Pandemijos skaičiams mažėjant ir laukiant naujo ekonomikos atsitiesimo iškyla nauja problema susijusi su visuotiniu žmonių skiepijimu. Vis dažniau televizijos ir interneto erdvėse pasigirsta, kad tai bus privaloma visiems valstybės gyventojams. Tai kelia nerimą daugumai žmonių, nes jie nėra pasiruošę būti paskiepyti vakcina, kuri yra labai nauja ir iki galo pakankamai neištirta. Tačiau tokių profesijų atstovams, kaip gydytojai, mokytojai ir pareigūnai yra keliama sąlyga, kad norint išlaikyti savo darbo vietas yra privaloma skiepytis, nes kitaip jiems bus sumažintas darbo krūvis arba iš vis bus atleisti iš užimamų pareigų.  Šie pasisakymai pradeda skaldyti žmones į dvi skirtingas stovyklas. Tie kurie yra už visuotinį skiepijimą ir tie kurie nori laisvės pasirinkti patys, kaip elgtis su savo sveikata.

Šių metų Sausio 27 dieną, Europos tarybos parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kuri numato, kad būtų užtikrintas visuotinis žmonių informavimas ir švietimas, jog skiepijimas nėra privalomas ir kad niekas negali būti politiškai, socialiai ar kitaip spaudžiamas pasiskiepyti, jei patys to nenori. Taip pat turi būti užtikrinta, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl ne skiepijimo, dėl nenoro skiepytis ar galimo pavojaus sveikatai. Toks nutarimas parodo, kad priverstinis skiepijimas nėra visuotinai privalomas ir valstybės narės turi imtis visų įmanomų priemonių apie tai pranešti visuomenei.

Kadangi toks nutarimas dėl priverstino skiepijimo buvo priimtas pačios Europos tarybos asamblėjos, Lietuvos darbdaviai nebegali kelti reikalavimų savo darbuotojams, kad šie turi būtinai pasiskiepyti, jei nori išsaugoti savo einamas pareigas ar užimamą darbo vietą. Todėl televizijos ir internetiniai portalai turėtų pradėti žmones informuoti teisingai apie jų pačių apsisprendimo laisvę susijusiais klausimais dėl skiepo nuo COVID-19. O ne vien juos bauginti, kad jie liks be darbo ar privalės priimti nežinomą vakciną.

   LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pabrėžia – „Žmogaus apsisprendimas gali būti varžomas tam tikrais atvejais. Tačiau kol kas Lietuvoje nėra priverstinio skiepijimo įteisinimo. Žmonės patyrę bauginimus, diskriminaciją dėl savo neapsisprendimo turi kuo skubiau informuoti mus. Visi valdžios veiksmai turi būti teisiškai pagrįsti.“

Aut:  LPS „Sandrauga“

teisininkas Lukas Žižys

Besikeičiant ekonomikai,  keičiasi ir atsiskaitymo stilius darbo santykiuose. Turėdami galimybę, darbuotojai vis dažniau renkasi, kad jų atlyginimas būtų perverstas elektroniniu būdu, vietoj. Toks atsiskaitymas yra daug patogesnis, efektyvesnis ir skaidresnis. Tačiau kodėl dauguma darbdavių vis dar lieka prie darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais pinigais? Kai tuo tarpu, visame pasaulyje infrastruktūra ir technologijos leidžia bet kur atsiskaityti banko kortele.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais trūkumai labiausiai atsiskleidžia santykiuose tarp darbuotojų, kurie per einamąjį mėnesį buvo komandiruojami į kitas šalis ir darbdavių. Šiems darbuotojams priklauso ne tik mėnesinis atlyginimas, bet ir dienpinigiai ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdaviai dažniausiai atsiskaitymui renkasi grynųjų pinigų perdavimą, abiem šalims (darbdaviui (ar jo atstovui) ir darbuotojui )pasirašant kasos išlaidų orderį, kurio tikrumo fakto iškilus ginčui, darbo ginčų komisija net netiria. Be to, čia atsiranda didelė erdvė mokesčių nuslėpimui ir sukčiavimui, neapskaitant ir neregistruojant pasirašyto kasos išlaidų orderio, kasos knygoje.

Šiuo aspektu kyla ir daug darbo ginčų, kurie yra gana sudėtingi, nes įrodyti, kad buvo sumokėta visa suma darbuotojui yra sudėtinga. Tokių ginčų sprendimas dažniai ties darbo ginčų komisijos sprendimu nepasibaigia ir pereina į teismus. Didžiąją dalį darbo ginčų prašymų sudaro darbo ginčų prašymai darbo užmokesčio klausimais. 2018 m. jų dalis siekia 76 proc., o 2019 m. net 93 proc. visų DGK išnagrinėtų darbo ginčų prašymų. Beveik visus šiuos prašymus (apie 99 proc.) pateikė transporto įmonių darbuotojai. Kaip matoma iš atliktų tyrimų, tokių darbo ginčų skaičius nuolat auga ir jį reikia pradėti kontroliuoti.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ siūlo labai aiškų ir paprastą sprendimą, jei būtų nustatyta, kad darbdaviai su darbuotojai atsiskaitydami už atliktus darbus komandiruočių metu ir dienpinigius pervestų juos į darbuotojų nurodytas sąskaitas ir visiškai atsisakytų grynųjų pinigų. Šis būdas būtų patogus tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, nes nebeliktų vietos apgaulei, sumažėtų ir šešėlinė ekonomika. Šis LPS „Sandrauga“ klausimas Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje bus svarstomas artimiausią antradienį.

LPS „Sandrauga“

Teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Kiekvieną dieną LPS „Sandrauga“ gauna laiškų, iš mūsų veikla besidominčių žmonių. Vieną iš jų, su autoriaus sutikimu, nusprendėme atskleisti ir tuo pačiu pasidalinti, kaip jaunas žmogus supranta profsąjungos misiją.

„ Kas yra profesinė sąjunga? Dirbančių ar turinčių profesiją asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, siekti savo narių visapusiškos gerovės. Tai efektyviausias ir laiko patikrintas darbuotojų interesų gynimo instrumentas.

Profsąjungų šalininkai teigia, jog profsąjungų judėjimas daugelyje šalių panaikino samdomą vaikų darbą, pasirūpino darbų sauga, sutrumpino darbo dieną ir padidino tiek profsąjungoms priklausančių, tiek ir joms nepriklausančių darbuotojų atlyginimus.

Pagrindiniai profsąjungų tikslai:

• Apsaugoti darbuotojus priklausančius profsąjungai;
• Pagerinti darbuotojų darbo sąlygas;
• Siekti geresnių darbo bei socialinių sąlygų;
• Spręsti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus;
• Remti nukentėjusius darbo rinkoje;
• Formuoti bendrą darbuotojų požiūrį į visuomenės problemas.

Darbuotojai, norintys tapti profesinės sąjungos nariais, gali tai padaryti raštu pateikę prašymą tapti profesinės sąjungos nariu ir įsipareigojimą mokėti nario mokestį. Narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia taip pat pateikus prašymą išstoti iš organizacijos ir informuojant darbovietės buhalteriją, kad nebeišskaičiuoti nario mokesčio. Profesinės sąjungos nariais gali būti įvairių profesijų ar amžiaus atstovai, tačiau negali būti darbdavys arba jam atstovaujantys asmenys.

Jauni žmonės, kurie tik pradeda ieškotis darbo, dauguma jų neturi nusistatę lūkesčių, ko tikisi iš darbdavio ir naujų pareigų. Todėl susidūrus su tam tikrais sunkumais, jie nežino ką daryti ir kur kreiptis pagalbos, sulaukti naudingos informacijos. Ne visi darbdaviai yra suinteresuoti savo darbuotojų gerovei o labiau siekia naudos sau, todėl naudojasi jaunais darbuotojais užkraudami didelius darbo krūvius ir vesdami dirbti ilgas darbo valandas. Profsąjungos yra kaip tik tas sprendimo būdas, kuris padės jiems tokias problemas išspręsti ir suteiks reikiamą pagalbą. Priklausant profsąjungai, visi darbuotojai, tiek jauni, tiek vyresni, gali jaustis saugūs ir užtikrinti, kad jų teisės bei interesai bus apginti ir išsaugoti, bei drąsiai galės eiti karjeros laiptais.“

Ar įmanoma nuspėti kuo šis žmogus užsiima gyvenime?

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ specialistai pabrėžia, kad mūsų nacionaliniu lygmeniu veikianti profsąjunga, vienintelė Lietuvoje turi konfidencialios narystės teisę. Tai reiškia, kad darbdaviam, narystė profsąjungoje yra nežinoma ir darbdavys negali kontroliuoti darbuotojo profsąjunginės veiklos.

Paruošė : LPS „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Prieš didžiąsias metų šventes rašėme apie pareigūną, administraciniame teisme apgynusį savo teises ir išsikovojusi teisę būti tinkamai įvertintam už 2019 metus. Tačiau Kauno AVPK nusprendė nesutikti su teismo sprendimu ir jį apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo komisariatą iš naujo atlikti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, kadangi atliktas vertinimas buvo lydimas aibės procedūrinių pažeidimų. Vis dėlto, komisariatas nusprendė nevykdyti šio teismo sprendimo ir pratęsti bylinėjimąsi. Su tokiomis situacijomis nesusidūrusiems žmonėms paaiškiname: pareigūnų vertinimo komisijos posėdis vyksta apie valandą. Tuo tarpu administracinė byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dulka metus, kol teisėjai imasi ją nagrinėti. Ar tikrai nebūtų paprasčiau vykdyti teismo sprendimą ir pareigūną įvertinti tinkamai ir nepažeidžiant procedūrų?

Taip pat aktualus ir piniginis klausimas. Kauno AVPK, be abejo, turi savo teisininką, kuriam mokamas fiksuotas atlyginimas, tačiau pareigūnas savo teisių gynybai yra priverstas naudoti savo asmenines lėšas. Kadangi pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos pusės patirtas išlaidas, labai gali būti, jog komisariatas šias išlaidas pareigūnui atlygins. Nepamirškime, kad tai yra būtent mokesčių mokėtojų pinigai. Klausimas: „kas pigiau: tinkamai atliktas vertinimas ar kelis metus trunkantis bylinėjimasis?“ atsakymo nereikalauja. Žinoma, svetimų pinigų nėra taip pat gaila, kaip ir savų.

Kas tai? Vadovo asmeninių ambicijų ar galios demonstravimas, negebėjimas pripažinti klaidų, žinutė pareigūnui, kad jis daugiau nepageidaujamas ar aiški nuoroda, kad ieškoti teisybės neverta? Mes neabejojame, jog teisybės ieškoti verta, kadangi už biurokratų klaidas susimokėti turime visi.

Labiausiai gaila ilgametę patirtį turinčių ir nepriekaištingai tarnybą atliekančių pareigūnų, kurie duodami priesaiką tikėjo, kad jos laikysis ir jų vadovai.

Aut: Petras Kurmelis

Kalbėdamiesi su kolegomis, viršininku ar kitais žmonėmis, su kuriais turime palaikyti tam tikrą socialinį kontaktą, dažnu atveju net nesusimąstome kokią informaciją apie save galime atskleisti. Jeigu pokalbis yra labiau dalykinis ir konstruktyvus, apgalvojame savo išsakomas mintis ir jų perteikimą, tačiau šilto ir draugiško pokalbio metu esame labiau linkę atskleisti savo asmenybę ir privačią informaciją. Turbūt ne sykį teko susidurti oficialaus pokalbio metu, ar kalbantis su įstaigos vadovu ar pareigūnu, kad pokalbio metu stengiamasi sukurti jaukaus pasišnekėjimo įvaizdį, nuklystant į tam tikrus asmeniškumus.

Šiandien minint Europos duomenų apsaugos dieną, verta pabrėžti kad Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas (ES) 2016/679 (2016 m. balandžio 27 d.) patikslina ir apibrėžia fizinių asmenų apsaugos duomenis. Šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą;

Kalbant apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Todėl informacijos viešinimas laikytinas sutikimu naudotis paskelbta informacija ir todėl nereikia stebėtis, kad visiškai nepažįstami žmonės naudojasi Jūsų paskelbtais duomenimis.

Sudarydami sąlygas išsaugoti savo asmens duomenis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ vienintelė profsąjungą galiojanti nacionaliniu lygmeniu, kuri turi galimybę suteikti konfidencialią narystę. Vien iš pavadinimo galima spręsti, kad tai „nematoma“ narystė, apie kurią nežino ir jos negali kontroliuoti darbdavys. Taip pat ji asmeniui suteikia laisvę judėti, tai reiškia nenutrūkta keičiant darbo vietą, yra pririšta prie nario, o ne jo darbo vietos. Naudojantis šia narystės forma, mažesnė tikimybė kilti interesų konfliktui. Dažnai pasitaiko, jog darbdavys žinodamas, kad jo darbuotojas priklauso profsąjungai, išreiškia savo nepasitenkinimą ir darbuotoją stebi pro „padidinamąjį stiklą“. Kaip paprastai iš tokio darbuotojo daugiau reikalauja ar kitaip išskiria iš kitų, profsąjungoms nepriklausančių, darbuotojų. Verta paminėti, kad kilus darbo ginčui, profsąjungos narys neturi pats tiesiogiai dalyvauti ir aiškintis su darbdaviu, šį procesą reguliuoja LPS „Sandrauga“ teisininkai, o darbuotojas lieka nepaliestas tiesioginių darbdavio nepasitenkinimo išraiškų ar kitokių ginčų metu iškilusių niuansų.

Vis tik valstybinės ir nevalstybinės organizacijos dažnai, užslėptai piknaudžiauja minėtu ES reglamentu. Kai reikia viešai paskelbti vadovų, administracijos darbo užmokestį arba skiriamus priedus, bei kitus duomenis kurie gali būti viešai prieinami juos nuasmeninus, šie duomenys neviešinami„prisidengiant“ ES duomenų apsaugos direktyva. Tokia praktika leidžia paslapčiomis priimti sprendimus, kurie gali būti diskriminuojantys kitus darbuotojus. Ar kiti asmenys pažeidinėja Jūsų teises reikalaudami ypatingų duomenų? Praneškite mums…

Aut: Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkė Ieva Dambrauskaitė

Europos Pralamento ir Tarnybos reglamentas: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj/lit