Diplomas rankose – o kas toliau?

    Mokslų baigimas vienas reikšmingiausių įvykių gyvenime, kuomet baigiasi studentiško gyvenimo dienos ir beveik tvirtu žingsniu žengiama į vargus vargstančių suaugusiųjų pasaulį. Kai tu diplomuotas specialistas, jau nebe pasislėpsi po antklode naktį išsigandęs baisaus sapno, nes gyvenimiškas dilemas ir šūkius spręsi savarankiškai.
     Pasipuošę ir gražūs jaunuoliai, vieni kitus sveikindami ir džiaugdamiesi į dangų sviedžia diplomantų kepures, mes dar nežinome kur juos svies pats likimas. Visi lyg bėgikai, stoja ant starto linijos ir ruošiasi ilgiausiam ir sudėtingiausiam maratonui – gyvenimo ir karjeros keliui.diplomu
Daug kas sako, kad dabartiniai laikai labai skiriasi nuo sovietmečio, nepaisant socialinių ir psichologinių iššūkių, jaunimas turi daugybę galimybių. Bet ar tos galimybės kompensuoja neužtikrintumą ir vienišumą? Galų gale nejau tikrai tos galimybės prieinamos visiems? Niekas nepaneigs, kad egzistuoja didžiulė atskirtis pačiose sąlygose pasinaudoti galimybe. O valstybės švietimo ir socialinės politikos formuotojai, dėl to visai nesuka galvos, o jei suka, tai visai ne į tą pusę.
    Kai Lietuvoje toks pragyvenimo lygis, lengviau grybaujant sutikti mešką, nei surasti nedirbantį studentą. Jaunam aktyviam žmogui nėra sudėtinga susirasti darbą aptarnavimo ar paslaugų srityje. Kitas etapas prasideda tuomet, kai pradedama ieškoti darbo pagal specialybę. Viešojoje erdvėje sklando mitai apie begales laisvų, gerai apmokamų darbo vietų, kurios kaip tradicija dažniausiai būna tarptautinėse kompanijose. Koks jauno specialisto atlyginimo startas ir kokie korporacinės karjeros labirintai – gali papasakoti tik ten dirbę. Aišku, kad darbdavio įvaizdžio formuotojai, kalba tik apie sėkmės istorijas, o visos nesėkmės kaip įprasta Lietuvoje baigiasi aerouoste su bilietu į vieną pusę.
    Nors gana nuvalkiota, bet tiesa, kad gyvenime daug kas priklauso nuo požiūrio, nereikia gėdytis svajonių ir pasiduoti dėl savo tikslų. Kiekvienas žmogus yra savo paties minčių ir veiksmų rezultatas ir tai, kad šiandien dar ne esate ten kur norite būti, dar nereiškia, kada nors kad to nepasieksite.
Vytautas Mikalauskas

Atleidęs septyniolika žmonių pats tapo bedarbiu

    Po birželio 21 d. vykusio Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro dalininkų susirinkimo iš pareigų atšauktas įstaigos direktorius Tomas Sabaliauskas. Neilgą jo vadovavimą lydėjo, keistų įvykių, konfliktų su darbuotojais ir profsąjunga šleifas. Nuo seno žinoma, kad pokyčiai organizacijoje prasideda nuo vadovo nusiteikimo ir sugebėjimo sutelkti kolektyvą siekti bendro tikslo. Apmaudu, kad mokymo įstaigoje, kur jauni žmonės gauna žinias ir pagrindus savo profesinei veiklai, buvo terorizuojami ir žeminami mokytojai. Ar tai buvo vadovavimas ar direktoriavimas spręskite pagal nuveiktus darbus. Buvęs direktorius žiūrėjo ne į ateitį, bet rausėsi po praeities šešėlius centre. Jis netelkė žmonių, bet pradėjo „karą“ prieš kai kuriuos centro darbuotojus.
giedre 2
   Siūlėme vadovui pradėti kolektyvines derybas ir žvelgti į ateitį, bet buvęs direktorius norėjo pradėti kontroliuoti įstaigoje veikiančią profesinę sąjungą – kalbėjo LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Net septyniolika patyrusių ir daug metų centrui atsidavusių žmonių, su kartėliu ir pažeminimu paliko darbą. Ir jie visi pirmoje vietoje mini nepasitikėjimo atmosferą, įtampą ir netinkamą vadovavimą. Negi visi septyniolika darbuotojų buvo nekompetentingi ir netinkami? – svarstė mokymo centre veikiančios profsąjungos padalinio pirmininkė Giedrė Čiukšienė.
   Esant tokioms aplinkybėms vadovo keitimas nėra kažkokia didelė šventė centro darbuotojams. Bet buvo tikėta, kad atėjęs naujas vadovas įneš į kolektyvą naujų idėjų, minčių, sutelks bendruomenę bendram darbui. Nors būta ir konfliktų ir priešpriešų, šioje situacijoje laimėtojų nėra. Gaila laiko, kurį Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras prarado, dėl netinkamo vadovavimo. Apmaudu dėl darbuotojų, kurie patyrė nelengvus išgyvenimus, vietoje to, kad visą savo energiją galėjo skirti centro sėkmingam veiklos programų įgyvendinimui, ugdymo kokybės ir mikroklimato gerinimui.
Parengė Vytautas Mikalauskas

Prieštaringai vertinamos DK pataisos Seimo darbotvarkėje

susirinkimo nuotrauka

Vakar vykusiame viešame Laisvės partijos frakcijos posėdyje nagrinėtos ir aptartos darbo kodekso pataisos. Stebėtina, kad svarstant tokios svarbos klausimą vienintelis iš profesinių sąjungų dalyvavo LPS „Sandraugos“ atstovas.

Pagal svarstomas pataisas, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos nuo 2022 m. sausio privalėtų būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Išimtis būtų taikoma tik jūrininkams, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Primename, kad LPS „Sandrauga“ dar sausio mėnesį siūlė kodekso pakeitimus liečiančius tik dienpinigių mokėjimo tvarką, pervedant juos į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Sandraugos pirmininko Kęstučio Juknio teigimu daugiausia darbo ginčų kyla būtent dėl dienpinigių išmokėjimo transporto ir statybų sektoriuose.

9 Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos yra pasirašę susitarimą dėl bankomatų tinklo plėtros sutankinant juos kas 10 KM iki 2023 metų. Taigi įstatymas priimamas dabar ir įsigalios nuo 2022 sausio 1 dienos, o išgryninimo vietų plėtra įsibėgės tik 2023 metais.

Sandrauga keldama šią idėją siekė, skaidrumo ir teisingumo. Bet Seimo koridoriuose ši idėja pasikeitė neatpažįstamai ir sunku pasakyti ar tai daroma dėl dirbančiųjų gerovės, šešėlio mažinimo ir skaitmenizacijos ar dėl bankų ir finansų įstaigų  naudos.

Parengė Vytautas Mikalauskas

 

Skubi pagalba perkaitus darbe

      Nors karščiai alina Lietuvą, darbai nesustoja. Aišku, kad geriausia tiesiog vengti karščio ir darbus organizuoti anksti ryte ir po pietų, kuomet perkaitimo tikimybė yra mažesnė. Kiekvieno žmogaus organizmo atsparumas karščiui ne vienodas, tai priklauso tiek  nuo bendros sveikatos būklės, tiek nuo prigimtinių savybių ar gyvenimo būdo suformuotų įpročių. Kas vienam gali būti geras pasikaitinimas kitam gali baigtis saulės smūgiu.

     Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

O jei ir buvo saugotasi, bet vis tiek įvyko perkaitimas ar saulės smūgis turėtumėte žinoti, kad visų pirma turite pasitraukti į pavėsį.

    Esantgelbėjimas lengvam perkaitimui pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens gėrimas. Nukentėjusįjį  paguldykite vėsioje vietoje ir duokite gerti ko nors vėsaus, stebėkite jo būklę. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Saulės smūgis – tai galvos smegenų pažeidimas dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio nepridengtai galvai. Dažnai saulės smūgis ir perkaitimas ištinka kartu.

    Jei tik įtariate, kad kolegos būklė ne perkaitimas, o saulės smūgis, nedvejodami kreipkitės į medikus, nes pavėlavimas gali baigtis mirtimi. Kol atvyks medikai nuketėjusysis turi  būti vėsioje vietoje. Paguldykite arba pasodinkite, atsagstykite ir palaisvinkite drabužius. Veidą apipurkškite vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą, duokite atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite gerti ko nors rūgštaus: vandens su citrina, natūralių vaisių sulčių.

       Jei visgi nepavyko išvengti nelaimės   ir patyrėte saulės smūgį, atsiminkite, jog bent keletą dienų turite praleisti  ramybėje, nejudėti ir jokiu būdu nebūti saulėje. Darbų visuomet buvo yra ir bus, o prarasta sveikata gali ir nebesugrįžti.

Parengė Vytautas Mikalauskas

 

Išgyventi Lietuvoje – misija (ne)įmanoma

Kiekvienas kainų augimas labiausiai paliečia tą visuomenės dalį, kuri turi pragyventi tik iš samdomų darbuotojų atlyginimo ir tie atlyginimai yra minimalūs arba mažai nutolę nuo minimalaus darbo užmokesčio.

Taigi ar susimąstome kaip ir kylant elektros ir dujų kainoms toliau gyvensime. Kaip maitinasi Lietuvos pensininkas, kurio senatvės pensija nesiekia 250 eurų per mėnesį? Kaip gyvens išsilavinimo siekiantis studentas? Kaip versis du mažamečius vaikus auginanti šeima?

Visi šie klausimai verčia susimąstyti ar mes tinkamai vartojame žodį gyvensime, o gal geriau tiktų žodis egzistuosime.  Juk ar galime pavadinti gyvenimu tai, kai žmonės skaičiuodami kiekvieną išleistą eurą bijo dėl savo ir savo vaikų ateities.

Europos Sąjungos  santyelektra ir dujoskinio skurdo rodikliai rengiami pagal bendrą metodiką – santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais. Lietuvos skurdo rodikliai ir toliau išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje, o su skurdo rizika susiduria net kas penktas šalies gyventojas.

Kainų augimas neatsiejamai susijęs ir su skurdo didėjimu šalyje. Kodėl Vyriausybė randa laiko visiems antraeiliams klausimams, bet vengia atsakomybės kada prasideda klausimai radikaliai keičiantys piliečių gyvenimą? Kodėl niekas neprisiima politinės atsakomybės, už tai, kad monopolinės energetikos įmonės skurdina šalies žmones, augindamos savo pelnus.

Lietuvis kantrus, išgyvens, kaip bebūtų sunku. Bet kokia to išgyvenimo kaina? Gal visai nenutolome nuo baudžiavos laikų, nes tuoj silpnos pilietinės visuomenės užpakalį plaks skurdo rykštė.

LPS „Sandrauga“ pradeda visuotinę apklausą, dėl nacionalinio streiko skelbimo. Savo pamąstymus ir pasiūlymus siųsti el. paštu info@sandrauga.lt

 

LPS „Sandrauga“ teisininkė Laura Adomaitienė