Dažnu atveju su darbo santykiais susijusius sprendimus Lietuvoje žmonės linkę priimti skubotai.  Ypač ,,madinga‘‘ pasidarė pasirašyti įvairias pakišamas sutartis, taip pat kitus dokumentus pasitikint vien darbdavio perpasakojus dokumento turinį. Parašus kai kurie darbuotojai mėto kaip saldainius.

Įdomu kas lemią tokį skubų dokumentų pasirašymą? Darbdavio spaudimas neįsigilinti ir neperskaityti pateiktų dokumentų, o gal esminių teisinių žinių trūkumas, skubėjimas kuo greičiau įforminti teisinius santykius? Dėja, dar daug Lietuvos žmonių nesupranta asmeninio parašo svarbos. Naivus pasitikėjimas darbdavio žodžiu, „paaiškinta informacija“ už ką pasirašo – gali neatitikti tikrovės, o iškilus ginčui kyla esminis klausimas: „pasirašėte ar ne?“

Šie ir kiti niuansai darbo ginčuose yra labai svarbūs. LPS „Sandrauga“ teisininkų kasdienybėje. Atsiranda įvairiausių pavyzdžių kuomet žmogus, kreipęsis pagalbos, neatsimena ar ką, kada ir kokius dokumentus yra pasirašęs darbe. Parašas iš esmės gali pakeisti bylos esmę, bei nulemti jos sėkmę bylinėjimosi proceso metu. Daugiausia tokios praktikos atsiranda tolimųjų reisų vairuotojų ginčuose. Šiuo metu kone kiekvienoje vairuotojų byloje iškyla pinigų gavimo klausimas. Darbdavių įrodymas  – gaunamų pinigų orderis. Tačiau darbuotojas teigia, kad pinigų negavo, nors jo parašas ant orderio yra. Tai dar vienas niuansas, kad dažnu atveju darbuotojams, ypač užsieniečiams, dokumentai pasirašyti yra pateikiami tik lietuvių kalba. Nėra įsitikinama ir kitais būdais patvirtinama, kad darbuotojas užsienietis tikrai suprato to dokumento esmę ir sąlygas. Ginčo nagrinėjimo procese darbuotojas teigia, kad nesuprato dokumentų ir nežino už ką pasirašė. O visa tai sunkina darbą teisininkams, mažina palankaus sprendimo priėmimo tikimybę ir vilkina ginčo nagrinėjimo procesą.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ bei kitos profesinės sąjungos bando įtikinti įstatymo leidėją, kad su tolimųjų reisų vairuotojais būtų atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu. Tai sutaupytų darbdavio ir darbuotojo laiką, nes nereikėtų skirti laiko papildomam važiavimui pasiimti atlyginimo ir būtų mažiau biurokratinio popierizmo, kurio tikrumą tektų aiškintis teisme. Net jei ir nekyla darbo ginčai, visada patariame turėti kuo tikslesnius ir aiškesnius dokumentus.

Skatiname visus neskubėti pasirašinėti ar kitokiu būdu patvirtinti įvairius dokumentus, bet įdėmiai perskaityti ir pasidaryti kopijas. Geriausia juos pateikti teisininkams, kurie turi atitinkamas žinias, išsilavinimą ir kompetenciją. Parašo uždėjimas turi būti atsakingas ir gerai apgalvotas, čia negali daryti spaudimo ar įtakos jokie aplinkos veiksniai, net jei dokumentus užregistruoti ar pateikti į valstybinę įstaigą reikia tą pačią ar kitą dieną. Darbdaviai privalo duoti protingą laiko tarpą prieš pasirašant susipažinti su visomis sutarties sąlygomis. Primename, kad LPS ,,Sandrauga“ teisininkai kiekvieną ketvirtadienį nemokamai visus darbuotojus konsultuoja darbo, civilinės ir administracinės teisės klausimais.

LPS „Sandrauga“ kontaktai:

Tel: (8 37) 20 65 97 arba +37065585311

El. paštas: [email protected]

Adresas: Laisvės al. 46, Kaunas.

www.sandrauga.lt

Sulaukėme Lapkričio 1-osios, visų po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo dienos. Šis metas ypač aktualus ir jautrus, prisimenant kovą su korona virusu pralaimėjusius artimuosius ir pažįstamus. Greičiausiai praėjusiais metais, net negalvojome kad dėsime žvakę pagerbimui tų žmonių, su kurias rodos vakar juokavome prie arbatos puodelio.

Vieni lapkričio 1-ąją vadina Vėlinėmis, kiti – Visų Šventųjų diena. Šios dvi skirtingos dienos yra suplakamos į vieną, nes per ilgą laiką susidarė visuomenės įprotis paminėti kalendoriuje raudonai pažymėtas dienas, bet neįsigilinti kas tai. Jaunimo tarpe atėjusi mada iš Vakarų Spalio 31-ąją švęsti Helovyną, kuris dar yra vadinamas vaiduoklių švente. Daugelis įpratome gyventi pagal visuomenės susidariusius stereotipus, patogiai. O gal vertėtų stabtelėti ir pagalvoti, kas tai? Iš kur tai atsirado? Kodėl to reikia? Bei puoselėti savo kultūrą ir ją suprasti.

Visų Šventųjų diena, kuri švenčiama Lapkričio 1 – ąją, VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV. Tai yra liturginė Šventųjų atminimo šventė. Tikimą, kad Šventieji padeda, kai jiems yra meldžiamasi. Ši diena taip pat minima beveik visoje Europoje.

Vėlinės skirtos pagerbti mirusiuosius. Ši diena nuo popiežiau Grigalijaus laikų minima Lapkričio 2-ąją. Nuo XX a. pr. įsigalėjo paprotys kapuose deginti žvakes. Senose vėlinių tradicijose buvo priimta susėdus prie stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys jaunimo tarpe išliko ir dabar. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.

Šiuo metu paskelbtas karantinas dėl pandemijos pakeis ateinančių Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos tradicijas. Įprastai visi važiuojame sutvarkyti artimųjų kapus, uždegti žvakę ir pasimelsti už jų ramybę. Vis dėlto šiais metais linkime saugoti labiau save nei artimųjų kapus, mažiau skirti laiko konkuravimui ‚kapų grožio konkurse‘, o daugiau susitelkti į šventės esmę, bei prasmę ir maldą už išėjusius.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovai šiandien susitiko su naujai paskirtu Kauno apskrities policijos vadovu Mindaugu Baršiu.

Kauno AVPK vadovas  2012 metais apsigynė magistro laipsnį Mykolo Riomerio universitete. Policijos veikloje turi 20 metų darbo stažo. Ne kartą skatintas padėkomis, vardinėmis dovanomis, apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų sistemos įstaigų atminimo ir pasižymėjimo ženklais.

Susitikime dalyvavo Advokatas Vytenis Gubavičius ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis, teisininkai Ieva Dambrauskaitė, Darius Rušinas.

Šio susitikimo metu buvo aptartos perspektyvos ir socialinio dialogo vystymo klausimai. „Nesistengiau būti griežtas ir labai ambicingas vadovas, bet atidžiai, nuosekliai ir reikliai stebėsiu pareigūnų darbą. Kalbant apie pareigūnų nusižengimų bylas, aktualias šiuo metu, kuriose galima vertinimo klaida, visada įsigilinama į problemą. Tačiau pareigūnams kurie vykdo šiurkščius nusižengimus jokių palauk nebus. Reikia valytis nuo korupcijos.“ Griežtą savo poziciją išreiškė naujasis viršininkas.

Taip pat paliesti pareigūnų šeimyniniai, socialiniai klausimai bei nacionalines kolektyvinės sutarties ypatumai. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis paminėjo apie 2021 metų kolektyvinėje sutartyje įsigaliojusius privalumus profesinės sąjungos nariams, kurie svarbūs ir policijos pareigūnams. Pagal šią sutartį profesinės sąjungos nariams papildomai priklauso dvi papildomos kasmetinių atostogų dienos, bei 5-ios sveikatinimo dienos už jas paliekant vidutinį darbo užmokestį.

Mindaugas Baršys išsakė ir savo poziciją: „Svarbiausia yra geras mikroklimatas pareigūnų tarpe, padaliniuose. Jei darbuotojas blogai jaučiasi darbo aplinkoje, tai ir nekokybiškai atlieka savo funkcijas. Tikėtina jog bendradarbiausime su profsąjungomis, siekiant užtikrinti savo darbuotojų teises.“

Taip pat naujasis Kauno Apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viršininkas Mindaugas Baršys  išreiškė didelį susirūpinimą dėl ilgametę patirtį turinčių pareigūnų. „Policijos gretose jaunėja pareigūnų amžius, tai nėra blogai, tačiau pareigūnai su ilgamete patirtimi nėra vertinami. Jų potencialas galėtų būti išnaudojamas kaip mentorių jaunesniųjų pareigūnų tarnybos tobulėjime. Savo praktikoje sukauptas žinias jie turėtų perduoti jaunesniajai kartai.“

Pirmas įspūdis palyginimui su buvusia padėtimi: kaip dangus ir žemė. Kaip seksis iš tikrųjų pamatysime. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ tikisi glaudaus ir produktyvaus bendradarbiavimo.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo ne vieną skundą iš AB „Kelių priežiūra“ darbuotojų, kuriuose sunkiomis sąlygomis šalies keliuose triūsiantys darbininkai išliejo savo nuoskaudas dėl įmonėje taikomos kompetencijų vertinimo bei motyvacinės sistemos. Tiksliau dėl tokios sistemos nebuvimo. Daug metų bendrovėje dirbantys darbuotojai stebisi, kad iki šiol nėra supažindinti su profesinės kvalifikacijos vertinimo ir kėlimo tvarka. Jų teigimu, atlyginimo dydį lemiančios kvalifikacinės klasės suteikiamos „iš lubų“ arba viršininko malonės, o norintiems savarankiškai tobulėti bei siekti karjeros, niekas tinkamai nepaaiškina kaip tai padaryti. Tokia, darbuotojų nusivylimą ir tarpusavio susipriešinimą kelianti padėtis, skatina nepasitikėjimą kolektyvu, įmonės vadovybe ir demotyvuoja pačius stropiausius bei sąžiningiausius kelininkus.

„Modernius vadybos principus taikanti bendrovė turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad kolektyvas dirbtų sutelktai, o darbuotojai būtų motyvuoti gerai atlikti savo darbą ir siektų įmonės sėkmės. Tuo tarpu AB „Kelių priežiūra“ eina priešingu – darbuotojų kiršinimo – keliu“, – griežtai padėtį įvertino „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Tiesa, susidomėjus šia situacija Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, paaiškėjo, kad vis tik kompetencijų vertinimo tvarkos įmonėje esama. Tik ji, matyt, yra taip įslaptinta, kad iki šiol darbuotojai apie ją nebuvo girdėję. Panašu, kad apie ją nieko nežinojo ir kelių darbininkų tiesioginiai viršininkai, kurie nepaisė toje tvarkoje numatyto reikalavimo informuoti vertinamuosius darbuotojus apie vertinimo datą, laiką ir vietą, taip pat apie rekomenduojamus perskaityti dokumentus.

„Sandraugos“ atstovams užkliuvo ir bendrovėje taikoma praktika papildomai egzaminuoti valstybinius technikos valdymo egzaminus išlaikiusius darbuotojus.

„Kyla pagrįstas klausimas, kas turi teisę dar kartą egzaminuoti darbuotoją ir kas nustato egzaminatoriaus kompetenciją? Mūsų įsitikinimu, tai – įstatymams prieštaraujanti saviveikla, kuri sukuria idealią terpę subjektyviam darbuotojų vertinimui pagal principą „myliu – nemyliu“, – sakė Kęstutis Juknis.

Pasak profsąjungos pirmininko, jį labiausiai pribloškė „Kelių priežiūros“ vadovo atsakymas, kad „bendrovė neskiria papildomų technikos valdymo egzaminų, bet skiria praktinę užduotį, kurios metu vertinami praktiniai įgūdžiai, kaip darbuotojas laikosi kelių eismo taisyklių ir kelių priežiūros bei statybos mašinoms vairuoti keliamų reikalavimų valdydamas pasirinktą transporto priemonę“.

„Tai yra įžūlus žongliravimas sąvokomis, siekiant nuslėpti esmę. Kiek agurką bevadinsi pomidoru, nuo to jis netaps nei raudonas, nei apvalus. Taip yra ir šiuo „ne egzamino“ atveju: matome akivaizdų darbuotojo gebėjimų vertinimą, kuris atliekamas pagal nereglamentuotas procedūras, tačiau turi aiškias – finansines – pasekmes vertinamajam“, – piktinosi „Sandraugos“ vadovas.

Galiausiai, nors jau minėtoje tvarkoje yra numatyta atlikti darbuotojų kompetencijų vertinimus du kartus per metus, tačiau įmonės vadovai nusprendė dėl koronaviruso epidemijos vertinimus atidėti. Keista logika: dirbti, nepaisant viruso grėsmės, galima, o štai įvertinti, kaip darbuotojui sekasi dirbti – pavojus sveikatai!

Panašu, kad pastaruoju metu Lietuvoje galima bet kokią nesąmonę pateisinti ta nelemta korona. Kaip patogu visiems normalių, civilizuotų darbo santykių priešininkams!

Š. m. spalio 27 d. įvyko trišalės tarybos posėdis, kuriame aktualiausia ir daugiausia diskusijų susilaukusi tema buvo, dėl minimalios mėnesinės algos dydžio diferencijavimo pagal amžių.

Šio klausimo iškėlimas sukėlė daug prieštaringų nuomonių iš profesinių sąjungų atstovų. Iškyla klausimas kodėl darbdaviai Lietuvoje tyčiojasi iš jaunų žmonių? Negi grįžtame į vergijos laikus? Ar yra skatinamas ‚šešėlis‘?

Lietuvos darbo rinkoje siekiama įteisinti amžizmą, o tai yra viena iš diskriminavimo formų. Šio klausimo įtvirtinimas prieštarautų lygių galimybių įstatymo 11 str., kuris nurodo: „Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu…“

Taip pat Darbo kodekso 26 str., numato lyčių lygybės ir nediskriminavimo darbo aplinkoje įstatymą . „Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus….“

Andrius Ramanovskis pasisakė: „Kreipiuosi į profesines sąjungas atsižvelgti į Danijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos pavydžius. Kuriose darbas yra diferencijuojamas pagal amžių ir taip skatinama jaunus žmones dirbti. Šią prevenciją norima skatinti ir Lietuvoje“

Jaunimo atstovas pateikė įžvalgas: „Diferencijavimas pagal amžių prilyginamas diskriminacijai. Šiame klausime kyla potekstė, jog darbdaviai nesugebėjo įtikinti Vyriausybės dėl MMA mažinimo ir diferencijavimo pagal amžių klausimo iškėlimu bandoma tai apeiti.

Apie paminėtus Danijos ir Olandijos šalių pavyzdžius. Taip ten yra vykdoma diferencijavimo pagal amžių politika. Pamatykime ir kitą pusę. Apie 50% jaunų žmonių 18-25m. yra pirmosios pakopos studentai. Lietuvoje šios amžiaus grupės jaunimas dirba apie 28val/sav. ir su tėvų parama jų pajamos yra 500 Eur./ mėn. Danijoje studentai dirbantys ne daugiau kaip 20 val./sav. papildomai gauna 700 Eur. paramą iš valstybės, Olandijoje taip pat vykdomos paramos ir lengvatos studentams. Jei norima mažinti jaunimo nedarbą, reikia suteikti kažkokias garantijas, nes ir mokymosi kokybė kenčia “

LPS „Sandrauga“ trišalės tarybos narė Rūta Andriuškevičienė sakė:  „Nėra pasiūlymo projekto, nėra aiškios vizijos tad kol kas klausimas apie diferencijavimą pagal amžių yra nediskutuotinas. Minimalus atlyginimas ir taip yra už nekvalifikuota darbą, stengiamasi sumažinti atlyginimą tiems kurie tik pradeda ‚kabintis‘ į gyvenimą. Nesame prieš diferencijavimą, tačiau siūlome taip daryti pagal sektorių o ne pagal amžių“.

Darbdaviai selektyviai atsirenka tik sau naudingus užsienio valstybių pavyzdžius. Tačiau ir profesinių sąjungų ir jaunimo atstovai priešinasi šiai apokalipsei, ir siekia Vyriausybės ir darbdavių atstovų atsigręžti į jaunų žmonių skatinimą darbo rinkoje, o ne diskredituoti Europos socialinės chartijos reikalavimus.