Per ateinantį dešimtmetį dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali paveikti 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje, teigiama naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje, o tai gali reikšti bendrą produktyvumo augimą, tačiau daugelis gali prarasti darbą, teigiama naujoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros departamento (UNCTAD) ataskaitoje.

Teigiama, kad dirbtinis intelektas gali paveikti darbo vietas keturiais pagrindiniais būdais: pakeisdamas arba papildydamas žmogaus darbą, gilindamas automatizaciją ir galbūt kurdamas naujas darbo vietas, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų ar plėtros srityje.

Saujelė bendrovių, kontroliuojančių pasaulinę pažangą dirbtinio intelekto srityje, „dažnai pirmenybę teikia kapitalui, o ne darbo jėgai“, todėl kyla pavojus, kad dirbtinis intelektas Plačiau

Paskutiniuoju laikotarpiu padažnėjo  narių skundų dėl priekabiavimo, psichologinio  smurto, mobingo.  Sandrauga teisininkai analizuodami faktines aplinkybes dažnai pastebi, kad darbuotojai  ne visada tinkamai supranta ir vertina darbo sutartį, pareigų aprašymą, darbo tvarkos taisykles, kitus teisės aktus ir darbdavio arba jo įgalioto asmens reikalavimus.

Priekabiavimas tai nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama Plačiau

Ekspertai mano, kad pradinis nuotolinio darbo pandemijos metu pakilimas jau praeityje ir ateityje bus dirbama mišriai.

2020 m. kovo mėn. sparčiai plintant COVID-19 pandemijai, daugeliui žmonių buvo liepta likti namuose, todėl padaugėjo nuotolinio darbo atvejų. ES agentūra „Eurofound“ nustatė, kad COVID-19 sukėlė greitą posūkį į nuotolinį darbą, kuris tęsiasi iki šiol. Pandemijos piko metu 23 proc. visų ES darbuotojų dirbo namuose, o 2019 m. tokių darbuotojų buvo tik 14 proc. 2022 m. ataskaitoje „Eurofound“ teigė, kad jei pandemijos nebūtų buvę, nuotolinio darbo apimtys iki 2027 m. nebūtų taip išaugusios.

„Esame plokščiakalnyje“,  „Galimybė dirbti iš namų dar [nebuvo] nusėdusi Europos darbovietėse“.

Darbuotojų ir įmonių norų neatitikimas

„LinkedIn“ duomenys apie Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką rodo, kad beveik dvi iš penkių platformoje skelbiamų darbo vietų yra mišrios, o visiškai nuotolinės darbo vietos sudaro tik apie penkis procentus darbo vietų regione, palyginti su 2021 m., kai jų buvo 11 procentų.

„LinkedIn“ vyriausioji ekonomistė Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai, sakė, kad visiškai nuotoliniai skelbimai iki COVID-19 sudarė tik 1 proc. visų svetainėje atvirų darbo vietų.

2021-2023 m. įmonės skatino siūlyti darbą nuotoliniu būdu, nes pripažino, kad „lankstumas yra būdas pritraukti talentus“. Dabar jos mažina tokių darbo skelbimų skaičių, kad pirmenybę teiktų „asmeniniam bendradarbiavimui, produktyvumui ir kultūrai.

2025 m. nuotolinio darbo skelbimų buvo tris kartus daugiau nei hibridinių ar visą darbo dieną biure dirbančių darbuotojų, o tai rodo „neatitikimą“ tarp to, ko darbuotojai nori, ir to, kas siūloma. Šis atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos signalizuoja, kad specialistai vis dar siekia lankstumo, net ir tada, kai darbdaviai pereina prie hibridinių.

Didžiausias atotrūkis yra Nyderlanduose, kur šių pareigų paklausa yra šešis kartus didesnė už tai, kas siūloma „LinkedIn“.

Šis skirtumas aiškinamas tuo, kad šioje šalyje specialistai nori „sutrumpinti kelionės į darbą ir atgal laiką, subalansuoti priežiūros pareigas arba dirbti tarptautiniu mastu“.  Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, Vokietijoje, ši tendencija nesikeičia.  Darbo ieškantieji ten per metus pastebėjo 25 proc. daugiau laisvų hibridinių pareigų, nes dėl konkurencingos šalies darbo rinkos lankstumas vis dar yra būdas pritraukti talentus.

Nuotolinių darbuotojų skaičius visoje Europos Sąjungoje labai skiriasi. Eurostato darbo jėgos tyrimo duomenimis, daugiausia nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų yra Nyderlanduose, kur 2023 m. 52 proc. darbuotojų dirbs bent keletą valandų nuotoliniu būdu. Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Liuksemburge bent dalį darbo laiko nuotoliniu būdu dirba nuo 40 iki 45 proc. darbuotojų, rodo duomenys. Norvegija ir Islandija, nors ir nepriklausančios ES, taip pat patenka į šį intervalą. Naujosiose ES narėse Bulgarijoje ir Rumunijoje nuotoliniu būdu dirba mažiausiai darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną – atitinkamai 2 ir 3 proc. Eurostato darbo jėgos tyrimo duomenimis, daugiausia nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų yra Nyderlanduose, kur 2023 m. 52 proc. darbuotojų dirbs bent keletą valandų nuotoliniu būdu. Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir Liuksemburge bent dalį darbo laiko nuotoliniu būdu dirba nuo 40 iki 45 proc. darbuotojų, rodo duomenys. Norvegija ir Islandija, nors ir nepriklausančios ES, taip pat patenka į šį intervalą. Naujosiose ES narėse Bulgarijoje ir Rumunijoje nuotoliniu būdu dirba mažiausiai darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną – atitinkamai 2 ir 3 proc. Bulgarijoje ir Rumunijoje yra mažiau darbo vietų, kuriose plačiai naudojamos skaitmeninės priemonės, tačiau tai susiję ir su darbo kultūra.

Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse nuotolinio darbo lygis buvo aukštas dar prieš pandemiją, todėl nestebina tai, kad po pandemijos šis darbas tapo labiau paplitęs.

Ateitis yra hibridinė. Vis dėlto hibridinio darbo modelis, kurį turime dabar, išliks ir 2030 m.

COVID-19 pandemijos palikimas yra tai, kaip ji pakeitė žmonių bendravimo būdą.

Visi netekome žmonių, visi susirgome… tai buvo sunkus metas mums visiems kaip žmonėms, tačiau tuo pat metu atsirado tai, kas išryškėjo… kad mes patobulinome bendravimo būdą naudodamiesi technologijomis“.

Pagal užsienio spaudą parengė Rūta Gelžinė

Septynios Europos šalys patenka į geriausių pasaulio šalių, kuriose užtikrinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, dešimtuką.

Kalbant apie darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, Europa laikoma viena geriausių vietų pasaulyje.

Žmogiškųjų išteklių platformos „Remote“ atliktame pasauliniame tyrime septynios Europos šalys pateko į geriausių darbuotojų gerovės dešimtuką, o Airija tapo geriausia vieta žemyne. Reitinge dėmesys skiriamas ne darbo užmokesčiui ar pragyvenimo išlaidoms, o kitiems veiksniams, galintiems pagerinti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, motinystės atostogoms, ligos pašalpoms, darbo valandoms ir socialinėms teisėms.

Pasaulinis balas pagal: Įstatymu nustatytos kasmetinės atostogos, Plačiau

Lietuvos kelių infrastruktūros kokybė – tai ne tik moderni technika ir inovatyvūs sprendimai, savalaikis užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, bet ir žmonės, kurie kasdien, bet kokiomis oro sąlygomis rūpinasi šalies kelių būkle. Vienos didžiausių įmonių Lietuvoje  AB ,,Kelių priežiūra“  vadovas Audrius Vaitkus įrodo, kad aukščiausio lygio vadyba gali derėti su pagarba darbuotojams bei socialiniu dialogu. Jis ir komandos nariai siekia užtikrinti  ne tik saugius ir kokybiškus kelius visiems eismo dalyviams, bet ir didelį  dėmesį skiria darbuotojams bei jų gerovei.

Socialinė atsakomybė – ne tik žodžiai.

Klausydamas iš akademinės visuomenės į  direktoriaus pareigas išrinkto vadovo minčių supranti, kad  optimaliai dirbanti komanda yra įmonės sėkmės pagrindas. Išgirdau, kai   darbų sukūryje į savo generalinį direktorių pavaldūs darbuotojai kreipiasi vardu, tiesiog – Audriau. Ši  smulkmena rodo, kad siekiant rezultatų, atviras  bendradarbiavimas, įsitraukimas siekiant rezultato, o ne hierarchinės pozicijos akcentavimas, lemia tikrąją darbuotojų  pagarbą lyderiui, kuri neatsiejama nuo profesionalumo ir kompetencijos.  Skandinavų ir Vakarų Europos organizacijose įprasta į vadovą kreiptis vardu.   Būtent, vadovaujantis gerąja praktika  ypatingą dėmesį Audrius Vaitkus skiria darbo aplinkos gerinimui, profesiniam tobulėjimui bei darbuotojų saugumui.

Kelių kokybė ir inovacijos

Daugelis sutiks, kad per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvos keliai buvo tiesiog apleisti, įvairių veikėjų  ,,nustekenti“. Esant tokiai apgailėtinai situacijai Audrius Vaitkus pasitiki dirbančiaisiais ir ypatingą dėmesį skirdamas darbuotojų gerovei,  nepamiršta ir pagrindinės misijos – kasdien siekti aukščiausių kelių priežiūros standartų. Vadovo strategija – ne tik trumpalaikis pelnas, bet ir ilgalaikis tvarus augimas. Jis tiki, kad moderni kelių priežiūra turi būti paremta tiek naujausiomis technologijomis, tiek pagarba žmonėms , atliekantiems ,,nematomą, kasdieninį“ darbą

Europinio lygmens požiūris į darbuotojus

Vadovo tikslas – įmonėje įgyvendinti vakarietiškus darbo santykių standartus. Audriaus Vaitkaus iniciatyva diegiamos laipsniškos praktikos, užtikrinančios ne tik siekiant  konkurencingo atlyginimo, bet ir darbuotojų gerovės : modernių  darbo priemonės įsigijimas, aiškios karjeros perspektyvos. Jo nuomone, verslo sėkmė priklauso nuo žmonių, nuo kolektyvinio požiūrio, todėl pagarba, abipusis pasitikėjimas ir sąžiningumas yra kertiniai organizacijos principai.

.

Kolektyvinė sutartis- ateities standartas

Visuotinai žinoma nuostata, kad darbo santykių ateitis – priklauso kolektyvinėms sutartims. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje  yra dar užsilikusių valdininkų, kurie, net atvirai išdrįsta priešintis Europos socialinės chartijos nuostatoms, skatinančioms kolektyvines derybas,  AB ,,Kelių priežiūra“ vadovas,  apjungdamas visas darbuotojus atstovaujančias profesines sąjungas, gerbdamas visus dirbančiuosius, jų lūkesčius ir kurdamas vakarietišką darbo kultūrą pasirašė Kolektyvinę sutartį. Šis vienijimo žingsnis tik dar kartą  įrodo naują ir atsakingą Audriaus Vaitkaus požiūrį šiuo sudėtingu laikotarpiu.  Akivaizdu, kad lyderystė – tai ne tik skaičiai, rodikliai, bet ir žmonės, kuriems vadovas suteikia tinkamas sąlygas augti, dirbti ir jaustis vertinamais.

Rūta Gelžinė