Kaip jau esame ne kartą informavę, ,,Sandrauga“ teisininkai ne tik dalyvauja darbo ginčų, teismų  procesuose, bet ir nuolat konsultuoja narius dėl įvairiausių situacijų. Paskutinį pusmetį iškilo keletas situacijų  dėl darbo santykių ( tarnybos) nutraukimo šalių sutarimu. Šį  darbo sutarties nutraukimo būdą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 54 straipsnis, o  valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų  šalių susitarimu aptariamas Valstybės Tarnybos įstatymo 51 str.18 punktas.

Teisininkai laiko , kad toks darbo sutarties nutraukimas ir  šalių susitarimas, išreiškiantis tikrąją šalių valią, geriausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį. Tačiau turime ne vieną atvejį, kai formuluotė darbo sutarties nutraukimas šalių  susitarimu arba  valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų (VTĮ-51 str.18 p.) yra tik  ,,darbdavio manevras“, ,,priedanga“ ignoruojant tikrąją darbuotojo valią.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties ( tarnybos ) nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia.  Esant ginčui  nustatoma ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, atsižvelgiama į bylos duomenis apie minimos valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme ir susitarime, darbuotojo supratimą apie būsimas pasekmes bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Svarbi aplinkybė yra ir darbuotojo valios susiformavimo laikas, kai darbuotojas teigia, jog po pasiūlymo turėjo nepakankamai laiko, kad susiformuotų tikroji jo valia pabaigti darbo santykius. Pavyzdžiui, kai darbuotojas gauna pasiūlymą ir sutikimą išreiškia nedelsiant tą pačią dieną kyla didelė rizika dėl tikrosios darbuotojo valios aiškinimo.

Po pasiūlyme nutraukti darbo sutartį pateikimo surašomas atskiras susitarimas arba raštu pateikiamas pasiūlymą gavusios šalies sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį ( tarnautojo atleidimo iš pareigų).

Atsižvelgiant į nuolat kintančias situacijas, sąlygas, darbuotojų teisines žinias- konsultacijos sudarant, keičiant ar nutraukiant darbo sutartis ( tarnybinius santykius) su profesinės  sąjungos specialistais visada pravers. Linkime iškilusius klausimus spręsti laiku.

Kęstutis Juknis

Baigiantis metams Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gali apibendrinti, kad metai buvo įtepti derybiniu aspektu su Ministerijomis. Baigiantis metams, 2022 m. gruodžio 16 dieną su Švietimo, mokslo ir sporto Ministre pasirašė 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuriame Ministerija su profesinėmis sąjungomis, tarp kurių LPS „Sandrauga“ sutarė kad mokytojams nuo 2023 m. sausio 1 d. skirti papildomų lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, kad sutarties galiojimo laikotarpiui profesinės sąjungos nariui nustatomos 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu, o taip pat profesinės sąjungos nariui pasijutus prastai ar suplanavus vizitą į gydimo įstaigą, turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti…“. Šios 5 dienų sveikatai gerinti nuostatos atitinka ir yra identiškos, numatytos Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Ši 5 dienų sveikatai gerinti nuostata asmeniui prašančiam šių dienų jį tarsi įstato į „rėmus“, kad prašantysis turės tai pagrįsti, gali būti darbdavio paprašytas pagrįsti „pasijutimą prastai“, arba „suplanavus vizitą į gydymo įstaigą“. Tuo būdu profsąjungos narys turi teisę pasinaudoti 5-iomis darbo dienomis sveikatai gerinti.  Taip pat 2022 m. spalio 18 d. su Sveikatos apsaugos ministerija buvo pasirašytas susitarimas dėl 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo ir papildymo, kuriame sutarta dėl sąlygų gerinimo sveikatos sistemoje dirbančių darbuotojų. Nustatyti biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų narių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai 2023 metams, bei kitos numatytos socialinės garantijos tiek Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek Greitosios medicinos pagalbos įstaigų darbuotojams. Daug dėmesio LPS „Sandrauga“ teisininkai skyrė įstaigų, įmonių kolektyvinių sutarčių sudarymui, rengė projektus, dalyvavo ilguose derybiniuose posėdžiuose, analizavo esančią praktiką ir taikė ją rengiantis deryboms. Daug jėgų įdėta ginant narių interesus darbo ginčuose, teismuose, konsultacijose, palaikymo akcijose, mitinguose. Ginti dirbančiųjų interesus, padėti jiems, atstovauti, konsultuoti savo narius nesustojantis procesas tęsis ir toliau-užtikrina Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Su Naujais artėjančiais metais, su naujais siekiais, su naujais darbais!

Rūta Gelžinė

Mielieji,

Šventų Kūčių vakarą jaukumo ir ramybės,

Kalėdų rytą – džiaugsmo ir vilties.

Tegul kiekvieną širdį ir kiekvieną šeimą,

Aplanko žmogiška artumo šiluma.

Nuoširdžiai Jūsų,

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas

Kęstutis Juknis

Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau-LPS „Sandrauga“) pirmininkas Kęstutis Juknis su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau –  Ministerija) pasirašė 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimą, kuriame Ministerija su profesinėmis sąjungomis, tarp kurių LPS „Sandrauga“; Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas; Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „ Solidarumas“ sutarė dėl bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo finansavimo ir darbuotojų ekonominių ir socialinių sąlygų, bei kitų socialinių garantijų. Tai kad „nuo 2023 m. sausio 1 d. skirti papildomų lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, darbo užmokesčiui padidinti 13 procentų ir užtikrinti, kad mokytojų  pareiginės algos didėtų 12 procentų (įskaitant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir bazinio dydžio didėjimą), o kita lėšų dalis (1 proc. iš 13 proc.)   būtų skirta padidinti lėšas ugdymo planui įgyvendinti. Užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų tiek, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.“ Taip pat įtvirtintos šios socialinės garantijos profesinės sąjungos nariams, tai jog „ sutarties galiojimo laikotarpiui profesinės sąjungos nariui nustatomos 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu, o taip pat profesinės sąjungos nariui pasijutus prastai ar suplanavus vizitą į gydimo įstaigą turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti…“

Tai tik keletas Sutartyje sutartų socialinių garantijų, su kitomis darbuotojų ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis bei garantijomis, galėsite susipažinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje (www.socmin.lrv.lt) kuomet bus įregistruoti sutarties pakeitimas.

Rūta Gelžinė

Tarptautinė teisė pripažįsta, kad viena iš fundamentaliausių prigimtinių žmogaus teisių yra teisė streikuoti. Pagal dirbančiųjų galimybes pasinaudoti streikais sprendžiama apie demokratijos lygį, užtikrinantį žmogaus teises. Dar yra darbdavių (verslo atstovų), politikų, valdžios hierarchų, kurie arba neišmano visuomenės ir valstybės funkcionavimo rinkos sąlygų arba tiesiog įvairiausiais kliedesiais bando paaiškinti, kad streike iškeltais reikalavimais nieko negalima pasiekti.

Būtina pasakyti, kad laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis konfliktas tarp darbo ir kapitalo arba tarp darbuotojų ir darbdavių yra nuolat egzistuojantis ir objektyviai neišvengiamas. Visos ,,pasakos“ apie darbdavio ir darbuotojo bendro gėrio siekimą yra tam tikra iliuzija. Aiškinimai, kad streiko metu yra pakenkiama kitų žmonių ir piliečių teisėms, kaip laisvės gyventi nekliudomai ir nevaržomai, turėti saugų gyvenimą, tinkamas medicinos ir kitas paslaugas negali būti rimtas pagrindas uždraudžiantis teisę streikuoti. Visuomenės sistema yra sudėtingas reiškinys, kurio metu priešinamos skirtingos vertybės ir dažnai kyla vertinimo ir pasirinkimo būtinybė. Valstybės vaidmuo yra kiek įmanoma išlaikyti socialinių vertybių pusiausvyrą, užtikrinant streiko galimybes.

Jaunai Lietuvos demokratinei valstybei kol kas tenka ieškoti atsakymų, mokytis iš kitų, klysti ir taisyti klaidas. Viena iš didžiausių klaidų, kurių neišlaikė nei seimo, nei garsiausi šalies teisininkai tai 2017 m įsigaliojęs darbo kodeksas ir jame teisės streikuoti, suvaržymas, apsunkinimas, uždraudimas. Pasak LPS „Sandrauga“ primininko Kęstučio Juknio „daugelis veikėjų ir dar krūva ,,pilkų“ žmogeliukų, ,,normaliai apmokamos“ darbo grupės narių, šiandien nenori komentuoti praeities ir prisiimti atsakomybės, kodėl  taip įnirtingai 2016-17 metais buvo uždusinta žmonių prigimtinė galimybė streikuoti, suvaržytos profsąjungų ir dirbančiojo žmogaus teisės. Jų aiškinimai neva darbo santykiai buvo sustabarėję, nelankstūs jokiu būdu negalėjo būti pagrindas darbo kodekse įrašyti sunkiai įgyvendinamas streiko sąlygas. Tuometinis premjeras kaip tikras socialdemokratas, bet kokia kaina siekė vieno – sunaikinti sklandžiai veikusias darbo kodekso nuostatas ir sukurpti teiginių, net akivaizdžiai prieštaraujančių Konstitucijai, rinkinį. Ir tai jam pasisekė, bet tik trumpam laikui.“

Garsūs Europos socialinių reiškinių tyrėjai ( L. Kozeris, T. Geigeris, R. Darendorfas) vienareikšmiai aiškina, kad nepavykus įstatymų nustatyta tvarka, taikiomis priemonėmis išspręsti konflikto streikas kartais lieka vienintelis ir nepakeičiamas metodas ir priemonė visuomenėje tvyrančiai įtampai sumažinti. Todėl streikas ne tik negriauna, o stiprina egzistuojančią visuomenės sistemą, sutaiko atskirus visuomenės sluoksnius ir įtvirtina socialinio teisingumo ir demokratijos principus, priverčia darbdavius (verslo atstovus) gerbti ir vertinti žmones.

Lietuvos darbuotojai pamažu, bet užtikrintai pradeda kovoti ir ginti savo teises ir vertybes, pradeda atsirinkti ir profesines sąjungas, kurios kovoja, gina dirbančiųjų teises, o ne užsiima kosmetiniais pasiūlymais bei nupirktais komentarais per žydruosius ekranus.

Rūta Gelžinė