiau nei vienas toks mokinys. Būtina pagreitinti vaikams spec. poreikių nustatymo tvarką, nes šiuo metu, ne visi tėveliai sutinka laukti eilėje apie pusę metų. Taip pat įrengti specialiąsias mokyklas, raidos sutrikimų turintiems mokiniams, kurių ugdymo planai būtų sudaryti pagal individualius gebėjimus ir poreikius.

„Šiuo metu dėl ne itin patrauklių darbo sąlygų, jaunų žmonių, kurie renkasi pedagogo profesiją mažėja, o tuo tarpu daugelis jau esamų pedagogų išeina sulaukę pensinio amžiaus. Todėl būtina sudaryti patrauklesnes darbo sąlygas. Tai padaryti galima skaidrinant ir suvienodinant etatinio apmokėjimo sistemą visose mokyklose, panaikinti darbo užmokesčio koeficientų „žirkles“ ir aiškiai reglamentuoti priedų, bei atliekamų užduočių viršijančių privalomas, santykio sistemą.“ Pastabas pristatė – Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Pirmininkas Kęstutis Juknis.

Reikalinga paruošti atskirus pedagogus, kurie būtų atsakingi už moksleivių (paauglių) lytinį švietimą, finansinį raštingumą, emocinį intelektą. Išskirti šiuos dalykus, kaip atskiras disciplinas ir neperkrauti jau esamų pedagogų su integruotų dalykų mokymu. Daugelis mokytojų siūlo skaidyti klases į mažesnį skaičių mokinių, ypač pradinių klasių, kuriems pamokas veda vienas mokytojas.

Atsižvelgus į mokyklų būklę, mūsų šalyje pastatų ir patalpų renovacija ypač reikalinga. Todėl vietoj iracionalių švietimo centrų finansavimo, kurių paskirtis labiau kontroliuojanti nei suvaržanti mokytojus, skirti lėšų renovuoti mokyklas, taip sudarant saugesnes ir modernesnes sąlygas dirbti, bei mokytis.

Kaip matyti yra dar daug švietimo spragų, kurias reikia užpildyti. Vyriausybė, turi daugiau dėmesio kreipti į pačių pedagogų išsakytas nuomones, o ne koncentruotis ties savo įžvalgomis, kurios ne visada būna tikslingos ir atitinkančios realią padėtį.

Aut:   Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“

Teisininkė Ieva Dambrauskaitė